Nemokami prezervatyvai: kodėl kai kurios ES narės juos dalina, o kitos ne?

Jau seniai žinoma, kad kontracepcija apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, o naudojant prezervatyvus, apsaugo dar ir nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI). PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kalbant apie kontraceptikus, vyriški ir moteriški prezervatyvai yra veiksmingiausias apsisaugojimo būdas nuo LPI, įskaitant ŽIV.

Tačiau nepaisant tokios vienareikšmiškos naudos sveikatai ir žmogaus gerovei, 2023 m. vis dar yra daug nelygybės ir skirtumų norint pasirinkti kontracepciją Europoje

Europos Parlamentas skatina užtikrinti galimybę visiems naudotis kontracepcija. Dar 2021 m. parlamento ataskaitoje dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos pabrėžta, kad visos valstybės narės raginamos suteikti visuotinę prieigą prie kontracepcijos metodų ir pašalinti visas kliūtis joms gauti. Tačiau vyriausybės politika visoje Europos Sąjungoje ir toliau skiriasi.

Manoma, kad dalis problemos dėl šių nesutarimų slypi finansinėje nelygybėje tarp Vakarų ir Rytų valstybių. Neilas Datta, Europos Parlamento seksualinių ir reprodukcinių teisių forumo vykdomasis direktorius, „Euronews“ sakė: „Rytų Europos šalyse iki 1990-ųjų pradžios kontracepcija nebuvo labai gerai žinoma, kaip ir nebuvo labai prieinama, todėl mes vis dar susiduriame su to palikimu ir šiandien“.

Rekomendacijos

AIDS sveikatos priežiūros fondas vasario 13-ąją paskelbė Tarptautine prezervatyvų diena. Jame teigiama, kad renginys buvo sukurtas siekiant skatinti saugesnę seksualinę praktiką tarptautiniu mastu ir skatinti naudoti kontracepciją, kad būtų išvengta neplanuoto nėštumo ir LPI.

ES atspindi šią žinią ir taip pat paragino valdžios institucijas užtikrinti, kad mokiniams mokyklose būtų teikiamas visapusiškas švietimas seksualinės sveikatos klausimais.

Jame raginama teikti profesionalias konsultacijas dėl įvairių kontracepcijos metodų, atitinkančių Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytus standartus.

Tačiau tai yra tik rekomendacijos ir 27 valstybės narės neprivalo jų laikytis

„Vyriausybės nebuvo labai aktyvios galvodamos apie savo politiką, susijusią su kontracepcija“, – sakė Datta. Jis toliau paaiškino, kad kai kurios šalys taip pat nepritaria platesnei kontracepcijos politikai, remdamiesi idėja, kad kontracepcijos skatinimas turės neigiamos įtakos gimstamumo rodikliams.

Geriausias prieinamumas

Kontracepcijos politikos atlasas, kurį sukūrė Europos Parlamentinis seksualinių ir reprodukcinių teisių forumas, perkuria kontracepcijos politiką 46 Europos šalyse. Jos išvados rodo, kad iš visų ES valstybių narių Prancūzija turi geriausią prieigą prie kontracepcijos, konsultavimo ir didžiausios internetinės informacijos paslaugų. Prieinamumas įvertintas 93,2proc. 

Prancūzija paskelbė, kad jos vaistinės nuo 2023 m. sausio mėn. teiks nemokamus prezervatyvus 18–25 metų žmonėms po to, kai sveikatos priežiūros institucijos išsiaiškino, kad LPI skaičius Prancūzijoje 2020 m. ir 2021 m. išaugo 30 proc. Taip pat įdiegta programa, teikianti nemokamus LPI tyrimus ir skubios kontracepcijos tabletes.

Airijoje nemokami prezervatyvai yra prieinami bet kokio amžiaus žmonėms seksualinės sveikatos klinikose ir kai kuriose trečiojo lygio kolegijas. Be to, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 16 metų mergaitėms ir moterims nuo 26 iki 30 metų nemokamai kontracepcija bus teikiama iš nacionalinio biudžeto. Nacionalinė sveikatos tarnyba taip pat paskelbė, kad prezervatyvams ir lubrikantams išleis 500 000 eurų, kaip dalį nuolatinės kampanijos prieš „krizinį nėštumą“ ir lytiškai plintančias infekcines ligas – kasmet išleis 1,5 mln. nemokamų prezervatyvų.

Vokietija taip pat paskelbė, kad nori sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir finansuoti prezervatyvus per savo nacionalinį sveikatos draudimą. Tačiau kol kas kontracepcija kainuoja pagal nacionalinės sveikatos sistemos nustatytą kainą, visgi yra specialių išimčių, apimančias kontraceptines tabletes ir skubią kontracepciją paaugliams iki 22 metų amžiaus.

