Neįprastas atvejis: simptomų neturinti moteris koronavirusą platino 70 dienų

COVID-19 užsikrėtusi amerikietė užkratą platinti galėjo mažiausiai 70 dienų, tačiau visą tą laiką jai pačiai simptomai nepasireiškė, parodė naujas užsienio mokslininkų tyrimas.

71-erių moteris serga leukemija, arba baltųjų kraujo ląstelių vėžiu, todėl jos imuninė sistema buvo susilpnėjusi ir mažiau pajėgi apsaugoti organizmą nuo naujojo koronaviruso. Mokslininkams ištyrus šį atvejį paaiškėjo, kad „ilgalaikis infektuoto viruso platinimas gali pasireikšti tarp kai kurių pacientų su pažeista imunine sistema“, skelbiama tyrimo išvadose, publikuotose praėjusį trečiadienį žurnale „Cell“. 

Neįprastas atvejis

Moteris užsikrėtė vasario pabaigoje, pirmosios COVID-19 bangos metu, kuomet gydėsi viename reabilitacijos centre Vašingtone. Ji buvo hospitalizuota dėl anemijos, susijusios su jos vėžio forma. Kovo 2-ąją amerikietei nustatyta koronavirusinė infekcija.

Per ateinančias 15 savaičių pacientei daugiau nei dešimt kartų buvo atlikti COVID-19 testai. Virusas jos viršutiniuose kvėpavimo traktuose gyvavo 105 dienas, o infekuotos viruso dalelės mėginiuose buvo aptiktos mažiausiai 70 dienų.

Įprastai koronavirusu užsikrėtę žmonės juo užkrėsti kitus gali maždaug 8 dienas po infekcijos, skelbia tyrimo autoriai. Manoma, kad moteris užkratą taip ilgai galėjo platinti dėl to, jog jos organizmas „neįjungė“ reikiamo imuninės sistemos atsako. Jos kraujo ėminiuose nebuvo rasta nuo viruso apsaugančių antikūnių.

Pacientės gydymui pasitelktas kraujo perpylimas, kurio metu jai buvo perpilama COVID-19 persirgusių žmonių kraujo plazma su susidariusiais antikūniais. Po antro perpylimo amerikietė pasveiko, tačiau nėra žinoma, ar jai padėjo ši konkreti procedūra, nes po kraujo perpylimo antikūnių koncentracija jos kraujyje išliko žemame lygyje.

Tyrimo autoriai taip pat ištyrė viruso genetinę sandarą ir aptiko, kad virusas laikui bėgant kelis kartus mutavo. Tiesa, šios mutacijos neturėjo įtakos viruso dauginimosi greičiui ar jo išgyvenamumui.

Neatskleistos paslaptys

Kadangi nėra tiksliai žinoma, kodėl pacientė pasveiko, į tai reikėtų atkreipti dėmesį atliekant papildomus tyrimus, sako tyrimo autoriai.

Tyrėjai taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl pačiai moteriai nepasireiškė jokie COVID-19 ligos simptomai, nors jos imuninė sistema buvo nusilpusi ir ji turėjo didesnę riziką susirgti sunkia ligos forma.

„Manėme, kad nusilpusi imuninė sistema leis virusui išplisti iš viršutinių kvėpavimo takų į žemutinius, – „Live Science“ sakė vyriausias tyrimo autorius Vincentas Munsteris, JAV Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto virologas. – Nepaisant to, kad pacientė buvo užsikrėtusi mažiausiai 105 dienas, taip nenutiko, ir tai vis dar mums yra paslaptis.“

Mokslininkai pabrėžia, kad tyrime dalyvavo tik viena pacientė, todėl jo išvados nebūtinai gali tikti visiems pacientams su susilpnėjusia imunine sistema.

Parengta pagal Live Science