Nepilnamečiai terorizuoja mokyklos bendruomenę, tėvai kaltina savivaldą

Prieš keletą metų reorganizavus „Skalvijos namus“ Jurbarke, jos auklėtinius buvo bandoma integruoti į Smalininkų mokyklos bendruomenę. Tačiau situacija pasiekė ribą, kai keli nepilnamečiai ėmė terorizuoti mokyklos bendruomenę. Policija pradėjusi kelis ikiteisminius tyrimus, Vaikų teisių apsaugos tarnyba teikia rekomendacijas, tačiau išsigandusių vaikų tėvai beda pirštu į Jurbarko rajono savivaldybę, kurios vadovą saisto asmeniniai ryšiai su globos namų vadovybe, ir sako, kad rajono valdžia nesiima įstatyme numatytų priemonių.

Žiniasklaidoje praėjusią savaitę kilo skandalas dėl situacijos Smalininkų miestelyje, Jurbarko rajone. Vietos mokyklos bendruomenę kuris laikas terorizuoja keli nepilnamečiai – Jurbarko rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos „Skalvijos namai“ auklėtiniai kelia sumaištį mokykloje, neklauso mokytojų, mėtosi kreida, popieriumi, kartą net buvo išsitraukę peilį.

Mokykloje mokosi maži vaikai, po tokių įvykių vaikai bijo eiti į mokyklą.

„Į pirmokų klasę buvo įbėgę vaikai, mėtė popierių. Tai išgąsdino vaikus, mūsų mergaitė bijo. Bet, kaip žinote, viskas vyksta daug rimčiau“, – portalui Etaplius.lt pasakojo viena iš pirmokų mamų.

Bendruomenė išsigandusi

„Įsivaizduokime, kad jie (globos namų auklėtiniai, – aut.) užsipuola kokį nelabai adekvatų žmogų miestelyje ir kas tada? Iki tragedijos vienas žingsnis“, – portalui Etaplius.lt situaciją komentavo viena iš tėvų tarybos narių Inesa Luckutė Kazikaitienė.

Moters iniciatyva miestelio bendruomenė rugsėjo pabaigoje surengė susirinkimą, kuriame dalyvavo mokyklos, „Skalvijos namų“, policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir kitų institucijų atstovai.

Tėvų bendruomenė teikė raštus Jurbarko rajono savivaldybei, Švietimo skyriui, Vaiko teisių tarnybai ir kitoms institucijoms, prašė problemą spręsti.

„Rezultatas kol kas popierinis. Nesulaukėm atsako į raštą tokio, kokio tikėjomės. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji patarėja Gaila Matulytė trečiadienio susirinkime sakė galinti tik pasimelsti, kad vaikai būtų saugūs.

Mokykla sudarė veiksmų planą, kuris leistų užtikrinti saugumą. Bet to plano turi laikytis ne tik mokytojai ir mokiniai, jo turi laikytis ir globos namų auklėtiniai“, – teigė pašnekovė.

Sisteminė problema

Pasak pašnekovės, problema sisteminė ir kilusi dėl atsakingų tarnybų, savivaldybės neveiksnumo, socialinių specialistų trūkumo. Pašnekovės teigimu, niekas su traumas patyrusiais nepilnamečiais nedirba, vaikai tampa neprognozuojami.

„Problema per naktį tikrai neatsirado. Ir jau tiesiog juokinga girdėti, kad problema tik mokyklos ar mokykla turi sutvarkyti. Vaikai globos namuose praktiškai visi patyrę traumas – psichologines, fizines – juk iš gero gyvenimo ten nepatenka.

Bet ar jiems ten užtikrinama nuolatinė psichologinė pagalba? Tikrai ne! Ir niekas už tai neprisiima atsakomybės. Vienkartinio pokalbio su psichologe neužtenka spręsti problemoms“, – mano Inesa Luckutė Kazikaitienė.

Stiprus užnugaris

Su žurnalistais bendravę miestelio gyventojai pasakoja, kad „Skalvijos namų“ auklėtiniai renkasi viename iš miestelio daugiabučių. Ten triukšmauja, galimai vartoja alkoholį ar kitas svaiginamąsias medžiagas. Gyventojai nuolat kviečia policiją.

