Nelengvas išbandymas drausmingam atliekų turėtojui

Marijampolietis Gediminas Norkus nori būti drausmingas „atliekų turėtojas“, todėl visa, kas liko apšiltinus namą, nuvežė ten, kur pagal europietiškos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reikalavimus privalu nuvežti – į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę Vokiečių gatvėje. Bet aikštelėje priimti atliekas atsisakė.

„Užkliuvo“ šiltinimo polisterolis

Žmogui buvo paaiškinta, jog „neatitinka atliekų kodas“. Kilo ginčas, kurį pono G.Norkaus naudai pavyko baigti tik dėl to, kad tuo metu atsitiktinai aikštelėje buvusi Marijampolės savivaldybės darbuotoja primygtinai to pareikalavo. Juk aikštelės paskirtis būtent tokia – tarp kitų stambiagabaričių atliekų surinkti ir mišrias statybos atliekas, o polistirolas – likučiai nuo apšiltinto namo – kaip tik viena iš iš tokių.

Žmogus su savo nedideliais kiekiais vadinamųjų statybinių atliekų, įskaitant ir pastato šiltinimo medžiagas, į Vokiečių gatvėje esančią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę buvo atvažiavęs bent keletą kartų. Kai kurias atliekas čia pavyko palikti be problemų, gavo ir atitinkamas pažymas.

Tačiau šiltinimo polisterolis ir vėl „užkliuvo“. Darbuotojai paaiškino, kad tokių atliekų priimti negali ir nepriims, nes nenorį mokėti baudų. Polistirolą esą reikia vežti tiesiai į sąvartyną.

Nors sąvartyne atliekų priėmimas jau mokamas, ponas G.Norkus ten su savo polistirolio likučiais nuvažiavo. „Pridavė“ ir... dar kartą pasipiktino. Nes su lengvuoju automobiliu „į pliurzą šiukšlyne“ teko važiuoti, kad pagaliau galėtų atsikratyti nereikalingo krovinio.

Pasak marijampoliečio, sunku nesipiktinti, kad nuolat garsiai šaukiama apie atliekų rūšiavimą, gamtos tausojimą, bet kai nori viską padaryti teisingai, kaip derėtų civilizuotam piliečiui, vos ne kiekviename žingsnyje randasi nenumatytų kliūčių ir trukdžių.

Kodėl taip atsitinka dabar, nors, kaip oficialiai mėgstama pabrėžti, europinė komunalinių atliekų tvarkymo sistema Marijampolės regione ne tik sukurta, bet ir veikia?

Pažadėjo peržiūrėti ir pakoreguoti

Bet daug svarbesnis kitas klausimas: ar drausmingam ir tvarkingam piliečiui ponui G.Norkui (kaip, beje, ir bet kuriam kitam mokančiam nemažus mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą, norinčiam švariai gyventi, neteršiant gamtos ir aplinkos) užteks kantrybės keliolika kilometrų blaškytis iš vieno miesto pakraščio į kitą, kad „priduotų“ kelis ar keliolika kilogramų, pavyzdžiui, polistirolio atliekų?

„Suvalkiečio“ aprašytas pakomentuoti šią situaciją MAATC direktorius Algirdas Bagušinskas sakė pirmąkart išgirdęs, kad tokia problema egzistuoja.

„Manau, kad „polistirolio atliekų“ sąvoką reikėtų išplėsti, būtinai šį dalyką peržiūrėsime ir pakoreguosime, - pažadėjo direktorius. - Komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi tarnauti žmonėms, negalima jų vaikyti, o juolab tada, kai jie nori elgtis drausmingai“.

Tikėkimės, kad taip ir bus...

Regina KULBOKAITĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos