Nepaisant skandalų 2024-aisiais, fintech rinka šiemet augs toliau

Praėjusiais 2024 metais viešumoje ne visuomet teigiamai skambėjęs Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektorius išlaikė augimo tempą bei 2025-aisiais tikisi tolesnio augimo.

Griežtėjant dalies veiklų reguliavimui rinkos dalyviai laukia politikų patvirtinimo, jog fintech sektorius yra skaidrus, patogus vartotojams ir gerą grąžą Lietuvos ekonomikai duodantis verslas – tokia komunikacija reikalinga, pernai rinką sudrebinus elektroninių mokėjimų įstaigos „Foxpay“ skandalui.

Vis dėlto šis atvejis ekosistemai nepadarė tarptautinės reputacinės žalos – Lietuvos fintech įstaigos ir toliau aptarnauja keliasdešimt milijonų Europos klientų. BNS kalbintų rinkos dalyvių teigimu, šiemet dažniau skambės skaitmeninės, arba kriptovaliutos vardas. Be to, dėmesį fintech sektoriui žada skirti ir valdžia.

Europoje žinomas bei klientams naudingas augantis verslas

Lietuvos fintech sektoriuje veikia apie 270 bendrovių, iš kurių 120 yra mokėjimo įstaigos, licencijuojamos ir prižiūrimos Lietuvos banko (LB). 43 proc. jų yra užsienio kapitalo įmonės. Asociacijos „Fintech Hub LT“ duomenimis, čia dirba apie 7,4 tūkst. žmonių, vidutiniškai gaunančių 3,9 tūkst. eurų atlyginimą iki mokesčių.

Lapkritį atlikta organizacijos apklausa parodė, jog sektoriaus paslaugomis Lietuvoje naudojasi 36 proc. gyventojų, jie šias paslaugas vertina dėl jų patogumo, žemesnių kainų nei bankuose, įvairovės, greičio.

„Vis daugiau žmonių atranda fintech įmones ir jų teikiamas paslaugas“, – BNS sakė „Fintech Hub LT“ vadovė Greta Ranonytė.

Jos teigimu, pernai vien asociacijos narės apdorojo mokėjimų už maždaug 140 mlrd. eurų – 40 proc. daugiau nei 2023-aisiais.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pabrėžė, kad augant fintech paslaugų apimtims, mokėjimų rinka tampa patogesne vartotojams, joje atsiranda naujų, greitesnių, efektyvesnių ir pigesnių paslaugų.

„Žmonės gali greičiau ir pigiau pervesti lėšas, gauti paskolą mažesnėmis palūkanomis, o įmonės – greičiau ir patogiau pritraukti finansavimą“, – BNS teigė S. Krėpšta.

Centrinio banko prižiūrimos įstaigos aptarnauja daugiau kaip 30 mln. klientų Europoje.

„Lietuva yra labai atpažįstama kaip fintech centras visame regione“, – BNS sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, Lietuvą vadinantis išskirtine vieta fintech įmonėms.

Šalies prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius pabrėžė, jog plačią Europos klientų bazę turintis sektorius didina Lietuvos žinomumą užsienyje bei skatina investicijas.

„Matėme net ir BVP rodikliuose, kad šiemet atsirado nauja tendencija – ne tiek tradicinė apdirbamoji gamyba skatina BVP augimą, bet paslaugų sektorius. O fintech, be abejo, yra to bendro paslaugų eksporto dalis“, – BNS kalbėjo V. Augustinavičius.

Pašnekovai aiškino, jog šis sektorius išgyveno skirtingus evoliucijos etapus: praėjusiame dešimtmetyje įmonių sparčiai daugėjo, augo licencijų skaičius, tačiau pastaruosius kelerius metus rinka konsoliduojasi, pavyzdžiui, kiek mažėja  mokėjimų įstaigų skaičius.

„Kita vertus, naujos licencijos išduodamos, nauji rinkos dalyviai randasi. O pagrindinis išlikęs tikslas tas, kad šis sektorius būtų patikimas, brandus ir toliau augantis“, – pabrėžė V. Augustinavičius.

Lietuva patraukli rinkos brandumu

Lietuvos fintech rinkos dalyviams veikia ir specialios platformos, kuriose verslo, institucijų, mokslo atstovai kartu gali imtis bendrų iniciatyvų, spręsti sektoriaus problemas.

Didžiausios Baltijos šalyse tokios platformos „Rokcit“ direktorė Laura Žemaitytė-Kirkman Lietuvą laiko viena patraukliausių šalių Europoje fintech įmonėms.

