Nelaimė – vienintelis būdas atidžiau pradėti rūpintis saugumu?

Lietuvoje gaisrų statistikos skaičiai verčia suklusti – remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje kilo 752 gaisrai, žuvo 11 žmonių. Tarp dažniausių priežasčių, kodėl kyla liepsnų, yra elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai, kurių, atsakingai rūpinantis šiomis sistemomis, būtų galima išvengti.

Vis dėlto jei įvyko nelaimė ir liepsnos apėmė pastatą, svarbu, kad evakuacijos sistemos padėtų išsaugoti gyvybes. Evakuacinės sistemos ne mažiau svarbios ir kitomis situacijomis, pavyzdžiui, pastate dingus elektrai. Nors reikalavimai šioms sistemoms yra apibrėžti įstatymuose, jų priežiūros mechanizmas institucijose nėra iki galo aiškus.

Reikalingos ne tik popierinės evakuacijos sistemos

Kaip rodo praėjusiais metais elektros valdymo bendrovės „Eaton“ atliktas tyrimas apie požiūrį į elektros ir evakuacijos sistemas, apie 43 proc. Lietuvos gyventojų nesijaučia saugūs. Saugumo jiems itin trūksta viešosiose vietose – prekybos centruose, koncertų salėse ar kino teatruose. Ar jie turi pagrindo jaustis nesaugiai?

Kaip teigia Edmondas Daukšas, „Eaton Electric“ padalinio atstovas Lietuvoje, kalbant apie viešąsias vietas, visose jose turi būti įrengtos saugumo priemonės, evakuacinės sistemos. Už elektros įrenginių priežiūrą komercinės paskirties pastatuose asmeniškai atsakingas elektros įrenginių savininkas arba jo įgaliotas asmuo, o vartotojo elektros įrenginių eksploatavimą turi atlikti kvalifikuoti, parengti ir atitinkama tvarka atestuoti elektrotechnikos darbuotojai.

„Kalbant apie viešųjų vietų saugumo sistemas – remiantis Europos standartu, jos turi būti testuojamos, t. y. atliekama elektros įrenginių techninė priežiūra, remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbai. Vis dėlto praktika rodo, kad atitinkami testai nėra atliekami ir neretai lieka tik popieriuje, – kalba specialistas. – Už pastatą atsakingas patalpų eksploatuotojas arba savininkas, tad jei grėstų rimti nemalonumai, kalbant apie baudžiamąją atsakomybę, būtų pažiūrėta kur kas rimčiau. Žinoma, gąsdinimo prizmė ne visada suveikia, tačiau reikėtų daugiau šviesti. Visi puikiai supranta, kad tai kainuoja, tačiau tai kažkam gali kainuoti ir gyvybę. Klausimas – kas yra brangiau?“

Tikslas kilus nelaimei – kuo greičiau pasišalinti

Pagal galiojančias priešgaisrinės saugos taisykles, planai, kaip evakuotis iš pastatų kilus gaisrui, privalo būti rengiami įmonėse, kur nuolat arba laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių. Taip pat, nepaisant to, kiek yra žmonių, – mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose, ligoninėse, senelių, nakvynės namuose, viešbučiuose, moteliuose ir kitose panašiose vietose.

Kilus gaisrui, svarbiausias dalykas – kuo greičiau pasišalinti iš liepsnų apimtos vietos. Šiam tikslui įgyvendinti pasitelkiami evakuacijos keliai, kurie padeda žmonėms greičiau susiorientuoti. Šie keliai, išėjimai turi būti pažymėti specialiais evakuaciniais ženklais, nurodančiais evakuacijos kryptį.

Mėgėjiškai išbandyti evakuacinę sistemą gali ir kiekvienas žmogus individualiai. Bet kurioje komercinės paskirties pastato vietoje bet kuriame taške turi matytis evakuacinio išėjimo ženklas. Jei jis matosi, vadinasi, ir kilus nelaimei bus paprasčiau pasišalinti iš pastato, aišku, kurioje pusėje yra avarinis išėjimas. Žinoma, reikia nepamiršti, kad jie turi matytus ir esant sudėtingoms sąlygoms – tamsoje, patalpoje pasklidus dūmams ir kt. Visgi realybėje šie ženklai matomi toli gražu ne visose vietose.

Kaip dar vienas pavyzdys – bet kurio pastato išorėje prie išėjimo turi kabėti avarinis šviestuvas. Žmonėms pasišalinat iš pastato, jis turi apšviesti, lauką, laiptus, nuolydžius, turi suformuoti nukreipiamuosius takus. Kilus nelaimei vadinamojoje seno tipo „U“ formos mokykloje, vienas centrinių išėjimų yra į vidinį kiemą. Esant tamsiam paros metui, nukreipiamieji takai žmonėms čia padėtų susigaudyti, kur yra nuvedimo takas ir saugioji zona, tačiau net ne visuose naujuose pastatuose tai yra.

Taikomos inovatyvios saugumo priemonės

Vis dėlto realybėje žmonės retai atkreipia dėmesį į evakuacinius planus ar evakuacijos ženklus. Todėl, siekiant saugumo, gali būti diegiama lanksti ir prisitaikanti sistema, kuri reaguoja į esamą situaciją realiu laiku, suformuoja pavojaus vietą apeinantį evakuacijos kelią, gali padėti išgelbėti ne tik gyvybes, bet ir turtą.

Ši sistema renka informaciją iš pastate sumontuotos įrangos, prisitaiko prie situacijos ir pastate esantiems žmonėms pateikia saugiausią bei greičiausią išėjimo maršrutą. Taip pat ji identifikuoja pavojaus vietą ir apie ją perspėja pastate esančius žmones – ant avarinio išėjimo rodyklės užsidegęs „X“ ženklas informuos, kad šiuo keliu praeiti negalima. Adaptyvi evakuacinė sistema priima sprendimus savaime, tačiau yra numatyta galimybė pastato operatoriui priimti arba keisti sistemos pasiūlytą sprendimą, taip užtikrinant dar didesnį saugumą.