PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gatvė2021 m. Lapkričio 3 d. 15:11

Nepasirūpinus automobilio registracija – nemalonumai

Vilnius

Regitra nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt


192977

Tinkamai nepasirūpinus parduodamo automobilio registracija, pardavėjai ar net ir pirkėjai gali sulaukti rimtų teisinių nemalonumų. Reikalų galite turėti tiek su Kelių policija, tiek su mokesčių inspekcija ar kitomis institucijomis. Pareigūnų duomenimis, tokių savininkų šiemet skaičiuojama šimtais.

Pardavė nuostolingai

Kaip portalui „Etaplius“ pasakojo šiaulietis Algirdas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. pastaba), prieš kelerius metus įsigijęs vidutinės klasės automobilį, mažiau nei po metų turėjo jį parduoti už dviem trečdaliais mažesnę sumą netikėtai sugedus varikliui. Pirkimo–pardavimo sutartyse tiek perkant, tiek parduodant automobilio kaina buvo nurodoma reali.

Kadangi automobilį pardavė patirdamas didelį nuostolį ir už ženkliai mažesnę sumą, Algirdas tikėjosi, kad pajamų mokesčio mokėti nereikės ir šių sandėrių į kasmetinę deklaraciją, teikiamą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), neįtraukė. Todėl vyras labai nustebo, kai po trijų metų gavo laišką iš VMI su raginimu pataisyti GPM deklaraciją ir sumokėti priklausančius mokesčius.

„Laiške buvo nurodyta, kad automobilis 2020 m., nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo, buvo parduotas, todėl turėčiau pateikti duomenis VMI ir sumokėti pajamų mokestį. Kažkokiu būdu dvi valstybinės institucijos nesusikalbėjo ir „Regitra“ pateikė kitokius duomenis, pagal kuriuos VMI padarė savo išvadas“, – pasakojo pašnekovas.

Pirkėjas neįregistravo

Vyrui teko raštu kreiptis į VĮ „Regitra“, sumokėti pažymų išdavimo mokesčius ir gautus dokumentus pateikti mokesčių inspekcijai. Kaip paaiškėjo, nors automobilį vyras pardavė 2018 m. rudenį, bet prievolė deklaruoti atsirado už 2020 m., nes sugedusį automobilį nupirkę perpardavėjai neįregistravo automobilio įsigijimo ir, suremontavę variklį, automobilį pardavė už rinkos kainą.

„Kaip man paaiškino tiek „Regitra“, tiek po to išsiaiškinau su VMI, nors aš ir išregistravau automobilį, pirkėjas jo nepriregistravo, tad tolimesni pardavimo faktai fiksuoti mano vardu. Gerai, kad automobilį išregistravau per elektroninę sistemą ir apmokėjimą tada padariau per banką, tad pavyko įrodyti pardavimo faktą. Priešingu atveju nežinau, kas būtų buvę, nes išregistravimo pažymos tada nepasiėmiau, pirkimo-pardavimo popierinės sutarties neišsaugojau. Per penkiolika metų turėjau ne vieną automobilį, iki šiol neteko susidurti su tokiais atvejais“, – pasakojo vyras.

Sulaukia pranešimų

Panašu, kad tokių istorijų gali būti ir daugiau. Štai Lietuvos kelių policija neseniai paskelbė pranešimą, kad sulaukiama vis daugiau kelių eismo pažeidėjų, kurie, gavę automatinį nuobaudos protokolą (už greičio viršijimą ar panašius nusižengimus, kai fiksuojamas automobilis ir pranešimas siunčiamas pagal duomenų bazėje esančius duomenis registruotam savininkui), ginasi, kad automobilį pardavė ir pažeidimą galimai padarė kiti asmenys.

Kelių policija primena, kad pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo abi sandorio šalys. Pirmasis į VĮ „Regitra“ privalo kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti transporto priemonės pardavėjas, rašoma išplatintame pranešime.

