Neįtikėtina: Juodkrantės prieplauka neįregistruota?

Mažųjų pramoginių laivelių sezonas artėja į pabaigą. Vienas iš laivo „Forelle“ valdytojų Marius Petrošius sako, kad 2018-ieji pramoginiam laivybos verslui buvo geresni nei 2017-ieji. Tik va, patvirtinti laivo maršruto Klaipėda-Juodkrantė nepavyksta dėl keistos priežasties - pasirodo, Juodkrantės prieplauka nėra įregistruota. Neringos meras Darius Jasaitis tikina, kad ši prieplauka VĮ Registrų centre yra įregistruota. Pasak jo, jeigu ji turi atsirasti dar kažkokiame kitame registre, tai bus padaryta, jeigu nebus keliami reikalavimai, reikalaujantys didelių investicijų.

Altruistinis verslas

„Iš pradžių buvome nusivylę, kad norinčiųjų pasiplaukioti mūsų laivu nėra. Pernai „Forellei“ yra tekę plaukti su keliais keleiviais. Smagu - trys įgulos nariai ir du keleiviai. Atrodė, kad laivas kaip vaiduoklis plaukia tuščias. Bet rankų nenuleidome. Dabar negaliu sakyti, kad būčiau nusivylęs to ėmesis“, - sakė M. Petrošius.

Broliai Petrošiai Klaipėdoje dirba jau antri metai - istoriniu laivu „Forelle“ („Upėtakis“), kuris pastatytas Vokietijoje 1934 metais, plukdo žmones į Juodkrantę.

Paklaustas, ar galima išgyventi iš tokio verslo, Marius atsakė: „Sakyčiau, tai labiau altruistinis verslas. Vis trys įgulos nariai dirba kitus darbus. Bet manau, kad po didesnio įdirbio atsiras ir šioks toks pelniukas. Kol kas dirbame iš idėjos. Viską, ką uždirbame, dedame atgal į laivą. Reikia jį atnaujinti.“

Pernai laivas „Forelle“ sezoną baigė gruodį. Šiemet ketinama laivą statyti Danės upės kairiajame krante priešais Biržos tiltą ir naudoti jį kaip užeigą su paprastais užkandžiais ir gėrimais. Ji bus skirta norintiems ramiai romantiškai pasėdėti.

Planuojama, kad „Forelle“ plaukios ir kitais metais. Žadama iki Joninių plaukti savaitgaliais, nuo Joninių iki Žolinės - kiekvieną dieną, nuo Žolinės iki rugsėjo pabaigos - savaitgaliais. Tikslios maršruto datos bus tvirtinamos kovą.

Problemos dėl maršruto

Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis dažnai kalba apie tai, kad reikia laivybą plėsti, kad Juodkrantėje reikia statyti naują krantinę kateriams, tačiau, pasirodo, Savivaldybė dar nėra susitvarkiusi savo seno daržo.

Šiuo metu laivui „Forelle“ iškilo problemų dėl maršruto registravimo, nes Neringos savivaldybė nėra įregistravusi Juodkrantėje krantinės.

„Manau, Neringos savivaldybei trūksta ūkiškumo. Kol krantinė neįregistruota, nėra laivo stotelės, negalima registruoti maršruto“, - sakė M. Petrošius.

Beje, visame pasaulyje tokių pramoginių laivų maršrutai yra dotuojami. Ir Lietuvoje remiami maršrutai Dreverna-Juodkrantė, Šilutė-Nida. Laivas „Forelle“ negali gauti 9 proc. lengvatos, nes nesutvarkytas maršrutas, t. y. nėra stotelės.

Įregistruota kaip uostas

Neringos meras D. Jasaitis, aiškino, kad prieš metus ar dvejus jam pavyko įregistruoti krantinę Juodkrantėje, nes buvo iškilusi grėsmė ją išardyti kaip nelegalų statinį.