Žemiausias prieinamumas

Kontracepcijos politikos atlase Lenkija atsiduria priešingoje skalės pusėje – pagal visuomenės galimybes naudotis kontracepcija gali tik 33,5 proc. Skubiąsias kontraceptines tabletes turi išrašyti gydytojas, jų vaistinėse negalima įsigyti be recepto.

Tuo tarpu Vengrijoje nėra valstybės finansuojamos kontracepcijos paslaugų tinklo, o visoms kontracepcijos priemonėms, išskyrus prezervatyvus ir skubią kontracepciją, reikalingas receptas.

Politikos ir religijos vaidmuo

„Kontracepcijos politika daro įtaką žmonių galimybėms pasirinkti priimtiniausią jiems apsisaugojimo būdą. Vienas iš aspektų yra tai, ar kontracepcijos kaštai yra kompensuojami nacionalinės sveikatos sistemos. Jei kontracepcija yra nekompensuojama, yra sukuriama finansinė nelygybė ir kliūtys ja pasinaudoti asmenims, kurie neįstengia šių priemonių įpirkti“, – sakė Datta.

Religija taip pat yra svarbus veiksnys: dauguma religijų, ypač krikščionių religijos, atgraso nuo kontracepcijos, ypač katalikybės pasaulyje.

„Taigi ten, kur tos religijos yra labai stiprios, tam tikri pasakojimai ir religiniai veikėjai gali daryti priešingą įtaką viešajai politikai ir kaip tik skatinti nesinaudoti kontracepcija“, – pridūrė jis.

Tinkamas lytinis švietimas

Nepaisant visko, visoje Europoje nenumatytų nėštumų skaičius per pastaruosius 30 metų sumažėjo 53%, teigia Guttmacher institutas.

Kai kurie ekspertai teigia, kad vienas iš veiksnių, lemiančių mažėjantį netyčinio nėštumo skaičių, yra lytinio švietimo mokyklose skatinimas, kurį plačiai skatina Europos Parlamentas ir Pasaulio sveikatos organizacija.

„Išsamus lytiškumo ugdymas moko jaunus žmones ir apie kontracepciją, ir apie pagarbą bei sutikimą santykiuose, įskaitant seksualinius santykius. Tai labai teigiamai veikia žmones, kurie supras, kaip apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo ir kaip apsaugoti savo sveikatą, kad išvengtų lytiniu keliu plintančių infekcijų“, – sakė Datta.

Nepaisant to, lytinis švietimas tebėra aktuali problema. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje ir Prancūzijoje, tai yra privaloma mokyklinio ugdymo dalis, tačiau, pavyzdžiui, Italijoje lytinis švietimas yra neprivalomas.

Jei įmanoma, švietimas dažnai vyksta per įvairius mokyklinius dalykus kaip tarpdalykinės programos dalis. Įvairių aspektų mokoma per biologiją, namų ekonomiką ir socialinius mokslus.

Tačiau lytinis švietimas nebūtinai suteikia studentams informacijos apie kontracepcijos metodus.

Natalie Picken, ne pelno organizacijos RAND Corporation analitikė, kurios specializacija yra politikos tobulinimas ir sprendimų priėmimas pasitelkiant mokslinius tyrimus, portalui Euronews sakė, kad mokymas apie kontracepciją įtrauktas į lytinio švietimo programas tik kai kuriose ES šalyse.

„Tikėtina, kad šių programų turinys, pobūdis ir apimtis labai skyrėsi tarp regionų, mokyklų ir klasių“, – pridūrė ji.

Pickeno tyrimas parodė, kad dauguma ES narių turi ribotas mokytojų rengimo galimybes lytinio švietimo srityje, nepaisant jo pranašumų.

„Yra tvirtų įrodymų, kad lytinis ugdymas gali sumažinti rizikos prisiėmimą, pavėlinti lytinių santykių pradžią, dažniau naudoti kontracepciją ir prezervatyvus ir apskritai pagerinti jaunų žmonių žinias ir požiūrį į seksualinę sveikatą“, – sakė ji.

Kaip ES šalys gali įveikti atotrūkį?

Platesnių galimybių įgyvendinimas dėl kontracepcijos naudojimo gali būti brangus sprendimas, tačiau yra būdų, kaip valdžios institucijos gali pasivyti.

„Vienas paprastas ir greitas sprendimas, prieinamas bet kuriai vyriausybei, būtų pateikti vyriausybės palaikomą informaciją, pavyzdžiui sukuriant tam svetainę, kurioje pateikiama autentiška ir patikrinta informacija... Tai gali kiekviena vyriausybė, kad ir kokia ji būtų nepasiturinti“, – padarė išvadą Datta.

Reklama