Kaip portalui „Etaplius“ komentavo Lietuvos kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis, tikslaus skaičiaus pareigūnai neturi, bet tokių besikreipiančių asmenų skaičiuojama apie kelis šimtus. Nuo šių metų pradžios policija nustatė apie 8 tūkst. atvejų, kai išregistravus automobilius, šie nebuvo priregistruoti.

Deklaruoti privaloma

Policija primena, kad teisės aktuose numatyta prievolė automobilio pirkėjui deklaruoti įsigytą turtą ir automobilį įregistruoti. Už tokios prievolės nevykdymą policija už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę, t. y. pažeidėjui skirti baudą nuo 150 Eur iki 300 Eur, o šį pažeidimą padarius pakartotinai – nuo 440 Eur iki 600 Eur baudą. Kai kuriais atvejais ginčas gali persikelti ir į teismą. Problemų gali kilti ir jei automobilis išvežamas į trečiąsias šalis kaip eksportas.

„Nuo šių metų gegužės 1 d. pradėtos 693 administracinių nusižengimų teisenos, kai asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytą transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareigų nevykdymą. Jeigu transporto priemonę įsigijo trečiųjų šalių pilietis ir jis nedeklaruos pirkimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, tai liks buvusio savininko duomenys“, – pateikė R. Siaurusaitis.

Pasikeitė tvarka

VĮ „Regitra“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų gegužės 1 d. pradėjo veikti nauja Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinė sistema, kuria siekiama ne tik kovoti su šešėliniu automobilių verslu, bet ir užtikrinti, kad būtų žinomas kiekvienas faktinis transporto priemonės savininkas. Visoms Lietuvoje esančioms transporto priemonėms suteikiamas unikalus savininko deklaravimo kodas (SDK). Savininkų pasikeitimo užfiksavimas ir TP registracija tapo dviem atskirais procesais. Deklaruoti nuosavybės pasikeitimą reikia per 5 d. d. (skaičiuojama kiekvienam bendrai).

„Taigi, nuo šiol pirmasis į „Regitrą“ kreipiasi ne pardavėjas, o pirkėjas, kuris pateikia įgijimo deklaraciją. Tuomet pardavėjas patvirtina pirkėjo pateiktus duomenis, t. y. kad iš jo automobilį tikrai įsigijo šis asmuo. Tik abiem pusėms patvirtinus duomenis, naujajam savininkui suteikiamas SDK ir sistemoje jis tampa deklaruotu transporto priemonės savininku. Tuomet, jei su transporto priemone planuojama dalyvauti viešajame eisme, per 10 d. nuo SDK gavimo būtina kreiptis į „Regitrą“, kad ji būtų įregistruota Kelių transporto priemonių registre naujojo valdytojo vardu“, – komentavo E. Bardauskienė.

Nevykdo prievolės

Specialistė pastebėjo, kad dalis automobilius įsigijusių asmenų nevykdydavo savo prievolių ir neregistruodavo įsigytų automobilių. Dėl ko ir kildavo tokios situacijos, kai ankstesnieji savininkai sulaukdavo pranešimų iš Kelių policijos ar kitų institucijų.

„Kalbant konkrečiai apie Jūsų minimą situaciją, ji būtent ir įvyko dar galiojant senajai tvarkai. Jei Jūsų minimas asmuo atliko savo pareigą, t. y. su pirkėju sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir kreipėsi į „Regitrą“ bei pranešė apie parduotą automobilį, tokiu atveju jis turi teisinį įrodymą, jog jis niekaip nebesusijęs su parduota transporto priemone. Atkreipiame dėmesį, kad jei dėl kažkokių priežasčių asmuo nebeturi pirkimo–pardavimo sutarties ir ji buvo pateikta „Regitrai“, asmuo gali kreiptis į įmonę ir gauti šios sutarties kopiją. Taip pat gali būti išduota ir pažyma, kuri patvirtintų, jog asmuo pranešė apie parduotą transporto priemonę“, – teigė E. Bardauskienė.