Pasak mero, klausimas dėl neregistruoto uosto buvo iškilęs, kai reikėjo švartuotis AB „Smiltynės perkėla“ katamaranui „Smiltynė„. „Džiaugiamės, kad apskritai įregistravome kaip krantinę, prie kurios galėjo švartuotis laivas“, - sakė D. Jasaitis.

Jo teigimu, Registrų centre yra įregistruotas hodidrotechninis įrenginys - uostas.

„Ar tam maršrutui patvirtinti reikia, kad prieplauka būtų registruota dar kažkokiame kitame registre, to nežinau. Jeigu maršruto savininkui reikia išrašo, kad tai yra uostas, mes tokį galime jam duoti“, - tikino Neringos meras.

Anot jo, jeigu reikia, kad tame uoste, kaip ir aerodrome, būtų racija, ryšio priemonės, atsakingas asmuo ir t. t., tai Savivaldybė gali padaryti. Mero teigimu, susidariusią situaciją bandoma išsiaiškinti.

Ar Lietuvoje per daug registrų?

Ko gero, keblumų iškilo ir dėl to, kad po to, kai Lietuvos saugios laivybos administracija buvo reorganizuota, jos nebeliko, dabar yra Lietuvos transporto saugos administracija, iki šiol dar ne visi netgi savivaldybių darbuotojai žino, į ką šiuo metu reikia kreiptis iškilus klausimui dėl neregistruotos prieplaukos.

„Manau, Lietuvoje yra labai daug registrų. Valstybiniame Registrų centre mes turime inžinerinį statinį uostą. Dabar aiškinamės, kokios sąlygos įregistruoti uostą kitoje institucijoje. Jeigu nebus kokių nors ypatingų reikalavimų, pavyzdžiui, kad uostas turi būti uždaras, tam tikro gylio ir t. t., mes pateiksime paraišką ir tą klausimą išspręsime kitą vasarą. Jeigu bus dideli reikalavimai, tam reikės nemažų investicijų, žinoma, neišspręsime. Bet jeigu reikia tik pateikti paraišką ir įregistruoti, tai bus padaryta. Manau, norintieji įregistruoti maršrutą pirma turi kreiptis į Savivaldybę, o ne į žurnalistus. Apie tokią problemą pirmą kartą išgirdau iš jūsų. Į mus norintieji užregistruoti maršrutą nesikreipė. Buvo iškilusi problema „Smiltynės perkėlai“, bet mes ją sutvarkėme - bendrovė turi patvirtintą maršrutą. Jeigu iškyla problema, kad nėra uosto, o jo reikia, tai imam ir registruojam. Nereikia kelti problemos, kurios nėra. Jeigu ji yra, mes ją spręsime“, - kalbėjo D. Jasaitis.

„Taip išeina, kad Neringa nori, jog laivyba plėstųsi, bet nenori nieko daryti. Tikiuosi, kad kitais metais tai bus sutvarkyta, nes Drevernos maršrutas yra registruotas ir gauna dotaciją„, - sakė M. Petrošius.

Uostui nėra pinigų

D. Jasaitis aiškino, kad Savivaldybė turi detalųjį Juodkrantės uosto planą ir netgi patvirtintą koncepciją. Tačiau uostui, kuriame tilptų apie 60 įvairaus dydžio laivų, statyti reikia apie 16 mln. eurų.

„Paramos uostui statyti ieškojome visur. Norėjome gauti Europos Sąjungos paramos lėšų, kreipėmės į Susisiekimo ministeriją dėl infrastruktūros vystymo. Iš visur gavome atsakymą, kad nė viena valstybės institucija nefinansuos šito uosto, nes jis yra pramoginis. Valstybės strategija - tik krovininiai uostai. Todėl Neringos miesto taryba nusprendė nesiimti detaliojo projektavimo, kuris kainuoja apie 150 tūkst. eurų. Turėti projektą ir laikyti jį stalčiuje neracionalu“, - teigė Neringos meras.