Tačiau, kaip pasakoja Inesa Luckutė Kazikaitienė, policija bejėgė. Pasak pašnekovės, veiksmų galėtų ir turėtų imtis Jurbarko rajono savivaldybė, kurioje veikia Vaiko gerovės komisija.

„Policija motyvuoja tuo, kad jų rankos surištos. Bet Vaiko gerovės komisija savivaldybėje nėra neįgali, tik kad bėda, ji nesirenka arba priima neefektyvius sprendimus.

„Skalvijos namai“ turi stiprų užnugarį savivaldybės administracijoje – namų direktoriaus pavaduotojos vyras yra Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius“, – pirštu beda pašnekovė.

Pradėjo tyrimus

Kaip portalui Etaplius.lt nurodė Ieva Šlivinskienė, Marijampolės apskrities VPK Komunikacijos poskyrio viršininkė, policijos pareigūnams situacija Smalininkuose žinoma ir kontroliuojama.

Per šiuos metus Jurbarko rajono policijos komisariate gauta 13 pranešimų dėl įvairių pažeidimų, susijusių su minimų nepilnamečių vaikų netinkamu elgesiu. Daug pranešimų buvo dėl nepilnamečių pasišalinimo iš globos namų.

Pranešimai gauti iš mokyklos arba globos namų darbuotojų, tik vieną kartą gautas pranešimas apie galimai patirtą smurtą mokykloje, apie kurį pranešė galimai nukentėjusio vaiko vienas iš tėvų. Dėl viešosios tvarkos pažeidimų iš gyventojų negauta. Kai kuriais atvejai situacija išsiaiškinta vietoje.

Pagal šešis pranešimus pradėti ikiteisminiai tyrimai, iš kurių trys buvo nutraukti. Vienu iš jų atveju pradėta administracinė teisena. Vienu atveju perduota savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl poreikio taikyti Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros įstatyme numatytas priežiūros priemones.

Taip pat, kaip informavo policijos atstovė, 5 atvejais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl amžiaus ir nukreipta Savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl poreikio taikyti Lietuvos Respublikos Vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros įstatyme numatytas priežiūros priemones.

„Apie kiekvieną įvykį pareigūnai informuoja Vaiko teisių apsaugos skyrių, globos namų ir savivaldybės administracijas, kitas suinteresuotas institucijas. Dėl paauglių padarytų nusižengimų policijos pareigūnai kreipiasi į Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją, kurioje konkrečiu atveju sprendžiama dėl kompleksinių priemonių taikymo individualiai kiekvienam paaugliui“, – teigiama policijos pateiktuose atsakymuose.

Siekia suvaldyti problemą

Pasak policijos atstovės, tiek pareigūnams, tiek kitoms institucijoms svarbu, kad situacija būtų suvaldyta ir nedelsiant būtų priimti tinkami sprendimai.

Dėl susidariusios situacijos, pasak policijos atstovės, buvo surengtas ne vienas tarpinstitucinis koordinacinis pasitarimas, pareigūnai teikė siūlymus, kaip problemą būtų galima spręsti.

„Vis dėlto, Smalininkų situacijos vien tik policija neišspręs, todėl labai svarbus bendras suinteresuotų institucijų darbas, koordinuoti veiksmai. Situacijoms ir procesams, susijusiems su vaikų ugdymu, jų elgesio formavimu ar psichologiniais aspektais, policija gali daryti pakankamai ribotą įtaką, tad čia labai svarbus bendras ugdymo institucijų, savivaldybės, VTAS ir kitų socialinių partnerių indėlis“, – informavo policijos atstovė.

Lankysis pareigūnė

Pasak policijos atstovės, šiais mokslo metais bendruomenės pareigūnė bent kartą į savaitę lankysis Smalininkų mokykloje, skaitys vaikams paskaitas apie atsakomybę, prevencijos tikslais bendraus su vaikais, kurių elgesiu yra skundžiamasi. Taip pat pareigūnė lankysis ir „Skalvijos namuose“.