Išsaugoti dokumentus

Specialistė rekomendavo visuomet sudaryti teisingą pirkimo–pardavimo sutartį ir įsitikinti, kad ją pasirašo tikrieji pardavėjai/pirkėjai. Sutarties formą galima rasti VĮ „Regitra“ interneto svetainėje. Kitas svarbus žingsnis yra tinkamai deklaruoti savininko pasikeitimą „Regitra“ sistemoje. Šie duomenys teikiami ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Pasikeitimus galima deklaruoti drauge, deklaracija patvirtinama internetu per keletą minučių. Jei pirkėjas užsienietis, galima atvykti į „Regitra“ padalinį.

„Kalbant apie tuos atvejus, kai nors viena pirkimo–pardavimo sutarties šalis specialiai vengia atlikti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į policiją, kuri už įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę, arba teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo–pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jai priklausančias pareigas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad jei pirkėjas vengia deklaruoti nuosavybės pasikeitimą, pardavėjui pageidaujant, jis turi teisę išregistruoti transporto priemonę, t. y. panaikinti leidimą dalyvauti su ja viešajame eisme. Tačiau svarbu žinoti, kad nuosavybės pasikeitimo deklaravimo pareiga išlieka“, – atkreipė dėmesį E. Bardauskienė.

Slepia mokesčius

Situaciją komentavusi Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Vitalija Kublickienė portalui „Etaplius“ teigė, kad kylant abejonių dėl mokėtinų mokesčių, mokesčių mokėtojui galima adresuoti paklausimą per „Mano VMI“ sistemą. Pasak pašnekovės, įvedus naują sistemą ir sukūrus SDK registrą, pasikeitė tvarka, kaip identifikuojami automobiliai ir faktiniai jų savininkai.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai atliekant sandorį sutartyje vis dar nurodoma mažesnė automobilio kaina nei realiai sumokėta. Nukentėti gali būtent pirkėjas. Gavus pelno, t. y. pardavus automobilį brangiau nei buvo sumokėta pirminio įsigijimo metu, pirkėjui tenka sumokėti 15 proc. arba 20 proc. GPM nuo gauto pelno. Nenurodant realios vertės, pirkėjas negauna garantijos atgauti faktiškai sumokėtos sumos, jeigu būtų nustatytas įsigyto automobilio defektas.

„Sumokėti pajamų mokestį reikia tuomet, kai gyventojas pagal pardavimo sutartį parduoda automobilį (kuris gyventojo nuosavybėje neišlaikytas 3 metus) brangiau nei pirko. Kai automobilis parduodamas už tą pačią kainą, už kokią buvo pirktas, ar už mažesnę, tai skirtumas lygus 0 (nuliui), todėl pajamų mokesčio mokėti nereikia (tačiau išlieka prievolė deklaruoti pajamas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje)“, – teigė viršininkė.

Mokestinės prievolės

VMI atstovė rekomendavo visada išsaugoti pirkimo–pardavimo sutartis bei kitus su sandoriu susijusius dokumentus, kadangi mokesčių administratorius gali jų pareikalauti. Dar svarbu žinoti, jei parduotas automobilis buvo įsigytas abiejų sutuoktinių (priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), pajamų mokesčio tikslais laikoma, kad pajamos gautos lygiomis dalimis kiekvieno iš sutuoktinių (jei kitaip nenustatyta vedybinėje sutartyje). Verčiantis automobilių perpardavimu, reikia mokėti ne tik GPM, bet ir kitus mokesčius, tinkamai įregistruoti veiklą.

„Kai gyventojas uždirba pajamas perpardavinėdamas automobilius, t. y. savarankiškai vykdydamas  automobilių prekybos veiklą, jis privalo įregistruoti individualią veiklą bei mokėti mokesčius: gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, gali atsirasti prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Taip pat gyventojas turi tvarkyti individualios veiklos buhalterinę apskaitą – išrašyti pajamų apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras), pildyti nustatytos formos žurnalą ir kt. Svarbu ir tai, kad parduodant ar perparduodant automobilius, sandoriai turi būti sudaromi tikrosiomis rinkos kainomis“, – teigė V. Kublickienė.