Nėra buvę, kad spalį vanduo apsemtų kelią į Rusnę

Lietuva po gausių kritulių rugsėjį, po spalio 3–14 d. be sustojimo merkusio lietaus ir tik spalio 15 d. nušvitus saulei pamažėle džiūsta. O štai Nemunas tik neseniai lietaus vandenis iš visos šalies atplukdė prie Rusnės – prasidėjo spalį negirdėtas potvynis. Po vandeniu atsidūrė 400 m kelio, vedančio iš Šilutės į Rusnę. Jau antradienį ant kelio buvo 24 cm vandens – kelininkai pradėjo per užlietą ruožą gabenti lengvuosius automobilius traktoriais specialiose priekabose.

Dviguba norma

Šilutėje spalio 1-17 d. iškrito 188,3 mm kritulių, kai mėnesio klimatinė norma yra 90 mm. Spalio 5 d. grėsmingai ištvino per Šilutę tekanti Šyša, priemiesčių gyventojai braidė po vandenį kiemuose, soduose, daržuose, o gyvenamųjų namų rūsiuose sparčiai kaupėsi vanduo (kai kam tapo nebeįmanoma kūrenti apsemtus šildymo katilus). O rusniškius nuo Šilutės vėl atkirto kelią apsėmęs vanduo. Šį kartą rudenį.

Spalio 16 d., pirmadienio, vakare ant kelio buvo 15 cm vandens. Tai yra riba, kurią vandeniui pasiekus, lengvųjų automobilių eismas apsemtu ruožu nerekomenduojamas. Spalio 17-os rytą vanduo ant kelio pakilo iki 20 cm, po pietų – 24 cm.

Tad spalio 17 d., antradienį, iš Rusnės į darbą Šilutėje automobiliais susiruošę salos gyventojai jau turėjo palaukti eilėje, kol kelininkų traktoriai perkels automobilį su keleiviais per apsemtą kelio ruožą.

Įprastas vaizdas. Šiemet potvynis prasidėjo sausio 3 d. ir baigėsi tik kovo pabaigoje. Tiesa, žiemą automobilių kėlimas apledijusiomis priekabomis – tik stiprių nervų žmonėms (nuotr. apačioje)... Ledui sukausčius potvynio vandenis ant pievų, čia radosi „ledo kelias“, kuriuo automobiliai važiavo savaitę ar dvi.

Su Rusnės seniūne Dalia Drobniene telefonu bendravome antradienio pavakare, kai grįždama iš Šilutės ji laukė eilutėje, kol perkels automobilį.

„Į žemupį parėjo visos Lietuvos vanduo. O dar tas vakarų vėjas, pučiantis prieš vandens srovę, trukdo vandenims plūsti į marias. Tai ir apsėmė vėl...“ - pasakojo seniūnė. Iš ryto po 10 val. vykdama į Šilutę automobilių eilutėje laukė 42 minutes. Laukė ir kiti rusniškiai, nes iš ryto automobilių būna daug – nemažai Rusnės gyventojų važiuoja į darbą Šilutėje, pas gydytojus, tvarkytis kitų reikalų.

„Nėra buvę, kad spalį sulauktume tokio potvynio, kad kelią apsemtų, taip atsitiko tik dėl labai gausaus lietaus“, – sakė D. Drobnienė.

Žemė vis dar po vandeniu

Rusnė, kaip ir visa Lietuva, pajuto ilgai trukusio lietaus padarinius: ūkininkų laukai – po vandeniu, laukuose liko nuo vandens juostančių kopūstų, vargu ar žiemą nepus dar spėtos nurauti morkos, gali pūti ir bulvės. Liks nesurasi ir neapsėti laukai, nes jokia technika į juos neįvažiuoja. Anot D. Drobnienės, gal kur sausesnį žemės lopinėlį pavyks suarti įkinkius arklį, o traktoriai į rusniškių dirvas tikrai neįvažiuos. Kolektyviniuose soduose iš apsemtų lysvių vos kyšo braškių lapeliai. Vis dėlto seniūnė optimistiškai kalbėjo, kad rusniškiai viską išvers, jie tiki valdžios vyrų pažadais, kad kitais metais bus pastatyta estakada, kurios statyba turėtų prasidėti kitą vasarą.

Staiga telefone pasigirdo džiugus seniūnės šūksnis: „Mes – eilėje šeštos. Kaip gerai, nereikės ilgai laukti!“

Automobilius kelia trimis tralais, yra ir ketvirtas, tačiau, anot seniūnės, tiek jau būtų nesaugu. Nėra toks paprastas darbas užlietu keliu, kai didelė vandens srovė, gabenti automobilį ant tralo.

Kol vanduo tik kilo, radosi drąsių žmonių, kurie bandė lengvaisiais automobiliais pasigalynėti su vandeniu. Kelių varikliai užgeso vos įvažiavus...

Stasė SKUTULIENĖ