„Svarbiausia žinutė, kurią sieks perteikti pareigūnė, kad policija skirta ne gąsdinti vaikus, o ginti, padėti ir juos nuraminti, tad bus bandoma rasti bendrą kalbą ir padėti atvesti į doros kelią priešiškai nusiteikusius vaikus. Šiuo metu svarbiausia, kad bendrais visų atsakingų institucijų veiksmai ši situacija kuo greičiau būtų normalizuota ir Smalininkų miestelio bendruomenė galėtų jaustis saugiai, nebūtų trukdomas ugdymo ir ugdymosi procesas“, – teigė Ieva Šlivinskienė.

Kyla sunkumų

Vaiko teisių tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Greta Bliutaitė, portalui Etaplius.lt komentuodama situaciją Smalininkuose, teigė, kad tarnyba deda visas pastangas, kad padėtų situaciją išspręsti. Pasak specialistės, tarnyba yra gavusi ne vieną pranešimą dėl mokykloje vykstančių konfliktų. Kiekvieną kartą reaguojama.

„Vykstame į mokyklą, kalbamės su vaikais, jų atstovais, tačiau akivaizdu, kad problema yra sisteminė ir vien vaiko teisių gynėjų pagalbos neužteks.

Tad siekiant spręsti šią kompleksinę problemą bendradarbiaujame su vietos savivalda, tariamės ir siūlome globos įstaigai, mokyklai, kokių paslaugų reikia daugiau ir kokios yra galimybės organizuoti pagalbą vaikų globos namų auklėtiniams ir moksleiviams.

Saugią aplinką ir sklandų ugdymo procesą, visų pirma, užtikrina visa mokyklos bendruomenė. Prasidėję mokslo metai dar kartą parodė, kad ugdymo įstaigai kyla sunkumų sprendžiant mokykloje kylančias problemas.

Siekiant suvaldyti kylančias problemines situacijas ugdymo įstaigoje dirbo švietimo centro pedagoginės-psichologinės pagalbos specialistai. Šiuo metu įstaigai yra pateikti pasiūlymai, kuriuos įgyvendinus, tikimės, problemos pradės spręstis“, – komentavo Greta Bliutaitė.

Trūksta specialistų

Tiek tėvų bendruomenės atstovė Inesa Luckute Kazikaitienė, tiek Vaiko teisių tarnybos atstovė nurodė, kad trūksta specialistų, kurie dirbtų su probleminiais vaikais.

„Ugdymo įstaigoje mokosi ir vaikai, turintys specialiųjų poreikių, jiems reikalinga profesionalų pagalba, tačiau savivaldybėje jaučiamas tokių paslaugų trūkumas.

Sprendžiant problemą, kviestume vaikų globos namų atstovus kreiptis į savivaldybę dėl būtinųjų paslaugų gavimo klausimo. Taip pat kviestume mokyklos atstovus organizuoti Vaiko gerovės komisijos posėdžius, kviestis tėvus ar globėjus pokalbiui.

Šioje situacijoje labai svarbu kalbėtis ir su pačiais vaikais bei kartu ieškoti sprendimo būdų. Esant būtinybei galima kreiptis į Savivaldybės vaiko gerovės komisiją ir švietimo centrą dėl pagalbos teikimo ir jos gavimo.

Dėl susidariusios situacijos vaiko teisių gynėjai inicijavo tarpinstitucinį pasitarimą ir išsigrynino tolimesnius pagalbos teikimo būdus ugdymo įstaigai ir dalyvaus bei stebės šios situacijos tolimesnius sprendimus“, – nurodė Greta Bliutaitė.

Sistemos pertvarka

Pasak miestelio gyventojų, problemos prasidėjo, kai valstybė ėmėsi reformuoti vaikų globos namų tinklą. Buvo atsisakyta vaikų namų, įstaigos perduotos savivaldos žinion, auklėtinius bandoma integruoti į vietos mokyklas ir bendruomenę.

Tačiau, pasak gyventojų, specialistų, kurie dirbtų su probleminiais vaikais – psichologų, socialinių darbuotojų ir kt. – trūkumas atvedė prie tokios situacijos, kokia yra Smalininkuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistų pateiktuose atsakymuose teigiama, kad ministerija Institucinės globos pertvarkos ėmėsi nuo 2014 m. Vienas iš jos tikslų – užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui augti biologinėje šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – globėjų, įtėvių šeimose ar šeimynose, kur sąlygos labiausiai primintų šeimos gyvenimą. Pasak ministerijos, tai geriausiai atitinka vaiko interesus ir tokia praktika yra taikoma kitose šalyse.