„Pagal licencijuotas įstaigas vis dar esame pirmoje vietoje (Europoje – BNS)“, – BNS teigė L. Žemaitytė-Kirkman.

Tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek Lietuvos bankas pagrindiniu šalies traukos objektu įvardija būtent gerai išvystytą, brandžią fintech įmonių ekosistemą.

„Istoriškai pagrindinis traukos objektas buvo reguliacinė aplinka ir gebėjimas gauti licenciją bei aptarnauti europinius klientus. Bet šiandien traukia nebe licencijos, o ekosistema“, – BNS pastebėjo E. Čivilis.

LB valdybos nario S. Krėpštos teigimu, šalyje, be e. mokėjimo įstaigų, daugėja sutelktinio finansavimo, skaitmeninių investicinių paslaugų įmonių. Be to, anot jo, Lietuvą pasirinko vienas didžiausių pasaulio skaitmeninių bankų „Revolut“: „Tarptautiniame kontekste išlaikome gerą reputaciją.“ 

E. Čivilio teigimu, investuotojus traukia ir didelis institucijų dėmesys – ekosistemoje vyksta daug renginių, dirba nemažai asocijuotų struktūrų, rengiančių strategines diskusijas. Be to, verslui patinka, jog prireikus lengvai pasiekiami institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko, vadovai.

Institucijų bendradarbiavimas įtvirtintas 2023 metų fintech plėtros gairėse, pagal kurias Lietuva iki 2028-ųjų ketina tapti pripažintu aukštos pridėtinės vertės Europos fintech centru.

2024-ieji – subalansuoto augimo ir iššūkių metai

BNS kalbinti ekspertai 2024-iuosius vadina nelengvais augimo metais – į Lietuvą įžengė nauji tarptautiniai žaidėjai, o jau įsitvirtinusios įstaigos pritraukė milijoninių investicijų.

„2024 metus apibūdinčiau žodžiais „subalansuotas augimas“, kadangi jie Lietuvos fintech sektoriui buvo itin dinamiški – pasižymėję augimu, tačiau ir nemažais iššūkiais“, – BNS sakė „Fintech Hub LT“ vadovė G. Ranonytė.

„Metai nebuvo lengvi, investicijų būta mažiau, palyginti su praėjusiais kelias metais, bet metų (2024 – BNS) pradžioje sektorius jau buvo pritraukęs 228 mln. eurų investicijų“, – pabrėžė platformos „Rokcit“ direktorė L. Žemaitytė-Kirkman.

E. Čivilis pagrindine metų pergale pavadino pernai spalį pritrauktą JAV vienaragį „DriveWealth“ – finansų maklerio paslaugų teikėja iš Vilniaus veiks visoje Europoje. Nuo liepos taip jau veikia mokėjimų licenciją Lietuvoje gavusi kita JAV bendrovė „Bud Financial“.

„Investuok Lietuvoje“ vadovo teigimu, šalyje pernai taip pat kūrėsi į Europą kaip vieną rinką žiūrinčios Azijos įmonės: Pietų Korėjos fintech bendrovė „Wave Bridge“ bei Taivano finansų technologijų grupė „Fortress Factoring“.

Tuo metu L. Žemaitytė-Kirkman pagrindiniais praėjusių metų laimėjimais įvardijo skaitmeniniam bankui „Revolut“ suteiktą banko licenciją, leidusią teikti daugiau tradicinių banko paslaugų, taip pat mokėjimų startuolio „TransferGo“ pritrauktą 10 mln. eurų investiciją iš Taivano fondo „Taiwania Capital“.

Be to, žaliųjų finansų startuolis „Heavy Finance“ su europiniais fondais susitarė dėl 10 mln. eurų finansavimo smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

Ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko teigimu, praėjusios kadencijos Vyriausybė pritraukė daug fintech dalyvių į Lietuvą, o pernai sektorius brendo, daugiau įmonių turėjo „pereiti į griežtesnę priežiūrą“. Anot ministro, dabar sektorius stabilizuojasi, aiškėja, kurios įstaigos sugebėjo įsitvirtinti.

„Iš greito, spartaus augimo, dabar esame atėję į stabilesnį, bet vis dar, tikiuosi, augimo laikotarpį, kada turime ir užaugusius, didesnius verslus, bet tuo pat metu gebame pritraukti inovatyvius, naujus verslus“, – BNS teigė L. Savickas.

Tačiau įmonėms kilo iššūkių atliepti griežtėjusius pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos, taip pat sankcijų įgyvendinimo bei rizikų valdymo reikalavimus, pabrėžė G. Ranonytė. Dėl to, pasak „Fintech Hub LT“ direktorės, įmonės lėčiau pritraukė naujų klientų, prislopo jų plėtra.

