Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ka tem­po ne­ma­ži­na: šie­met ti­kė­ti­nas re­kor­das

Re­gist­rų cent­ras, fik­suo­jan­tis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) san­do­rius, šie­met pro­gno­zuo­ja re­kor­di­nius me­tus. Šiau­liuo­se par­duo­tų bu­tų au­gi­mas, ap­len­kęs Kau­ną ir Pa­ne­vė­žį, su­si­ly­gi­no su ša­lies sos­ti­ne. Tai, kad nau­jos sta­ty­bos bu­tai mies­te, ko­te­džai prie­mies­ty­je pir­kė­jų ko­ne iš­graibs­to­mi po­pie­riu­je, net ne­pa­sie­kę at­vi­ros rin­kos, ro­do, kad la­bai trūks­ta nau­jos sta­ty­bos būs­tų.
 

Butų pardavimai auga kaip sostinėje, namų jau sumušė rekordą

Šiaulių miesto ir rajono NT sandorių skaičius atitinka visos šalies NT rinkos tendencijas – augimas fiksuojamas tiek butų, tiek ir gyvenamųjų namų pardavimuose, o šiųmečiai rezultatai arba susilyginę, arba net viršija tuos, kurie buvo fiksuoti rekordiniais 2019-aisiais.

Iš viso per tris šių metų ketvirčius Šiaulių miesto savivaldybėje parduota
1,2 tūkst. butų. Tiek pat buvo priešpandeminiais, iki šiol rekordiniais laikytais 2019 m. O lyginant su pernai, tai yra 26 proc. daugiau. Šiauliai šiemet pasiekė tokį pat butų pardavimų augimą, kaip ir Vilnius.

„Metų dinamiką žiūrint, tai pagrindinis susidomėjimas buvo pirmą ketvirtį, ypač balandį–gegužės pradžioje, vasarą truputį prislopo, bet rugsėjį vėl įsivažiavo. Šiuo metu pasiūloje yra apie 450 butų – tai nemažai Šiauliams. Yra ir parduodančiųjų, ir perkančiųjų, darbo tikrai netrūksta“, – sako Justas Niauronis, „Remax“ NT brokeris.

Gyvenamųjų namų pardavimai Šiauliuose jau sumušė 2019 m. rekordą (181): šiemet mieste parduoti 246 gyvenamieji namai, t. y. net 47 proc. daugiau nei prieš metus.

Kainos stabilizavosi

Butų kaina Šiauliuose svyruoja nuo 750 iki 1 400 Eur už kvadratą, priklausomai nuo to, kaip įrengtas būstas, kokiame aukšte, name ar vietoje.

„Ta savininko pozicija, kai siūloma 1 000 Eur už kvadratą, o jam atrodo, kad jis už dyką atiduoda, tai nėra visais atvejais teisinga. Kainos skelbimų portaluose – kartais lyg pageidavimų koncertas, kiek norėčiau gauti. Jei už bendrabučio tipo 12 kv. m kambarį prašo 15 tūkst., tai akivaizdu, kad toks sandoris neįmanomas“, – pastebi patyręs specialistas J. Niauronis ir sako, kad greitam ir racionaliam pardavimui būtina reali teisinga kaina.

Beje, tarpininkai stebi įdomią tendenciją: šį pusmetį mažėja perpardavėjų (pirkti apleistą ir perparduoti po remonto nebeapsimoka), bet daugėja perkančiųjų sau.

Anot J. Niauronio, jei pirmąjį pusmetį buvo daug pirkėjų, atsiskaitančių savais pinigais (tikėtina, tai buvo santaupų investicijos), tai antrąjį pusmetį itin sumažėjo perkančiųjų būstą kaip investiciją: „Tie butai nuomai, kurie įsigyjami kaip antras ar trečias būstas, jau yra nupirkti ir dabar reikia išlaukti, kol jie uždirbs ir vėl pirks. Šiauliečiai dabar labiau ieško namų gyventi sau: kaip visada, paklausūs 2–3 kambarių butai populiariuose aukštuose. Perkantieji su paskola vėl užima buvusias pozicijas.“