„Žinoma, situacija, kuri susidarė Jurbarko savivaldybėje dėl Jūsų nurodytų vaikų globos namų auklėtinių, yra visais atvejais nepriimtina ir reikalauja tinkamo dėmesio ir visų institucijų – policijos, vaiko teisių apsaugos, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, pačių vaikų globos namų ir kt. – suderintų veiksmų, siekiant, kad bendruomenė jaustųsi saugi ir būtų suteikta reikiama pagalba vaikams, kurių elgesys kelia grėsmę tiek aplinkiniams, tiek jiems patiems.

Tai darant taip pat labai svarbu užtikrinti, kad vaikai, augantys globos struktūrose, nebūtų stigmatizuojami – nepaisant to, kad vaikai, patenkantys į globos sistemą, yra labiau pažeidžiami, linkę į rizikingą elgesį, svarbu atsiminti, kad toks elgesys yra ilgalaikės prievartos, nepriežiūros, apleistumo, tinkamo šeimos modelio stokos, stiprių ir sveikų santykių su suaugusiais stokos ir kitų neigiamų patirčių pasekmė“, – teigia ministerijos atstovai.

Sprendžia bendruomenė

Pasak ministerijos atstovų, problema sprendžiama visos bendruomenės pastangomis. Panašių situacijų, kaip nurodo ministerijos atstovai, kitose šalies savivaldybėse nėra kilę.

„Primename, kad „Skalvijos vaikų globos namai“ 2019 m. rugsėjį buvo perduoti Jurbarko rajono savivaldybei ir vadinami „Skalvijos namais“. Ministerijos žiniomis, situacija yra sprendžiama šiuo metu kartu su bendruomene, procese aktyviai dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Tikimės, kad bendras darbas leis užtikrinti visų vaikų bendruomenėje ir visos bendruomenės saugumą bei pašalinti visas rizikas, kurios yra susidariusios. Šiuo metu nei ministerija, nei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nėra sulaukusi skundų dėl panašių konfliktų“, – nurodė ministerijos atstovai.

Dangstėsi biurokratija

Prašėme situaciją pakomentuoti „Skalvijos namų“ atstovų, tačiau atsakymo per kelias dienas nesulaukėme.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Basčio, kurio sutuoktinė yra biudžetinės įstaigos „Skalvijos namų“ direktoriaus pavaduotoja Jūratė Bastienė, prašėme pakomentuoti susidariusią situaciją ir tėvų atstovų iškeltus klausimus.

Klausėme, ar tiesa, kad problema kilo dėl savivaldos neveiksnumo; ar Jurbarko rajono savivaldybė turi numačiusi specialistus, kurie galėtų dirbti su socialiai pažeidžiamais vaikais; kas sudaro Vaiko gerovės komisiją (savivaldybės tinklalapyje narių sąrašo rasti nepavyko), kaip dažnai ji renkasi ir kokias rekomendacijas komisija pateikė šiai problemai spręsti?

Taip pat teiravomės, kaip Jurbarko rajono savivaldybė laikosi Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo? Ar aplinkybės dėl privačių ryšių su „Skalvijos namų“ direktoriaus pavaduotoja galėjo turėti įtakos priimant sprendimus dėl šios įstaigos ir sprendžiant susidariusias problemas?

Redakcijos šaltinių teigimu, „Skalvijos namų“ direktoriaus pavaduotoja galimai ragino įstaigos darbuotojus neviešinti šios problemos dėl vaikų Smalininkuose ir galimai siekė nuslėpti susidariusias problemas. Tad teiravomės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, ar jam žinomos šios aplinkybės?

Vietoje atsakymų į kreipimąsi elektroniniu paštu sulaukėme biurokratinio atsikalbinėjimo. Direktoriui kilo abejonių dėl žurnalisto tapatybės autentiškumo. Reikalavo pateikti oficialiai pasirašytą paklausimą, kurį įregistravo dokumentų valdymo sistemoje.

Vis dėlto atsakymo įstatymuose numatyta tvarka sulaukti taip ir nepavyko.