Tuo metu „Rockit“ vadovė pastebėjo griežtą Lietuvos banko, pernai išdavusio tik dvi e. mokėjimo įstaigų licencijas, priežiūrą.

„Aiškiai matoma pozicija – kokybė prieš kiekybę, todėl Lietuvoje darosi daug sudėtingiau gauti licenciją. Bet reikia pasidžiaugti, kad daug dėmesio skiriama kibernetiniam saugumui ir pinigų plovimo prevencijai“, – BNS sakė L. Žemaitytė-Kirkman.

„Foxpay“ skandalas ir kitos netektys reputacijai nepakenkė

Vis tik sektoriaus vardas garsiai nuskambėjo ir neigiamame kontekste, išaiškėjus, jog „Foxpay“ siejama su nusikalstamu pasauliu. 

LB, nustatęs šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, klientų lėšų apsaugos bei kitų taisyklių pažeidimus, pernai rudenį atėmė „Foxpay“ veiklos licenciją. Jos vienintelė akcininkė Ieva Trinkūnaitė teigia pradėjusi įmonės likvidavimą.

Be to, teisėsauga toliau atlieka su „Foxpay“ susijusį didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl turtinių nusikaltimų ir korupcijos. Įtariama, jog nusikalstamu būdu galėjo būti legalizuota mažiausiai 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai.

Skandalas kainavo postą konservatorių socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei, paaiškėjus jos vyro Mindaugo Navicko ir I. Trinkūnaitės ryšiams, taip pat faktui, jog pastarosios sugyventinio, praeityje teisto ir šiuo metu sulaikyto Vilhelmo Germano privačiu lėktuvu M. Navickienė skrido į Dubajų.

Kitam, prieš kelerius metus 10 mln. eurų pritraukusiam mokėjimų startuoliui „Kevin EU“ pernai inicijuotas bankrotas, įmonė  neteko licencijos. „Verslo žinios“ pernai rašė, kad ji kurį laiką figūravo tarp lietuviškų ar lietuviškų sąsajų turinčių fintech įmonių, dalyvavusių schemoje, kuri leido nelegaliai veikiantiems internetiniams kazino priimti bankų mokėjimus Europoje, daugiausia Vokietijoje ir Nyderlanduose. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad atvejai atskleidė fintech sektoriaus priežiūros bei reguliacinės aplinkos spragas. 

„Taip neturėtų nė vienoje šalyje vykti. Juolab matome, kad tokiam sektoriui reikalingas pasitikėjimas ir išlenda tokia nutikimai. Pasitikėjimas bet kokiu sektoriumi sumenksta po tokių dalykų“, – BNS teigė A. Sysas.

„Tokie įvykiai parodo, kad sektorius turi būti intensyviai prižiūrimas, kontrolės įstaigoms reikia pakankamų resursų jam prižiūrėti. Pakankami biudžetai institucijoms turi būti“, – BNS sakė prezidento patarėjas V. Augustinavičius.

Vis tik centrinio banko ir verslo atstovai sako, kad gera Lietuvos reputacija dėl „Foxpay“ skandalo tarp investuotojų nenukentėjo – priešingai, atskleidė priežiūros ir teisėsaugos institucijų pajėgumą.

„Kalbant su kolegomis užsienyje tokie įvykiai nedaro kažkokios reikšmingos žalos. Kartais netgi parodo, kad prevencijos sistema veikia, kad jei yra vykdoma veikla, kuri neatitinka reguliavimo, tokios veiklos yra užkardomos anksčiau ar vėliau“, – BNS sakė LB valdybos narys S. Krėpšta.

E. Čivilis atvejį pavadino lietuvišku skandalu, nesulaukusiu didelio užsienio dėmesio, nes „Foxpay“ yra per mažas žaidėjas, kad pakenktų visos šalies fintech ekosistemai.

Tuo metu „Fintech Hub LT“ vadovė pabrėžia, kad didžiausios žalos padarė skandalą akcentavusi visuomenė ir politikai.

„Įmonės yra daug brandesnės, inovatyvesnės ir geriau pasiruošusios valdyti rizikas nei viešojoje erdvėje dėl kelių neigiamų įvykių sudarytas įspūdis. Labai apmaudu, kad dėl galimai neteisėtos „Foxpay“ veiklos neigiamai turi nuskambėti ir fintech sektorius Lietuvoje. Vienos įmonės veiklos principai neapibrėžia viso sektoriaus veiklos principų“, – BNS kalbėjo G. Ranonytė.