Į Nidą neplauks

Tikėtina, kad kitą vasarą problemos dėl neregistruotos prieplaukos, kilusios dėl institucijų nesusikalbėjimo ir skirtingų reikalavimų, neliks, ir laivo „Forelle“ maršrutas bus patvirtintas.

Šiemet nemažai dėmesio skirta šio laivo maršrutui. Bandyta pakeisti maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida nustojusį plaukti „Smiltynės perkėlos“ katamaraną. Pasak M. Petrošiaus, pradėjus tyrinėti jo rinką paaiškėjo, kad žmonėms to laivo labai trūko.

Beje, „Smiltynės perkėla“ žada kitais metais atnaujinti tą maršrutą, juo plaukios didesnis ir modernesnis laivas nei katamaranas „Smiltynė„. M. Petrošius sako, kad konkurencija su šiuo laivu bus įdomi. Beje, „Forelle“ į Nidą plaukti negali, nes yra lėtas laivas.

„Labai daug žmonių skambina ir prašo plukdyti iki Nidos, bet nesiimame to, nes esame per lėti. Iki Juodkrantės mūsų laivas plaukia dvi valandas, o nuo Juodkrantės iki Nidos reikėtų dar dviejų. Tad vien tik plaukimo pirmyn ir atgal būtų 8 valandos. Manome, kad laive išbūti 8 valandas yra sunku, tiesiog atsibosta“, - sakė Marius.

Šiemet keleivių daugiau

Paprastai „Forelle“ į Juodkrantę plaukdavo tik sekmadieniais, o šiemet visą rugpjūtį dirbo ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, ir per Žolinę, ir darbo dienomis, kai būdavo šilti orai. Ir visomis tomis dienomis laivas, talpinantis 80 žmonių, buvo pilnas.

„Manau, kad šiemet į pajūrį suvažiavo daugiau poilsiautojų negu pernai. 2017-aisiais buvo prastas oras, tad daug kas vyko į šiltus kraštus. Šiemet būdavo sekmadienį lietingas oras, o mes laive turėdavome 80 žmonių„, - pasakojo Marius.

Daugiausia laivu „Forelle“ plaukia šeimos, kartais įmonių darbuotojai. Kelionė į Juodkrantę ir atgal iš viso trunka 7 valandas. Tris valandas iš jų keleiviai būna Juodkrantėje, o laivas jų laukia.

Būna, kad žmonės laivą užsisako ir 15-20 val. Buvo ir norinčiųjų pasiplaukioti būtent naktį, tačiau ne per daugiausia. Paprastai tai užsitęsę gimtadieniai, kurie prasideda 20 val., o baigiasi 4 val. Tada, žinoma, laivas atrodo kaip po karo. Reikia paskui šį bei tą suremontuoti, sutvarkyti.

Jeigu žmonės nori užsisakyti laivą, ir nebūna parduotas nė vienas bilietas, tada priimame užsakymą.

„Forelle“ paslaugomis naudojasi ne tik patys klaipėdiečiai - jie labai dažnai atsiunčia savo svečius. Dažniausiai taip nutinka prieš Jūros šventę ir po jos, nes tada į Klaipėdą suvažiuoja daug svečių, kurie būna ir savaitę, ir ilgiau. Beje, šiemet prieš vakarinį laivų paradą likus dviem savaitėms visi „Forelle“ bilietai buvo parduoti - išpirkti per savaitę.

Sutrukdyti gali tik blogas oras

Laivui „Forelle“ plaukti gali sutrukdyti tik labai blogos oro sąlygos. „Tuo laivu galime plaukti, kai vėjo greitis iki 25 m/s. Mat plaukiame ta įlankos dalimi, kurioje didelių bangų nesusidaro. Aplinkui yra daug seklumų, nėra joms didelio ploto išsisiausti. Bet uostas neleidžia plaukti, jeigu vėjo greitis yra 20 m/s“, - aiškino Marius.

