Neramūs švietimo sektoriaus metai ir prognozė kitiems: valdžia nusivylę mokytojai nebeketina streikuoti

Šie metai švietimo sektoriui nebuvo ramūs – mažais atlyginimais nusivylę mokytojai surengė streiką, kuris susilaukė didelio visuomenės dėmesio ir audringų politikų reakcijų. Jį organizavusios pedagogų profsąjungos lyderis Andrius Navickas sako, kad streikas buvo būtina priemonė, nors ir susitarimo dėl iškeltų reikalavimų pasiekti nepavyko. Visgi A. Navickas sako, kad ateinantys metai nusimato ramesni – šia Vyriausybe nusivylę mokytojai protestuoti nebeketina.

„Streikas buvo būtinas, norint toliau bandyti išjudinti tas įsisenėjusias problemas, kurios tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Aišku, tie rezultatai nėra labai džiuginantys ir tikrai nepakankami. Tiek atlyginimai, tiek mokinių skaičius klasėje, tiek darbo apmokėjimo sistemos tikrai turi keistis iš esmės“, – Eltai šių metų pabaigoje vykusius pedagogų streikus komentavo A. Navickas.

Nepaisant visus metus trukusių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), A. Navicko vadovaujamai profsąjungai nepavyko sutarti dėl esminio reikalavimo. Seimas metų gale patvirtino, kad 2024-aisiais pedagogų atlyginimai didės kaip ir planuota – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. Toks darbo užmokesčio didinimas netenkino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), kuri nesulaukė ir streiko metu į mokytojų pusę stojusio prezidento veto.

Vis dėlto, A. Navickas į nepilnai išpildytus pedagogų lūkesčius žiūri kaip į pamoką. Anot jo, atkreiptas visuomenės dėmesys į mokytojų problemas padės kitais metais pradėti derybas su nauja Vyriausybe.

„Streikas buvo gera paruošiamoji pamoka prieš ateinančius rinkimus, nes akivaizdu, kad ši Vyriausybė nebespręs tų problemų, tai nėra jų prioritetai, jų interesas. Reikia išnaudoti tuos rezultatus, kuriuos davė streikas, pasiruošiant naujoms deryboms su nauja Vyriausybe. Tai yra naujos galimybės, naujos perspektyvos, kurios, manome, kad tikrai bus sėkmingesnės nei su šia Vyriausybe“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.

Jis neatmeta galimybės, kad esama valdančioji dauguma gali prieš rinkimus pasinaudoti turimais koziriais ir kitais metais paskelbti, jog nuo rugsėjo mokytojų atlyginimai didės daugiau nei 10 proc. Apie tokią galimybę ir biudžeto korekcijas yra užsiminęs tiek švietimo ministras Gintautas Jakštas, tiek finansų ministrė Gintarė Skaistė bei premjerė Ingrida Šimonytė. Visgi A. Navickas nemano, kad reikėtų tuo pasitenkinti, nes tikslai – didesni.

„Ši Vyriausybė tikrai dar gali padaryti tokių neženklių pakitimų. Normalu, kad jie nori gelbėti savo skęstantį laivą ir taip kažkaip lyg papirkti švietimo bendruomenę prieš rinkimus, nes tą, ką jie čia žada, kad gal darys, jie galėjo iš karto. Tai tie pokyčiai tikriausiai bus, bet jie nebus esminiai. Todėl galvojame, kad visgi nereikia pervertinti ir ties tuo sustoti, nes tikslai yra žymiai didesni“, – komentavo jis.

Visgi, A. Navicko sako, kad kitais metais mokytojai nežada streikuoti ar tęsti derybas su valdančiąja koalicija. Jo vadovaujamos profsąjungos planuose – pokalbiai ir diskusijos su kitomis politinėmis partijomis.

„Protestų tikrai neplanuojame, kol kas labiau planuojame įvairias derybas su kitomis politinėmis partijomis ir pasiruošimą kitam politiniam ciklui. Manome, kad turėsime būti aktyvūs, nuolat kvėpuojantys visoms Vyriausybėms į nugaras, telkiantys švietimo bendruomenę, bandantys kontroliuoti politikus ir įgyvendinti tuos tikslus, kurių laukia tiek mokiniai, tiek tėvai, tiek mokytojai“, – akcentavo LŠDPS pirmininkas.

Kita mokytojų profsąjunga planuoja tęsti pradėtus darbus

Nepaisant nesėkmingų derybų su A. Navicku, šiai Vyriausybei pavyko rasti sutarimą su kitomis mokytojų profesinėmis sąjungomis. Viena iš jų, vedama Egidijaus Milešino, planuoja kitais metais įgyvendinti parašais užtvirtintus tikslus, pavyzdžiui, sudaryti planą, kaip mokytojų atlyginimus didinti iki 2028 m.

„Turime susitarti ir galutinai susidėlioti taškus dėl to, ką mes sutarėme kolektyvinėje sutartyje. Tai pirmas dalykas – ilgalaikė programa dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo. Nes ši programa, dėl kurios buvo susitarta baigiasi 2024 metais. Su šia Vyriausybe šiemet susitarėme, kad bus nauja programa, skirta iki 2028 metų“, – Eltai teigė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas E. Milešinas.

Taip pat Vyriausybė, kartu su mokytojų profsąjungomis, sutarė peržiūrėti pedagogų etatų struktūrą ir pateikti pasiūlymus dėl darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo.

„Antras dalykas – turime susitarti, sudėlioti veiksmų planą, kaip bus tobulinama mokytojų etatų struktūra. Laukiame duomenų, kokia situacija dėl etatų yra šiuo metu – ministerija turėjo surinkti visus duomenis ir sausio pradžioje mes matysime realią situaciją“, – pridūrė E. Milešinas.

Sutarta ir dėl moksleivių skaičiaus klasėse mažinimo. Nuo kitų mokslo metų įtvirtinama teisė mokyklos savininkui (daugeliu atveju – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių.

E. Milešino vadovaujama profesinė sąjunga taip pat ketina tęsti pradėtą mokytojų psichologinės sveikatos tyrimą, kuris parodė, jog pedagogai patiria ne tik fizinį ir psichologinį, tačiau ir seksualinį smurtą darbe.

„Esame sutarę, kad sausio antroje pusėje bus apvaliojo stalo diskusija su visomis suinteresuotomis šalimis ir dėliosime veiksmų planą, ką kas turi padaryti, kad šita situacija keistųsi. Esame su mokslininkais sutarę, kad kas kažkiek laiko jie kartos tyrimą, kad galėtume stebėti, kokie yra pokyčiai šiuo klausimu švietime. Tikiuosi, kad bent jau šiuo klausimu žingsnis po žingsnio kiekvienais metais turėsime vis gerėjantį rezultatą“, – pabrėžė E. Milešinas.

ELTA primena, kad rugpjūčio pabaigoje A. Navicko vadovaujamoji profesinė sąjunga nusprendė rugsėjo 29 dieną pradėti mokytojų streiką, kuris tęsėsi iki spalio vidurio. Padarius šešių savaičių pertrauką, prie aktyvių streiko veiksmų kelioms dienoms grįžta lapkričio pabaigoje. Pedagogai streikavo ir gruodžio 5 dieną, kai Seime buvo priimtas kitų metų valstybės biudžetas. Vis dėlto, A. Navicko vedamai profsąjungai nepavyko susitarti su šia valdančiąja koalicija.