Reguliavime – daugiau dėmesio kripto sektoriui

„Foxpay“ licenciją centrinis bankas panaikino atlikęs neplaninį įmonės patikrinimą. Panašių e. mokėjimo ar kitų prižiūrimų fintech įstaigų patikrų LB kasmet atlieka apie 30 – banko darbuotojai bendrovių būstinėse tikrina dokumentus, aiškinasi, ar laikomasi vidinės tvarkos ir sektoriaus taisyklių.

„Čia tik dalis visos priežiūros. Vykdome ir duomenų analizę, pateiktų ataskaitų, visokių analizių ir patikrinimų yra žymiai daugiau“, – pasakojo S. Krėpšta.

LB daugiausia dėmesio skiria rizikingiausioms įstaigoms, pavyzdžiui, kripto paslaugų tiekėjams, su azartiniais lošimais susijusioms ir kitoms aukštesnės pinigų plovimo rizikos veikloms.

Ano LB atstovo, centrinis bankas susidomi įstaiga, jei joje rizikingi klientai sudaro itin mažą visų aptarnaujamų vartotojų dalį, tačiau ji generuoja didelę apyvartą, gauna dideles pajamas. Tikrinamos ir tos įstaigos, dėl kurių gaunama skundų, vietinių ar užsienio institucijų perspėjimų.

Iš tokių įstaigų centrinis bankas reikalauja kruopštaus rizikų valdymo.

„Fintech įmonės turi teisę priimti ir saugoti kitų žmonių pinigus, turi tokią privilegiją. Tai rizikingas verslas ir be tinkamų investicijų į atitiktį reguliavimui, pinigų plovimo prevencijai ir panašiai bei požiūrio, kad tai yra svarbu, turbūt gali pasiekti sėkmę trumpoje distancijoje, bet ilgesniu laikotarpiu tai tiesiog atveda prie rizikų“, – sakė S. Krėpšta.

„Fintech Hub LT“ narių apklausa parodė, kad įmonės pinigų plovimo prevencijai kasmet skiria iki trečdalio išlaidų, o 96 proc. jų pernai pasamdė naujų specialistų. Dar 93 bendrovės atnaujino vidinę rizikų valdymo tvarką, o beveik pusė (48 proc.) stebėsenai įdiegė dirbtinį intelektą arba reguliavimo technologijas.

„Vien per šiuos (2024 – BNS) metus asociacijos nariai į pinigų plovimo prevenciją investavo kiek daugiau nei 10 mln. eurų. Matome, kad panaši tendencija bus ir 2025 metais“, – BNS teigė G. Ranonytė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), bent kas ketverius metus vertinanti Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, teigia, kad ji labai didelė būtent virtualių valiutų bei e. mokėjimo įstaigose.

„Virtualiųjų valiutų paslaugas teikiančių įmonių veikloje dažniausiai pasitaiko klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo trūkumų. Būtent šis veiksmas yra vienas pagrindinių rizikos mažinimo veiksmų, atliekamų prieš pradedant dalykinius santykius“, – BNS komentavo FNTT.

Kripto įstaigas nuo šių metų prižiūrės ir centrinis bankas, visos įstaigos turės gauti LB licenciją. S. Krėpštos teigimu, tai reiškia, jog šios įmonės tampa finansų rinkos dalimi: „Įsijungia pilnas reguliavimas: licencijavimas, kapitalo laikymo, pinigų plovimo prevencijos ir kiti aspektai.“

Pernai Seimo priimtos Kripto turto rinkų įstatymo bei jį lydinčių įstatymų pataisos numatė pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie europinių kripto turto rinkų (MiCA). Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje, įgyvendinusių šias nuostatas. 

Pasirengti ir gauti licencijas rinkos dalyviai turės iki šių metų birželio – iki tol virtualiųjų valiutų operatoriai privalės pateikti Lietuvos bankui MiCA reglamente nurodytus dokumentus. 

E. Čivilio teigimu, būdama tarp sparčiausiai MiCA įgyvendinančių valstybių Lietuva įgis konkurencinį pranašumą: „Tai svarbu, nes daugeliui tarptautinių įmonių (...) toje lokacijoje, kuri pirma sureguliuos ir nustatys žaidimo taisykles, yra palankiausia plėsti savo bazę.“

LB duomenimis, praėjusių metų birželio pabaigoje šalyje veikė 600 kripto įmonių, tačiau įsigaliojus reikalavimui turėti ir laikyti nuosavo kapitalo, jų sumažėjo iki 313. Centrinis bankas tikisi sulaukti daug paraiškų licencijai gauti.