Tiesa, būna tokių keleivių, kuriems kaip tik patinka prastas oras. „Šiemet, berods, rugpjūčio 18 d. privalėjome atšaukti reisą, nes pūtė labai stiprus vakarų vėjas. Uosto dispečerinė pasakė, kad leidimo plaukti neduos. Teko skambinti visiems 80 žmonių. Būna tokių keleivių, kurie tikisi pakliūti į laivą, jeigu kas neateis iš tų, kurie įsigijo išankstinį bilietą. Nepaisydami smarkaus vėjo tądien atėjo pasiruošę plaukti gal kokie 10 žmonių, atvažiavusių iš toli. Žinoma, mes neplaukėme, nes neišleido uostas“, - pasakojo Marius.

Vestuvėms laivas pasipuošia

Šiemet laive „Forelle“ vyko net septynerios vestuvės. Šioje srityje „Forelle“ konkurentas yra kitas pramoginis laivas „Venus S“, galintis plukdyti 200 keleivių. Jis vestuvėms, jeigu jose dalyvauja daugiau kaip 80 žmonių, yra patogesnis, bet kaina jo didesnė.

Jeigu laive vyksta vestuvės, „Forelle“ būna specialiai papuošiama signalinėmis vėliavėlėmis - jos pakeliamos į stiebo viršų. „Mums tos vėliavėlės kainavo labai brangiai, bet žmonėms labai patinka“, - juokėsi Marius.

„Forelle“ bandė plukdyti žmones po Klaipėdos uosto akvatoriją. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu per sezoną nemokamai valandą po akvatoriją žmones plukdo laivas „Venus S“. Norinčiųjų neatsiginama. Buvo suplanuoti ir „Forellės“ panašūs reisai penktadienių vakarais. Tačiau į šį laivą pirmą kartą neatėjo nė vienas žmogus, o antrą norinčiųjų buvo tik 6. M. Petrošius mano, kad žmonėms tokie trumpi reisai nepatinka, tad nutarta šiemet nebetęsti tokių išvykų.

Iš įdomesnių „Forelle“ keleivių - plukdė apie 30 Lietuvos krepšininkų. Deja, jie po laivą galėjo vaikščioti tik susilenkę.

Neperseniausiai laive „Forelle“ lankėsi vokiečių grupė. Joje buvo žmonių, kurie šiuo laivu plaukiojo prieš 60-70 metų Vokietijoje, tarp jų buvo vienas vokietis, kurio tėvas buvo šio laivo kapitonas.

Įregistruotų per dvi dienas

Irmantas KUZAS, Lietuvos transporto saugos administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas:

Statistikos, kiek neregistruotų prieplaukų šiuo metu yra šalyje, administracija neturi, nes vykdo tik įregistruotų vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų priežiūrą.

Prieplaukos įregistravimas - steigėjo iniciatyva. Siekdamas įregistruoti komercinę prieplauką steigėjas Lietuvos transporto saugos administracijai turi pateikti prašymą ir kitus dokumentus, patvirtinančius komercinės prieplaukos atitikties reikalavimus. Šios paslaugos įvykdymo terminas - dvi darbo dienos. Minėtu atveju toks prašymas nepateiktas.

Vadovaujantis Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių 7.1 papunkčiu, keleiviai įlaipinami ir išlaipinami prieplaukose, nurodytose tvarkaraščiuose. Nustatant maršrutą, turi būti nurodyta komercinė prieplauka, atitinkanti komercinei prieplaukai keliamus reikalavimus.

Problemos sprendimas yra steigėjo kompetencija, jis turi pateikti prašymą registruoti prieplauką. Iki šios dienos administracija tokio prašymo iš Neringos savivaldybės nėra gavusi.

Administracija visuomet yra pasirengusi pagelbėti konsultuodama bei suteikti kokybiškas paslaugas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.