Tai, kad senka santaupos norėjusiųjų investuoti į NT ir sumažėjo jų konkurencija, o daugelis pirkėjų – perkantieji būstą sau ir dar su banko paskola, privertė šiek tiek stabilizuotis kainas. Jei pagal padiktuotą pirmą pusmetį pardavėjų lūkesčiai užaugo ir galima stebėti apie 15 proc. kainos didėjimą, tai pirkėjų galimybės taip greitai neužaugo. Tad, norint realiai parduoti, stebima tendencija, kad rugsėjį 2 proc. kainos sumažinamos. Tad, anot J. Niauronio, galima teigti, jog dabar kainos stabilizavosi.

Laukti rizikinga

Kol kas piniginių derybų vadžias dar laiko pardavėjas, bet kainos jau stabilizavosi. Ar jos kris ir verta laukti burbulo sprogimo, ar čia jau pasiekta augimo riba – patarti nesiimtų nė vienas specialistas.

„Patarimas laukti – labai rizikingas. Nes aš žinau žmonių, kurie jau kokius 5 m. laukia, kol ta rinka sugrius ir dabar iš esmės už savo sukauptus pinigus nebegali nupirkti to, ką planavo. Nes rinka nieko nelaukia, ji juda pirmyn. Laukimas galbūt pateisinamas tik kalbant apie investiciją. Bet jei gyventi pačiam – jokio skirtumo: arba šiandien brangiai parduosi ir brangiai nupirksi, arba ateity, jei kažkas kardinaliai keisis, pigiai parduosi, bet ir pigiai nupirksi. Tai tas balansas iš esmės nepasikeis. Jei yra poreikis keisti gyvenamąjį būstą, tai laukti nepatarčiau“, – sako brokeris.

Subsidijos perkrausto miestiečius į kaimą

Tuo metu Šiaulių rajono savivaldybėje šiemet jau pasikeitė 162 butų savininkai (tiek pat buvo ir 2019 m.) – tai dešimtadaliu daugiau nei 2020 m.

Rajono savivaldybėje, kaip ir mieste, irgi aktyvesnė nei butų gyvenamųjų namų rinka – čia šiais metais jau parduota beveik 280 (2019 m. buvo 240) individualių gyvenamųjų namų, tai penktadaliu daugiau nei 2020 m.

Viena vertus, individualių namų populiarumas rajone siejamas su karantino iššūkiais: kai žmonės daug laiko buvo priversti likti namuose, norėjosi bent minimalios galimybės nevaržomam išeiti į lauką. Tačiau specialistai su šia nuomone nesutinka.

„Prie pandemijos pirkinių priskirčiau antrą perkamą būstą (sodą ar sodybą). Tas pikas jau buvo pernai. O namas nėra impulsyvus pirkinys. Tai jau kelerius metus šeimoje brandintas sprendimas, tam žmonės ruošiasi, kaupia pinigus“, – sako J. Niauronis.

Anot jų, priežastys labiau finansinės: buto mieste kaina artima namui rajone, o jaunoms šeimoms itin palankios valstybės subsidijos būstui rajonuose.

„Jaunos šeimos labiau linkusios rinktis naujos statybos kotedžus rajone, nes ten yra valstybės subsidijos pirmam būstui įsigyti. Matyt, su tuo yra susijęs ir rajone parduotų namų skaičius. Jos geriau renkasi pirkti kotedžą Sutkūnų, Dainų kaimuose ar namelį Aukštelkėje vietoje to, kad pirktų butą mieste“, – J. Niauronis pasakoja, kaip kaina, pasiūla ir valstybės parama netiesiogiai perkraustė miestiečius į kaimą.

Pavyzdžiui, skeptikai įtariai žiūrėjo į nedidukus kotedžus šalia intensyvaus kelio su vos ne terasos ploto sklypeliu Aukštelkės kaime, bet rangovas vos spėjo statyti – jie kaipmat būdavo nuperkami.

