Neprižiūrimi valtininkų laiveliai bus realizuoti

Valtininkai nori gyventi gražiuoju su Smeltės kvartalo gyventojais, kurie dažnai skundžiasi, esą šie yra apsileidę, nesusitvarko savo aplinkos. Jie nori gyventi pagal europietiškas taisykles, tikisi gauti 100 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramą ir žada susitvarkyti.

Sezoną valtininkai pradeda tada, kai laivai sutvarkomi ir atšyla oras. Jie jį pradėjo jau prieš geras dvi savaites. Naujasis garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ valdybos pirmininkas Benas Šimkus, tas pats, kuris yra buvęs mero pavaduotojas, pirmininko pareigas pradėjęs eiti tik nuo pernai spalio 5 d., sako, kad savaitgaliais laiveliai, kurie paruošti sezonui, nudažyti jau plaukia į Kuršių marias, bet, žinoma, dauguma valtininkų dėvi kaukes, tad vaizdelis neįprastas.

Bendrija „Smiltelė“ anksčiau priklausė Lietuvos jachtingo asociacijai. Pasak B. Šimkaus, asociacija merdėjo ir gyveno iš bendrijos žmonių pinigų, tad tos narystės atsisakyta. Jis neatmetė galimybės, kad valtininkai kurs savo jachtingą.

„Žinau, kad valtininkai visą laiką nesugyveno su šalia esančios didelės gyvenvietės žmonėmis. Dabar jau apie 20 to kaimelio gyventojų yra mūsų bendrijos nariai. Manau, mums reikia gražiai sugyventi, negali būti jokio karo. Nesvarbu, ar žmogus gyvena Kaune, ar Klaipėdoje, visi Lietuvos gyventojai turi vienodą teisę naudotis Lietuvos vandenimis. Žinoma, turi būti aiškios taisyklės, kurių tiek vieni, tiek kiti privalo laikytis“, - sakė B. Šimkus.

Netvarkos netoleruos

B. Šimkus paaiškino, kad laivelis, „Vakarų ekspreso“ bulvare pavaizduotas kaip priskendęs, iš tikrųjų nebuvo nuskendęs. Jis į tą vietą iš kitur jau seniai atitemptas. Kai Smeltalės upėje vanduo pakyla (kartais ir 1,5 metro, kai pučia šiaurinis vėjas ir prineša vandens iš marių), tada tas laivas stovi tiesiai, o kai vanduo nusileidžia, kilis atsiremia į žemę ir jis pavirsta ant šono.

Pirmininkas sako, kad jo savininko keliskart buvo prašoma tą laivelį iš ten pasiimti, nes jis vis tiek gadina vaizdą. „Vanduo yra ne mūsų, o merijos, bet tas verslininkas yra mūsų bendrijos narys, tai jį pjauname. Esame parašę raštą, kad visi palikti, nesutvarkyti laiveliai bus surinkti, sustatyti vienoje vietoje, o jeigu, kiek palaukus, šeimininkai neatsiras, tai juos realizuosime“, - sakė pirmininkas ir pridūrė, kad netvarkos - prikrautų padangų ir kitokių dalykų - bendrija netoleruos.

Karantino sąlygomis valtininkai bijo pradėti tvarkytis, nes gali gauti 6 tūkst. eurų baudą, jeigu nepaisys Vyriausybės sprendimo. Bet po truputį, nepažeisdami reikalavimų, laikydamiesi atstumo ir nespausdami vienas kitam rankų, tvarkosi. „Dabar elgiamės kaip bažnyčioje, linkėdami vienas kitam ramybės, linksime galvas“, - juokavo ponas Benas, kuriam yra tekę dirbti ir policijoje.

Pasak jo, tokių dalykų, kad neprižiūrimuose laiveliuose randamas miręs žmogus, geriama sulindus į sandėliukus, negali būti. Būdavo, ir vaikai šokinėdavo nuo kilinių laivų į upę. Buvo ištraukti penki vaikai, kurie galėjo nuskęsti. „Tokiose vietose turi būti tvarka. Ir dabar, žiūriu, žmonės vedžiojasi šunis ir nesurenka jų ekskrementų. Nesu labai griežtos linijos šalininkas. Man norisi, kad visi žmonės suprastų ir mylėtų gamtą, mylėtų savo upelį, ypač tie, kurie gyvena arti jo. Mes, valtininkai, irgi tvarkomės. Esame jau ir medžius apgenėję, užsakėme konteinerius, kad būtų išvežtos šakos“, - sakė B. Šimkus.

Valtininkų noras - europinė teisė

B. Šimkaus teigimu, visi popieriai prašant vidaus vandenyse pradėti naudoti europinę teisę jau paduoti. Neįtikėtina, bet iki šiol mažieji laiveliai mūsų šalyje dar naudojasi sovietine teise, pavyzdžiui, jie tebežymimi numeriais, kurie buvo reikalingi sovietmečiu, kad valtininkas nepabėgtų į jūrą. „Pats niekada nebuvau atkreipęs dėmesio. Atėjo žmogus, jam reikėjo pirkimo-pardavimo sutarties. Žiūriu - ji tik išversta iš rusų kalbos.

Beje, jeigu žmogus Latvijoje nusiperka katerį ar iš Norvegijos, ar iš kur kitur, jis iš karto ir priregistruojamas, o pas mus Lietuvoje niekaip neregistruojamas.

Tad mūsų žmonės laivelius registruoja Latvijoje, o plaukioja pas mus.

Mes norime plaukioti taip, kaip vokiečiai, švedai, kad nereikėtų turėti jokių teisių, plaukioji, ir viskas. Buvome išvertę taisykles iš švedų kalbos ir nusiuntę į Vilnių.