„Vis tiek didelis skaičius. Tikimės tam tikro paraiškų antplūdžio kitąmet (2025 metais – BNS), nes reikia licencijuotis. Licenciją gauti reikės per pusmetį arba nebebus galima veikti“, – BNS pabrėžė S. Krėpšta.

2025-aisiais – tolesnis augimas ir reguliacinių pokyčių paieškos

Rinkos dalyviai viliasi, jog 2025-ieji fintech sektoriui bus dar vieni augimo metai. „Investuok Lietuvoje“ vadovas E. Čivilis šiemet tikisi kripto įmonių proveržio, naujų aukštųjų technologijų investicijų iš Pietryčių Azijos, pavyzdžiui, Pietų Korėjos. 

„Pagrindinis mūsų ekosistemos dalykas dabar – nebe kiekybė, o kokybė. (...) Žiūrint į naujuosius metus galvoju, kad bus tikrai šio sektoriaus atsigavimas dėl MiCA reguliavimo įgyvendinimo. Tikrai judesio bus, sektorius ir toliau, akivaizdu, auga“, – BNS teigė E. Čivilis.

Verslas norėtų, kad reguliuojančios institucijos daugiau konsultuotų, o ne baustų, rūpintųsi specialistų kvalifikacijos kėlimu. Iš politikų tikimasi aktyvaus dėmesio, kad po pernykščių skandalų augtų visuomenės pasitikėjimas fintech įmonėmis.

„Sektoriaus veiklos apimtys ir toliau augs, tačiau tam itin svarbu didinti sektoriaus žinomumą ir pasitikėjimą juo visuomenėje – apie tai, kokios paslaugos žmonėms yra prieinamos, kad tos paslaugos yra saugios ir patikimos, taip pat kad įmonės yra patrauklus darbdavys įvairių kompetencijų talentams“, – teigė  „Fintech Hub LT“ vadovė G. Ranonytė.

Pasak jos, Lietuvos ir visos Europos fintech reguliavimas turėtų būti lankstesnis, nes dabar jis sukelia per didelę biurokratinę naštą: „Kuri nebūtinai atneša tikėtą rezultatą. Kuo daugiau procedūrinių reikalavimų, tuo mažesnis jų efektyvumas.“

Ekonomikos ir inovacijų ministras mano, kad fintech sektoriumi reikia rūpintis kaip vienu aukštos pridėtinės vertės verslų. 

„Tarp prioritetinių sektorių sunku išsirinkti, norisi, kad kiekvienas sektorius realizuotų savo potencialą, kiek tai įmanoma. Bet taip, tai yra vienas iš tų aukštesnės pridėtinės vertės sektorių, kuriuose jau turime sėkmės istorijų. Jų norėtųsi ir ateityje“, – sakė L. Savickas.

Savo ruožtu Prezidentūra siūlo naujajai Vyriausybei pergalvoti valstybės ambiciją šioje srityje – peržiūrėti likusius reguliacinius barjerus, kurie trukdo skaidrioms įmonėms augti.

„Reikia reguliacinės aplinkos revizijos ir pasižiūrėti, ar nėra dar kažkokių barjerų. Turint omeny, kad ir Vyriausybės programa yra smarkiai orientuota į ekonomikos augimą, biurokratinės naštos mažinimą. Fintech reguliavimo peržiūra taip pat galėtų būti įtraukta“, – BNS teigė prezidento patarėjas V. Augustinavičius.

A. Sysas žada, jog Biudžeto ir finansų komitetas kartu su sektoriaus atstovais ieškos teisinės bazės spragų.

Komiteto nario konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, komitete savo idėjas galės pristatyti patys rinkos dalyviai.

„Iniciatyvos turi ateiti iš praktikų, kurie susiduria kasdienėje veikloje ir gali matyti tendencijas bei indikuoti būtinus reguliacinius pokyčius, kurie būtų derinami ir su sektoriaus atstovais“, – BNS teigė M. Lingė.

Tuo metu Lietuvos bankas tikina, kad šiemet reguliacinė aplinka griežtėja tik kripto įmonėms, o kitoms fintech veikloms ji išliks panaši. Pasak S. Krėpštos, sektoriaus saugumą turėtų sustiprinti veiklą pradėjusi Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra, prižiūrėsianti 50 rizikingiausių finansų rinkos dalyvių.

Centrinio banko valdybos narys sakė, jog šiemet bus tęsiama „rizika pagrįsta priežiūra“.