Nemokamas mokslas toliau brangsta: kokios studijos ir kada atsipirks?

Artėjant pavasariui, oras mokyklose kaista – netrukus prasidės būsimų studijų pasirinkimo metas. Nors žinia apie nemokamas bakalauro studijas turėtų džiuginti būsimuosius studentus, patekti į valstybės finansuojamą vietą pasiseka ne visiems, o studijoms Lietuvoje kasmet brangstant, pasiryžusieji perspektyvios specialybės mokytis savo lėšomis, turės plačiau atverti pinigines.

Ekspertai siūlo kruopščiai pasverti ir būsimą specialybę rinktis ne tik pagal jos programą, bet ir šių studijų atsiperkamumą. Pagrindinis kriterijus – ne studijų kaina, o būsimos profesijos aktualumas po kelių metų.

Nemokamas mokslas pabrango

Neseniai pranešta, kad Seimas nemokamoms bakalauro studijoms 2020 metais pritarė skirti papildomus 4 mln. eurų, o tai, anot politikų, leis gerokai padidinti aukštojo mokslo prieinamumą. Jau spėta pasidžiaugti, kad šiemet priimant naujus studentus, aukštosioms mokykloms didės valstybės lėšų dalis, skiriama dėstytojų atlyginimams ir studentų skatinimui – vienai studijų vietai kolegijose ši suma didės ne mažiau kaip 13,7 proc., o universitetuose – 10,4 proc. Žinia gera, bet tai neabejotinai lems ir studijų kainų augimą valstybės nefinansuojamose studijų vietose.

Savo lėšomis už studijas mokantiems studentams kolegijos ir universitetai studijų kainą paprastai apskaičiuoja pagal nurodomą norminę studijų kainą. Ši kaina negali būti mažesnė, nei patvirtinta švietimo, mokslo ir sporto ministro, tačiau nebūtinai bus paskaičiuota mokaus studento naudai. Praktika rodo, kad šalies universitetai ir kolegijos populiarių specialybių studijų kainai leidžia dar „ūgtelėti“ ir savo iniciatyva, todėl studijų atsiperkamumas ir toliaregiškas jų pasirinkimas kasmet darosi aktualesnis.

Įvardijo perspektyviausias studijų kryptis

„Darbuotojų empatijos konsultantas, didžiųjų sveikatos duomenų analitikas, kosmoso architektas ir dar daugybė profesijų, kurios dabar atrodo nerealios, futurologų aptarinėjamos kasmet, kaip būsimos profesijos, kurioms jau derėtų pradėti ruoštis. Tačiau, žinoma, dalies dabar paklausių profesijų gali ir nelikti, nes dirbtinis intelektas ir robotai galės perimti mechanines, pasikartojančias funkcijas. Prognozuojamas, kad dėl to ateityje žmonės turės daugiau laisvalaikio, vadinasi, reikės specialistų, kurie jį kokybiškai išpildo ir užtikrina naujai atsiradusius poreikius. Tiesa, vienintelis dalykas, dėl kurio specialistai sutaria – kūrybiškumo ir empatijos automatizuoti neįmanoma, todėl tokių savybių reikalaujančios profesijos liks ir klestės“, – sako sertifikuota Britų Tarybos „Education UK” konsultantė Lietuvoje, „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė

Pasak jos, visuomenei senstant, sveikatos priežiūros specialisto profesija paklausi liks ir po kelių dešimtmečių, todėl, jeigu norai ir galimybės sutampa, derėtų rinktis šios krypties studijas ir jose specializuotis. Turbūt, todėl dauguma į užsienį studijuoti išvykę jauni žmonės dažniausiai renkasi medicinos ir biomedicinos, taikomosios chemijos ir psichologijos mokslus, tačiau ne mažiau populiarios ir inžinerijos bei teisės studijos.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pataria apie būsimas išlaidas studijoms galvoti dar šioms neprasidėjus,

tačiau, pasak jo, rinktis profesiją tik pagal būsimo atlyginimo dydį, nėra pats racionaliausias sprendimas. Sprendžiant dėl būsimų studijų, reikėtų pagalvoti apie sritį, kuri būtų ne tik perspektyvi, bet ir būsimam studentui įdomi.

„Abejočiau, ar reikėtų rinktis vienas ar kitas studijas tik dėl gero jų atsiperkamumo, nes studijavimas tik dėl pinigų ne visuomet yra geriausias pasirinkimas – gali nutikti taip, kad po metų ar dviejų, supratus savo klaidą, šias studijas teks mesti, tad geriau nuo pradžių galvoti apie tai, kas gali būti įdomu ir aktualu. Jaunas žmogus ne tik turėtų atsakingai galvoti apie ateitį, bet ir įsiklausyti į tai, ką apie būsimą studijų sritį sako mokslininkai, ekonomistai ir net politikai. Tai žmonės, kurie mato, kas dedasi pasaulyje ir stebi įvairius procesus ne vienerius metus. Planuojant karjerą, reikia domėtis, kokios specialybės bus patrauklios finansiškai ir aktualios po dešimties ar dvidešimties metų“, – sako T. Povilauskas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad jau dabar matyti, kurių specialybių darbuotojų algos ateityje augs greičiau nei kitų sektorių – tai sveikatos apsauga ir informacinės technologijos, tačiau laikui bėgant, neabejotinai augs ir šių

studijų kainos, tad, pasak jo, šiam etapui vertėtų ruoštis iš anksto.

Kur studijos atsipirks greičiau?

