„Nepaprasta auka“ – paminklas J. Vitkui-Kazimieraičiui

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos istorija, rezistencijos laikotarpiu ir miško brolių gyvenimu bei jų kova su šalies okupantais besidomintys Suvalkijos krašto žmonės turėjo galimybę nemokamai pažiūrėti pernai, 2017 m., režisierės Agnės Zalanskaitės sukurtą istorinį dokumentinį filmą „Nepaprasta auka“. Šiame filme įtaigiai pasakojama apie 1944 m. pasipriešinimo sovietų okupacijai strategiją sukūrusį ir rezistencijos kovose dalyvavusį karo inžinierių, Lietuvos kariuomenės pulkininką Juozą Vitkų-Kazimieraitį (1901–1946). Vasario 10 d. marijampoliečius į šio filmo premjerą pakvietė buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose, Seimo narys dr. Žygimantas Pavilionis. Vasario 13-ąją Ž. Pavilionis „Nepaprastą auką“ pristatė ir Kalvarijos savivaldybės gyventojams.

Prieš premjerą Marijampolėje pasakodamas apie tai, kaip buvo kuriamas šis filmas, Ž. Pavilionis teigė, kad su režisiere ir Vitkų šeimos atstovais Dzūkijos miškuose, prie Merkinės, pats išvaikščiojo miško takus, kuriais daugiau nei prieš septynis dešimtmečius žygiuodavo tarnauti sovietų kariuomenėje atsisakę ir į miškus pasitraukę lietuviai – kažkieno tėvai, broliai, vyrai, sūnūs.

„Tuose miškuose kažkokia ypatinga aura, kurią pajusite ir jūs, žiūrėdami šį filmą, – sakė Seimo narys. – Įdomi detalė: bevaikštinėdamas ten, kažkur netoli Merkinės, miške įsmukau į upelį. Paaiškėjo, kad prieš daugelį metų eidamas susitikti su Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu, panašu, jog į tą patį upelį iki kaklo įsmuko Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Sako, iš vandens jis išlipo visas rudas, nes to upelio vanduo buvo labai geležingas.“

Prieš filmo premjerą Ž. Pavilionis taip pat teigė, jog tokios misijos – šį labai kuklaus biudžeto ir dėl to didžiųjų ekranų nepasiekusį istorinį dokumentinį filmą su savo komanda nuvežti ir pristatyti įvairių Lietuvos regionų gyventojams – jis ėmėsi norėdamas, kad jį pamatytų kuo daugiau Lietuvos žmonių. „Nepaprastą auką“ Seimo narys jau pristatė daugiau nei dešimties Lietuvos savivaldybių gyventojams.

Dokumentinio filmo autorė, režisierė A. Zalanskaitė jame trumpai apžvelgė visą tragiškai pasibaigusį J. Vitkaus-Kazimieraičio gyvenimą nuo vaikystės Tirkšlių miestelyje, studijų Briuselio aukštojoje karo mokykloje, kur jam teko savarankiškai išmokti prancūzų kalbą, iki lemtingos 1946 metų liepos 2 d., kai Žaliamiškyje, netoli Liškiavos (Lazdijų aps.), jį sunkiai sužeidė mišką šukavusių čekistų kulka.

Režisierė A. Zalanskaitė, kalbėdama apie tai, kuo ją patraukė J. Vitkaus-Kazimieraičio asmenybė, yra sakiusi, jog šis žmogus buvo vienas aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkų, kuris 1944 m. ne tik kūrė viso pasipriešinimo strategiją, planus, bet ir pasitraukė į mišką bei partizanavo. „Ant vienos rankos pirštų gali suskaičiuoti tikrus karininkus, kurie tuo metu, kai esminė kova už Lietuvos laisvę persikėlė į miškus, paliko šeimą ir tapo partizanais“, – yra sakiusi režisierė.

Kurdama šį filmą A. Zalanskaitė pakalbino ne tik istorikus Arvydą Anušauską, Algį Kašėtą, dr. Darių Juodį. Filme savo prisiminimais apie rezistencijos kovas ir J. Vitkų-Kazimieraitį dalijasi jo kovos draugas, partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Žiūrovai ekrane išvysta ir apie tėvą pasakojančius J. Vitkaus sūnus Rimgaudą ir Liudą, taip pat apie senelį ir jo gyvenimą šiltai pasakojančius vaikaičius Liną Vitkų ir jėzuitą kunigą Gintarą Vitkų SJ. Be to, filme skaitomi J. Vitkaus-Kazimieraičio laiškai žmonai Genutei, su kuria jis buvo susilaukęs septynių vaikų: vienos dukros ir šešių sūnų. Taip pat skamba niekur nepublikuotas įrašas, kuriame kalba J. Vitkaus brolis Valerijonas Vitkus.

Pasakodama apie šio filmo kūrimo procesą, jo autorė yra sakiusi, kad neįkainojamu šaltiniu atskleidžiant pulkininko asmenybę jai tapo išlikę J. Vitkaus laiškai. Žiūrovams imponuoja tai, kad kurdama šio iškilaus tautos vyro paveikslą A. Zalanskaitė pasakoja ne tik jo, kaip garbingo Lietuvos karininko ir pasipriešinimo kovų dalyvio istoriją. Filmo autorė, pasakodama apie J. Vitkaus gyvenimą, kalbindama jo vaikaičius, cituodama jo laiškus žmonai, taip pat atskleidžia ir jautraus, mylinčio vyro ir tėvo dramą.

Po istorinio dokumentinio filmo „Nepaprasta auka“ premjeros Marijampolėje Seimo narys Ž. Pavilionis teigė, kad A. Zalanskaitė rengiasi kurti filmą ir apie Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Marijampolėje „Nepaprastą auką“ žiūrėjo daugiau nei penkios dešimtys marijampoliečių, tarp jų ir savo apranga iš kitų žiūrovų išsiskyrusi grupė Marijampolės baikerių klubo „Siena“ narių, taip pat keletas šaulių ir savanorių.

Filmo kūrėją parėmė JAV lietuvių bendruomenė, taip pat daug pastangų įdėjo ir J. Vitkaus-Kazimieraičio šeimos nariai ir artimieji, o Seimo nario Ž. Pavilionio iniciatyva „Nepaprasta auka“ tęsia savo kelionę po Lietuvos regionų ekranus.