„Šio kvartalo sėkmė –sąlyginai nedidelė kaina: pardavus butą, išeina nupirkti panašaus ploto privačią nuosavybę su mažiau kaimynų ir galimybe turėti savo kiemą, terasą – tai visi tie atributai, kurių ieško žmonės, išeinantys iš buto. Tai tokie projektai, kurie dar statomi ar yra suplanuoti kvartalai, turi perspektyvą. Aišku, A++ reikalavimai, statybinių medžiagų brangimas ir bankų žinutė, kad griežtins paskolas, šiek tiek tą entuziazmą atvėsina, bet paklausa yra“, – įsitikinęs NT brokeris J. Niauronis.

Šiauliuose trūksta naujos statybos būstų

Mieste naujos statybos namų kvartalų statybos beveik nėra. Tarpininkai pasakoja, kad šiuo metu yra nemažai pirkėjų, pardavusių butą mieste, sumokėjusių statytojui įmoką už kotedžą ar namą rajone ir ketinančių trūkstamą dalį skolintis iš banko ir jau laukiančių persikraustymo į dar tik statomą būstą. Įdomiausia, kad neretai tokių projektų skelbimai net nespėja pasiekti viešų skelbimų.

„Pavyzdžiui, Sutkūnuose kuriama ne tik gyvenamoji zona, bet ir rajono infrastruktūra su žaliais plotais ir žaidimų aikštelėmis. Žmonės perka namus, kurie dar net nebūna pastatyti ir net viešai nereklamuojami, tad rezervacijos vyksta iš projekto („iš po stalo“). Tai senos statybos namams mieste yra labai sunku konkuruoti su tokiais projektais visai miesto pašonėje“, – pastebi J. Niauronis.

Trūksta ne tik naujos statybos namų, bet ir butų. Šiauliuose pastaraisiais metais buvo vos keletas mažaaukščių daugiabučių (Baltupėnų, A. Mickevičiaus gatvėse), kurie greitai sulaukė gyventojų. „Būtų garantuota (nors ir drąsus tas žodis) sėkmė, jei atsirastų daugiabutis geroje miesto vietoje su stovėjimo aikštele, nes jei kotedžų statoma, tai daugiabučių Šiauliuose nėra“, – apie itin laukiamą ir trūkstamą segmentą Šiaulių rinkoje kalba pašnekovas.

Rinka auga trečdaliu, laukiama rekordo

Registrų centro duomenimis, šiemet NT rinka visoje šalyje auga maždaug 33 proc., lyginant su pernai. Pirkimų-pardavimų suintensyvėjimas stebimas visuose NT sektoriuose, bet labiausiai augimu išsiskiria žemės sklypai bei individualūs gyvenamieji namai.

„Visus šiuos metus stebime gerokai didesnį NT sandorių skaičių nei praėjusiais metais, tačiau tai nesunku paaiškinti, prisiminus praėjusiais metais šalį užklupusią pandemiją ir įvestą karantiną, kuriam laikui praktiškai sustabdžiusį bet kokių NT sandorių įregistravimą. Vis dėlto šie metai lenkia ir 2019 m., kurie pagal įregistruotų sandorių skaičių, beje, buvo rekordiniai. Jeigu per likusius tris šių metų mėnesius rinkoje nenutiks kažko netikėto, tikėtina, kad šiemet fiksuosime naują NT sandorių rinkos rekordą“, – kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Šalyje nėra nė vieno regiono, kuriame būtų sąstingis. Gyvenamųjų namų pardavimai šiais metais, palyginti su pernai, didėjo visose savivaldybėse. Butų rinkoje šiemet ryškiausias metinis augimas fiksuotas Akmenės rajone, Druskininkuose, Jonavos rajone, Kauno rajone, Kėdainių rajone, Klaipėdos rajone, Palangoje, Šilutės rajone ir Vilniaus rajone. Butų pardavimai šiemet nesumažėjo nė vienoje šalies savivaldybėje, tačiau istoriškai mažiausiai butų pardavimo sandorių sudaroma Birštono, Kalvarijų, Lazdijų, Molėtų, Neringos, Pagėgių, Rietavo, Skuodo ir Šalčininkų rajonuose.