Nepelnytai pamiršti senoviniai augalai – kaip naudoti lietuviškus prieskonius kasdienėje virtuvėje?

Šiomis dienomis prieskoniniai augalai yra naudojami kiekvienoje virtuvėje. Daugelis mėgsta įvairius prieskonius ir jų mišinius, pirktus parduotuvėse, tačiau gamtoje randamų augalų taip pat nereikėtų nuvertinti. Tad kokiomis savybėmis išsiskiria Lietuvoje randami prieskoniniai augalai ir kaip juos vartoti?

Pirmieji duomenys apie Lietuvoje naudojamus prieskoninius augalus išlikę nuo 1542–1547 m., rasti Radvilų rūmų sodo Vilniuje aprašyme. Tuometiniam sąraše buvo nurodyta, kad sode auginami rozmarinai, levandos ir juozažolės (isopai).

Nekilmingi miestiečiai ir kaimiečiai, tais laikais gamindami maistą, naudojo pačius paprasčiausius prieskoninius augalus: česnakus, svogūnus, krapus, petražoles, krienus, kmynų sėklas. Tačiau jau ir tuomet žmonės numanė, kad ne visi šie prieskoniai turi tik teigiamų savybių.

Laukinis česnakas 
Šis česnakas yra vienas seniausių pasaulyje vaistams naudojamų augalų, vartojamas bent pastaruosius penkis tūkstančius metų. Česnakuose yra daugiau nei 100 chemiškai aktyvių elementų. Prieskoniams galima naudoti tiek česnako laiškus, tiek naujus žiedynus ar svogūnėlius. 

Kadangi medžiagos, esančios česnakuose, suteikia jam stiprų aromatą, norintiems jį pašalinti siūloma pakramtyti petražolių lapelių ar kardamono sėklų. Tai turėtų padėti panaikinti blogą burnos kvapą.

Vis dėlto, itin dideliems česnako mėgėjams reikėtų pasisaugoti – šio augalo sudėtyje esantis alicinas (organinis sieros junginys) yra pavojingas vartojant jį dideliais kiekiais, nes gali būti pažeidžiamos kepenys ir jų išskiriami fermentai.

Vaistinė gelsvė
Šiuo prieskoniniu augalu yra gardinami konditerijos gaminiai, likeriai, marinatai. Galima naudoti visas gelsvių dalis: lapus, stiebelius, šaknis, žiedynus bei sunokusias sėklas. Iki šiol gelsvės naudojamos daugelyje sričių, nuo kulinarijos (marinuojant, sūdant) iki farmacijos (aromatizuojant). Šis augalas gali praversti ir vegetarams, norintiems suteikti augaliniams patiekalams suteikti mėsos aromatą.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad gelsvės turi medžiagas, kurių nepatartina vartoti kūdikio besilaukiančioms moterims (nebent pasitarus su gydytoju).

Vaistinė medetka
Medetkų žiedai labai dažnai naudojami lietuviškoje virtuvėje dėl ryškios spalvos ir kvapo. Jų dažniausiai dedama į ryžių patiekalus, salotas, mišraines.

Sudžiovinti medetkų žiedai įgyja sodrų kvapą, todėl jų galima maišyti į tešlą, sriubas ir mėsos troškinius. Virtuvės šefai salotoms naudoja ir žalius medetkų lapus, mat jie pasižymi išskirtiniu, kiek citrusiniu skoniu.

Kita vertus, medetkų nepatartina vartoti žmonėms, alergiškiems A vitamino preparatams, turintiems žemą kraujospūdį ar sergantiems šienlige, nes gali pasireikšti šalutinis poveikis ar pablogėti savijauta. 

Aguona birulė
Prieskoniams yra vartojamos aguonų birulių sėklos. Jose gausu aliejaus, kuris savo kokybe prilygsta alyvuogių aliejaus naudai. Šviežios ir pakepintos aguonų sėklos turi kvapą ir skonį, panašų į lazdyno riešutų, todėl dažnai naudojamos kepiniuose ar jų papuošimams.

Galima naudoti ir aguonų lapus bei vainiklapius, tačiau virtuvėse jie naudojami rečiau. Švieži jauni lapai ar vainiklapiai dėl savito kvapo kartais dedami į salotas. Jais taip pat dekoruojami patiekalai arba sirupu, pagamintu iš vainiklapių, dažomi maisto produktai.

Vis dėlto, aguonų sėklos turi ir neigiamų savybių: šie grūdeliai yra beveik nevirškinami, dėl to dažnai gali sutrikti skrandžio veikla. Tokius pojūčius dažnai patiria ir žmonės, Kalėdų metu besimėgaujantys aguonpieniu, nes po to pasireiškia virškinimo sutrikimai ir skausmai. 

Paprastasis kietis
Kietis yra prieskoninis augalas, kuris džiovintas ir susmulkintas dedamas kaip pipirų pakaitalas, ypač į riebius, sunkiai virškinamus patiekalus, nes skatina virškinimą. Tai gali būti puikus paštetų, sriubų, kvapnių troškinių, mėsų marinatų ar ankštinių patiekalų priedas. Naudojami ir jauni kiečių ūgliai, kuriuos galima valgyti kaip daržoves. 

Tačiau ilgai vartojami kiečiai gali pakenkti nervų sistemai. Kai kuriems žmonėms nuo prisilietimo prie šių augalų gali kilti stipri odos alergija, nes paprastųjų kiečių žiedadulkės yra vieni stipriausių alergenų. 

Iš tiesų, Lietuvos gamtoje gausu įvairių prieskoninių augalų, kurie gali ne tik pagerinti patiekalų skonį ar suteikti malonų kvapą, bet ir turėti neigiamą poveikį sveikatai. Naudokite prieskonius atsakingai, atsižvelgdami į jų savybes ir savo poreikius, kad būtų pasiektas didžiausias teigiamas poveikis.