Pasak T. Povilausko, studijų atsiperkamumas skaičiuojamas įvertinant kainą, pragyvenimo išlaidas ir tai, kiek bus galima uždirbti ateityje. Studijos – gana greitai atsiperkanti finansinė investicija, ypač jei pavyksta studijuoti valstybės ar kitų institucijų finansuojamoje vietoje, todėl Lietuvoje studijų atsiperkamumas dažnai yra greitesnis nei užsienyje. Tačiau tie, kurie iš anksto domisi ne tik studijų programa, bet ir būsimų studijų finansavimo galimybėmis, to paties gali nesunkiai pasiekti ir studijuodami užsienyje. Todėl ekonomistas būsimiems studentams pataria skirti laiko informacijos paieškai ir įsivertinti, kuo studijų atsiperkamumas skirsis skirtingose aukštosiose mokyklose.

„Šiandien studijas galima rinktis skirtingose aukštosiose mokyklose, tačiau reikėtų nepatingėti pasiaiškinti, kurios aukštosios mokyklos geriau paruošia specialistus ir kurios labiau vertinamos darbo rinkoje. Net ir besimokydami mokykloje abiturientai per įvairias studijų muges turi galimybę sužinoti, kurie darbdaviai labiausiai domisi vienų ar kitų aukštųjų mokyklų absolventais. Be to, planuojantiems rinktis ypač brangias studijas, patariu kuo daugiau dėmesio skirti ne tik patekimui į norimą universitetą, bet ir vėlesniam etapui – galimybei skirti kokybiško laiko studijoms. Būna atvejų, kai jaunas žmogus pasirenka pakankamai brangią specialybę ir paskui turi daug dirbti, kad pasidengtų gyvenimo kaštus, o studijų kokybė dėl to nukenčia. Natūralu, kad dėl to nukenčia ir būsima karjera bei studijų atsiperkamumas, todėl patarčiau nekelti kartelės per aukštai ir realistiškai įvertinti savo galimybes“, – sako analitikas.

Kalbėdamas apie studijų atsiperkamumą, ekonomistas pataria nepamiršti įsivertinti ir pasirinktų mokslų tęstinumo galimybių – būtina bent kiek pasidomėti, kur ateityje galima būtų tęsti profesinį tobulėjimą ir kur perspektyviau planuoti karjerą – Lietuvoje ar užsienyje.

„Svarbu ne tik pasirinkta kokybiška studijų programa, bet ir tai, kokioje aplinkoje studijuojama, kokie kolegos jauną žmogų supa – juk, kai jauną žmogų supa ambicingesni ir didesnių siekių turintys bendramoksliai, natūralu, kad tai jį skatins pasitempti. Be visų kitų privalumų, studijos užsienyje

suteikia galimybę praplėsti savo pasaulėžiūrą, tačiau pasiryžus vykti studijuoti svetur, reikia nusiteikti, kad pradinės finansinės investicijos bus didesnės nei mokantis Lietuvoje“, – įžvalgomis dalijasi SEB analitikas.

Studijos užsienyje – ne tik įmoka už mokslus

„Žinoma, iškart žinoti, kuri specialybė nenuvils po kelerių metų studijų, jaunam žmogui gali būti sudėtinga, todėl siūlome iš pradžių įvairias profesijas „pasimatuoti“ mūsų specializuotoje „Taste it“ programoje. 14-18 metų moksleiviai, svajojantys apie medicinos, teisės, verslo, finansų, inžinerijos, IT ar menų studijas užsienyje, prieš galutinį apsisprendimą jas 2-3 savaites gali išbandyti tarptautinių stovyklų metu, kurios vyksta pasirinktos srities prestižiniuose pasaulio universitetuose. Pabuvę akademinėje aplinkoje, pabendravę su šios srities profesionalais įmonėse ir dėstytojais universitete, patys „paragavę“ šių studijų, jaunuoliai dėl būsimos karjeros vėliau apsisprendžia daug lengviau, be to, tėvams tai daug saugesnis variantas, nes mažesnė rizika, kad po metų ar kelių vaikas dėl studijų persigalvos ir investicijos bus veltui“, – sako E. Kesylienė.

Pasak studijų užsienyje ekspertės, skaičiuojama, kad susiradus darbą pagal specialybę iškart po studijų, priklausomai nuo jų krypties ir atsidedamo atlyginimo įmokoms sumos, daliai užsienio universitetų absolventų metų studijų įmoka atsipirks po metų, tačiau daliai reikės ir kelerių metų. Tačiau, kaip pažymi specialistė, dažniausia norinčių išvykti studijuoti svetur klaida – lyginti mokslų kainą, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau pamirštama įvertinti pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. Tai taip pat derėtų įtraukti skaičiuojant studijų atsiperkamumą.

„Vokietija yra priskiriama prie studentams itin palankių šalių – čia apgyvendinimui, maistui, vietos transportui studentas išleidžia vidutiniškai apie 700 Eur per mėnesį. Pavyzdžiui, medicinos studijų programa Vokietijoje valstybei vienam asmeniui kainuoja vidutiniškai apie 200 tūkst. Eur, tačiau pačios studijos studentams yra nemokamos arba kainuoja simbolinį administravimo mokestį, t. y., apie 500 Eur už semestrą. Valstybiniuose Šveicarijos universitetuose studijų kainas nustato kantonai, tad mokslas šioje šalyje taip pat

kainuoja simbolinį mokestį – nuo 1 800 CHF (apie 1634 Eur) per metus. Galbūt, todėl kasmet studijas Vokietijos ir Šveicarijos aukštosiose mokyklose pasirenka beveik 7 proc. Lietuvos moksleivių“, – patirtimi dalijasi „AMES Education“ vadovė.

Specialistė ramina – būdų susimokėti už mokslus yra ne vienas, o pasidomėjus sąlygomis, finansinę studijų naštą galima perkelti ir privačiam universitetų fondui.