Gerai, kad šiemet metų pradžioje Vyriausybė priėmė nutarimą, jog nebereikia vidaus vandenyse plaukiojančių laivelių techninių apžiūrų. Iš tikrųjų mes patys turime jas atlikti savo bendrijoje, nes visoje Europoje taip yra. Mes turime kompetentingų žmonių. Vadinamųjų slipo naudotojų turime apie 1 200 žmonių, tarp jų yra ir gydytojų, daug jūreivių. Pats aš esu inžinierius mechanikas“, - pasakojo B. Šimkus.

Valtininkai plaukdami į marias turi skersai kirsti laivybos kanalą. Jame juos pagavę inspektoriai, pasak pirmininko, gali bausti, nes jie neturi techninės apžiūros, pereitos pas juos. „Nežinau, gal tik man taip atrodo, nes myliu mažus laivelius, jie gerokai pagyvina mūsų marių vaizdą. Kad ir koks senesnis stovi, bet vis tiek laivas yra laivas. Man patinka matyti, kad žmogus prie sodybos yra pasistatęs katerį. Nors pat esu bitininkas, turiu daugiau kaip 50 bičių avilių. Kažkada labai mėgau gėles, augindavau jurginus, bet su jais daug darbo, nepajėgiu.

Manau, kaip tik reikėtų skatinti laivelių plaukiojimą. Mūsų uosteliu naudojasi žmonės iš visos respublikos. Ir aš netikėjau - kiek suplaukia tų žvejų. Šiemet ledo nebuvo, tai stintas gaudyti visi plaukė su valtelėmis į marias. Mūsų bendrija turi 700 laivelių. Daugiau jų priimti negalime, nes neturime vietų. Esame sudarę tokį antrą slipo naudotojų sąrašą - jame 1 200 žmonių„, - pasakojo „Smiltelės“ pirmininkas.

Tikisi gauti 100 tūkst. eurų

„Esu padavęs paraišką projektui įgyvendinti. Turėtume gauti 100 tūkst. eurų. Jau esame sumokėję kofinansavimo išlaidas. Žadame pastatyti švartavimuisi plaukiojantį pontoną. Ten būtų galima ir ledą gaminti, ir vanduo geriamas būtų paduodamas. Galėtų atplaukti svečiai ir iš užsienio. Norėtume po truputį plėtoti ir vandens turizmą. Gal ir Vilhelmo kanalu bus pradėta plaukioti.

Mes užsakėme studiją, buvo ištirti vandenys, rasta ir negerų dalykų. Nenoriu apkalbėti miesto, bet negerai, kad į Smeltalės upelį leidžiami nevalyti vandenys. Prie kolektorių naftos produktų smėlyje rasta nemažai, bet, kol iki mūsų ateina, jie jau išsisklaido ir beveik neviršija normų„, - pasakojo bendrijos vadovas.

Pasak jo, Savivaldybė yra pažadėjusi, kad iš miesto gatvių į Smeltalės upelį sunešti teršalai bus išvalyti. Turi būti išvežta 32 tūkst. kub. m nešvaraus grunto. Tačiau šiuo laikotarpiu negali žinoti, ar šiam tikslui skirti pinigai nebus skirti kitiems reikalams, susijusiems su žmonių sveikata. „Žinoma, kad šiuo metu viską sunkiau daryti. Turiu pasakyti, kad Savivaldybė į mūsų problemas žiūri labai geranoriškai. Ir nusodintuvus kolektoriuose žadėjo įrengti, ir 300 m ruožą išvalyti. Viską esame aptarę, bet dabar sunkus metas, niekas nenori pažeisti karantino reikalavimų. Bet man šiandien teko susitikti su šimtu žmonių. Žinoma, užsidedu antveidį. Laikausi visų reikalavimų, bet kai einu pas bites, kaukės nesidedu“, - kalbėjo ponas Benas.

Tvarkomi ir garažai

Po truputį tvarkomi, renovuojami ir vadinamieji garažai. Ne vienam jų jau uždėtas naujas stogelis, kad atrodytų gražiau. Vėliau ketinama nuimti visus tuos geležinius įrenginius. „Jie reikalingi laiveliui pakelti, kad nereikėtų nuimti motoro. Pastatėme vaizdo kameras, kad apsaugotų. Žiūriu, yra kita bėda. Tie, kurie turi laivelius, yra gana solidaus amžiaus, jiems nusiimti ir nusinešti motorą iki savo sandėliuko būtų didelė problema. Jiems patogu įplaukti į tą geležinį įrenginį ir su ranka sukama gerve pakelti laivą su visu motoru. Kol kas, kol neturime nieko geriau pasiūlyti, juos paliksime. Kai gausime pinigėlių, tuos 100 tūkst. eurų, siūlysime ir savo žmonėms švartuotis prie to pontono, kad galėtume tvarkyti krantines“, - sakė B. Šimkus.

Pasak jo, sandėliukuose jau tvarka: nebėra juose gyvenančių benamių, vagiančių elektrą ir taip besišildančių. „Tokius dalykus jau išgyvendinome. Dabar dar reikia sutvarkyti pakrantes, kurias esame išsinuomoję 39 metams. Būtų getai, kad jas galėtume išsipirkti, bet vis tiek tvarkysime ir nuomojamas. Aš už vidaus vandenų municipalinį Klaipėdos uostą. Jį steigti siūliau dar tada, kai dirbau merijoje. Pakalbėjome, ir viskas nutilo. Paskui ir vėl apie tai imta kalbėti, bet dabar koronaviruso pandemija, tai prasidėjo nuoslūgis“, - sako „Smiltelės“ pirmininkas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.