Nemiga – problema, bet per ilgas ir gilus miegas – irgi bėda?

Pagrindinis sutrikimas, kai kalbame apie miegą, yra nemiga. Tačiau ką reiškia, jei miegame per ilgai ar per giliai? Gydytoja ir vaistininkė atsako, apie kokias sveikatos problemas byloja miego sutrikimai ir kaip su jais susidoroti.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, kasdien vaistinėje parduodami dešimtys cheminių vaistų, maisto papildų ir vaistažolių nemigos problemai spręsti. Deja, migdomieji gali padėti tik tada, kai nemigos priežastys labai aiškios ir trumpalaikės, pvz., žmogus išgyvena stresą, patiria įtampą, miegas sutriko dėl dažnų kelionių keičiantis laiko juostoms.

„Daug dažniau nemigos priežastys būna neištirtos, o pati liga tęsiasi ilgą laiką. Kuo ilgiau skiriami migdomieji, tuo didesnis priklausomybės jiems pavojus. Į dažno maisto papildo nemigai gydyti sudėtį įeina melatoninas – natūrali medžiaga, kuri gaminasi mūsų smegenyse ir padeda užmigti. Tačiau vartojant ilgą laiką ir didesnėmis dozėmis, net ir melatoninas nėra toks jau nekaltas“, – atkreipia dėmesį ji.

Vaistininkė pasakoja, kad kartą pagalbos ieškojo jaunas vaikinas, ką tik grįžęs po studijų užsienyje, kur porą metų vartojo gydytojo paskirtą melatoniną, mat dėl didelio darbo krūvio atsirado miego problemų. Po studijų baigimo be tabletės užmigti jam nebepavykdavo.

„Nemigos priežastimi gali būti širdies ritmo sutrikimai, nekontroliuojamas naktinis kraujospūdis, neurologinės problemos, apie kurias žmogus gali ir nežinoti. Štai viena jauna mama pasiskundė, kad visai nemiega ketvirta para iš eilės, nors dienos metu jautėsi neblogai. Vėliau paaiškėjo, kad nemiga buvo pirmasis pogimdyvinės depresijos požymis. Todėl jei nepavyksta miego problemų išspręsti sutvarkius poilsio ir darbo režimą, padidinus fizinį aktyvumą, sumažinus stresą keliančius veiksnius, verta kreiptis į gydytoją. Ilgalaikei nemigai gydyti geriau rinktis ne tabletes, o psichoterapiją“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Ilgas miegas ir kraujospūdis

Pasak vaistininkės, kenksmingas sveikatai ne tik per trumpas, bet ir per ilgas miegas. Ji pasakoja, kad kai kurie pacientai, nors ir miega labai ilgai, atėję į vaistinę ieško preparatų darbingumui padidinti, nes dienos metu nesijaučia pailsėję.

„Kartą kreipėsi moteris, kuri skundėsi kas rytą skaudančia galva, nors miega tikrai ilgai ir kietai. Pradėjus klausinėti apie kitas moters sveikatos bėdas paaiškėjo, kad ji turi aukštą kraujospūdį ir kas rytą po pusryčių išgeria trijų rūšių kardiologo paskirtus vaistus. Dieną, kol vaistai veikdavo, ji jausdavosi gerai, bet naktį vaistų veikimas baigdavosi, stipriai pakildavo spaudimas, tik ji miegodama to nejausdavo. Problema išsisprendė, kai paaiškinome, kad nereikia nakčiai skiriamų vaistų nuo kraujospūdžio gerti ryte. Per ilgas moters miegas sutrumpėjo, o galvos rytais nebeskaudėdavo“, – dalijasi K. Šnirpūnienė.

Dėl miego sutrikimų būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris pagal situaciją nukreips pas neurologą, psichologą, kardiologą ar pasiūlys kreiptis į specialią miego kliniką.

Kiek laiko praleisti lovoje?

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Rasa Stonkutė-Gailienė sako dažniausiai susidurianti su pacientais, kenčiančiais nuo nemigos, knarkimo bei obstrukcinės miego apnėjos.

„Miego trukmės sumažėjimas viena valanda didina mirtingumo riziką 6 proc., tačiau miego trukmės padidėjimas 1 val. mirtingumo riziką didina net 13 proc. Miego trukmei ilgėjant dar labiau, mirtingumo rizika irgi išauga. Taigi persimiegoti yra dar pavojingiau nei miegoti per trumpai“, – aiškina ji.

