Neįtikėtinos siuntos: per kurjerius siuntė banką, bičių spiečių

Ne vienus metus Vilniaus oro uostas kuria šventines instaliacijas, padarytas iš draudžiamų bagaže gabenti daiktų, kurie buvo konfiskuoti: žirklių, žiebtuvėlių, peilių, šovinių tūtelių. Keisti kroviniai ir daiktai – ne tik oro uostų kasdienybė, dažnai žmonių norais nustebinti būna ir siuntų tarnybų kurjeriai. Vienos siuntų pristatymo ir pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės patirtis – tautiečiai yra bandę siųsti kopūstus bei medžius.

Paštu atsisiuntė banką

Neįtikėtina istorija yra nutikusi XX a. pradžioje mažame Vernalo miestelyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai per siuntų tarnybą sugebėta atsisiųsti banką. Vietinis bankininkas nusprendė, kad miesteliui reikalingas iš tvirtų plytų pastatytas bankas, simbolizuojantis klestėjimą. Visgi plytų transportavimas bankininkui būtų atsiėjęs kelis kartus brangiau nei pačios plytos. Tuomet buvo sugalvota pasinaudoti nauja pašto siuntų paslauga ir atsisiųsti 15 tūkstančių plytų skirtingose siuntose, sveriančiose po 23 kg, kad neviršytų nustatyto limito. Per dieną minėtam bankininkui būdavo atsiunčiama iki tonos plytų. Po tokio akibrokšto paštas pakeitė taisykles, nustatydamas, kad tas pats asmuo per dieną gali sulaukti siuntų, neviršijančių 91 kg.

Estai siunčia bičių spiečius, lietuviai – medžius

Baltijos šalys keistų siuntų kontekste – taip pat ne išimtis. Kai kurie bandymai priverčia išsižioti net ir visko mačiusius darbuotojus. „Savo veikloje esame sulaukę tikrai neįtikėtinų siuntų. Pavyzdžiui, Estijoje klientas yra bandęs siųsti bičių spiečių. Neabejoju, kad tai patektų tarp įdomiausių siuntų visame pasaulyje. O štai Lietuvoje esame sulaukę bandymų siųsti bulvių maišus, kopūstų galvas ar net medžius. Kai kas į siuntą nori įsprausti motociklą ar autodetales, kurios viršija mūsų reikalavimus“, – atskleidžia siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugas teikiančios bendrovės operacijų vadovas Artiomas Lisovskij.

Kai kurios siuntos prasilenkia ne tik su įmonės vidaus taisyklėmis, bet ir įstatymais. Dėl to bendrovei yra tekę bendradarbiauti ir su policijos atstovais.

„Kartais tikrai sunku pasakyti, kodėl siuntose atsiranda vienokių ar kitokių dalykų, kurių siųsti negalima. Galbūt kai kurie žmonės tiesiog nesusipažįsta su taisyklėmis, todėl visada kviečiame jas perskaityti. Negalima siųsti greitai gendančių biologinių ir infekcinių medžiagų, ginklų ir sprogmenų, pinigų, banko kortelių, tauriųjų metalų ir akmenų, taip pat įvairių dokumentų. Nepriimame aštrių daiktų be specialių pakuočių, taip pat daiktų ar medžiagų, kurios gali sugadinti kitas siuntas. Žinoma, negalima siųsti ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Ir, aišku, nereikėtų bandyti siųsti gyvų augalų, paukščių, žuvų ar kitokių gyvūnų“, – komentuoja operacijų vadovas.

Žodžio „kurjeris“ kilmė

Pats žodis „kurjeris“ kilęs iš lotyniško žodžio „currere“, reiškiančio bėgti. Pirmieji kurjeriai senovės civilizacijose ir buvo vadinami bėgikais. Pavyzdžiui, senovės Egipte faraonai tokius žmones naudojo kaip pasiuntinius pranešti naujienas ar nusiųsti kam nors žinutę. Vėliau senovės graikai ar romėnai tokiems darbams įvykdyti jau pasikinkydavo žirgus ir vykdavo karietomis.

Modernios siuntų tarnybos specifika gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX–XX a., o šiandien siuntų pristatymo skaičiai auga kaip ant mielių. Pavyzdžiui, 2014 m. visame pasaulyje pristatyta apie 43 mlrd. siuntų, o šių metų pabaigoje, prognozuojama, šis skaičius sieks jau apie 200 milijardų.

Nieko keisto, kad, matant tokią statistiką, tarp siuntų atsiduria ir visiškai neįtikėtini kroviniai: pasaulio bendrovėms per siuntų pristatymo istoriją yra tekę pristatyti tokius dalykus, kaip nykstančių vėžlių kiaušiniai, senovės Egipto artefaktai ar iš nuskendusio Titaniko išgelbėti radiniai.