Neurologė tęsia sakydama, kad miego trukmės pokyčiai taip pat didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, patirti kognityvinės veiklos sutrikimų. Miegant per trumpai – mažiau nei 6-7 val. – reikšmingai padidėja rizika patirti traumą darbe. Miegant mažiau nei 6 val., net 38 proc. padidėja sergamumas nutukimu. Tuo tarpu miegant 8 val. ir daugiau, reikšmingai padaugėja susirgimų osteoporoze. Sveikatai optimali miego trukmė suaugusiam žmogui yra 7-8 val.

Svarbus ir miego gilumas

Miegas skirstomas į lėtąjį (NREM) ir paradoksinį (REM) miegą, o lėtasis miegas dalijamas dar į tris stadijas. Sveiko jauno suaugusio žmogaus miegas turėtų atrodyti taip: 1 stadija (negilus miegas) – 2-5 proc., 2 stadija – 45-55 proc., 3 stadija (gilus miegas) – 13-23 proc., o paradoksinis miegas – 20-25 proc.

„Miego kokybei ypač svarbi yra gilaus miego trukmė. Esant jo trūkumui, žmogus gali jaustis nuvargęs, pablogėja atmintis, gali atsirasti sunkumų susikaupti, mokytis, įsisavinti naują informaciją, taip pat gali susilpnėti imunitetas. Kadangi gilaus miego metu vyksta aktyvūs medžiagų apykaitos atliekų šalinimo iš smegenų procesai, jo stoka gali paskatinti Alzheimerio ar Parkinsono ligų vystymąsi. Miego stoka taip pat susijusi su hormonų pokyčiais, todėl didėja apetitas kaloringam maistui, gali didėti atsparumas insulinui ir būti skatinamas diabeto bei širdies-kraujagyslių ligų vystymasis. Dėl gilaus miego trūkumo santykinai padaugėja negilaus miego. Todėl net ir miegodamas, atrodytų, pakankamai valandų, žmogus gali jaustis labai išvargęs, nepailsėjęs ir mieguistas dienos metu“, – atkreipia dėmesį R. Stonkutė-Gailienė.

Anot jos, gilaus miego trukmė gali padidėti, jei žmogus gauna progą pailsėti po prieš tai kurį laiką buvusios miego stokos. Ilgiau trunkantis gilus miegas gali būti ir sėkmingai gydomos obstrukcinės miego apnėjos požymis, kai organizmas bando atsigriebti už prieš tai buvusį sutrikdytą miegą.

Paradoksinis miegas vaidina svarbų vaidmenį sapnuojant, atminties procesams, emocijų apdorojimui smegenyse, smegenų vystymuisi. Jo trukmė padidėja po intensyvesnio mokymosi ir atvirkščiai – esant paradoksinio miego trūkumui, žmogus gali patirti su atmintimi susijusių sunkumų.

„Paradoksinio miego trukmė gali pailgėti ir tais atvejais, kai žmogus prieš tai patyrė miego trūkumą. Retesniais atvejais tai gali būti susiję su tam tikrais miego sutrikimais, pvz., narkolepsija. Yra duomenų, jog paradoksinio miego trukmę gali trumpinti ir alkoholio vartojimas“, – akcentuoja R. Stonkutė-Gailienė.

Išmaniosios technologijos miegui stebėti tampa vis populiaresnės – jos gali būti naudingos stebint bendrą miego trukmę, su miegu susijusius įpročius, tačiau tiksliai įvertinti miego kokybės jos negali. Miego stadijas nustatyti galima tik registruojant ir vertinant smegenų aktyvumą polisomnografijos tyrimo metu.

„Jei žmogus įtaria, kad miegas yra sutrikęs, reikėtų apie tai pasikalbėti su gydytoju. Diagnozės, remiantis programėlėmis, nėra nustatomos. Kartais miegui stebėti skirtų programėlių ar įrenginių naudojimas sukelia priešingą efektą – žmogui padidėja nerimas, vėliau atsigulama miegoti, nes nuolat tikrinama programėlė, todėl miego kokybė nukenčia. Tada geriau jų išvis atsisakyti“, – reziumuoja neurologė.