Neįprasta marijampolietės praktika JAV

Marijampolietė Akvilė Radauskaitė šiemet laimėjo stipendiją vasaros mokyklai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur mokėsi apie pilietinį įsitraukimą.

Akvilė – Vilniaus universiteto III kurso studentė. Yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, taip pat Marijampolė muzikos mokyklą. Būdama mokinė priklausė Marijampolės dramos teatro jaunimo studijai, savanoriavo Kultūros centre, ligoninėje, priklausė įvairiems jaunimo klubams, kuravo „Erasmus+“ jaunimo mainus.

Šiuo metu sinologijos (studijų programa apie Japonijos, Kinijos ir Pietų Azijos regiono šalių kultūrą ir kalbas) studentė Akvilė, laimėjusi Kinijos vyriausybės stipendiją, išvykusi metams į Kiniją mokytis kinų kalbos Šandongo universitete. Beje, Kinijoje ji jau ne pirmą kartą, antro kurso rudens semestrą praleido Liaoningo universitete Kinijos šiaurėje.

A. Radauskaitė sutiko pasidalinti su „Suvalkiečio“ skaitytojais savo įspūdžiais iš viešnagės JAV.

* * *

Vasarą turėjau nepaprastą galimybę atlikti praktiką JAV, kuri buvo visiškai finansuojama šios šalies vyriausybės. Lietuvai buvo skirtos dvi vietos šiame projekte dviem skirtingoms temoms – apie verslumą (Tenesio valstijoje) ir apie pilietinį įsitraukimą (Pietų Karolinos valstijoje). Į projektą patekau per atranką. Manau, kad mano sėkmę lėmė interviu metu parodytas susidomėjimas ir atsidavimas socialinėms problemoms Lietuvoje, kultūrinis ir pilietinis aktyvumas Marijampolėje, ilgametė patirtis tarptautiniuose jaunimo mainų projektuose.

Mano institute (projekte buvo keturi institutai) buvo iš viso 20 dalyvių iš skirtingų Europos valstybių. Su grupe susipažinome jau Vašingtono oro uoste, kur kartu laukėme skrydžio į Pietų Karolinos valstiją, beje, atidėto kelioms valandoms.

Keturias savaites mokėmės Pietų Karolinos universitete. Programa buvo palyginti intensyvi. Kiekviena diena pilna veiklos, net savaitgaliai buvo kruopščiai suplanuoti, todėl prie miego trūkumo teko priprasti. Darbo dienas dažniausiai leisdavome universitete, mokėmės apie pilietines ir socialines problemas JAV. Taip pat klausėme paskaitų, su universiteto profesoriais diskutavome, gvildenome įvairias temas. Turėjome galimybę ir tarpusavyje vesti debatus, išreikšti savo idėjas, požiūrį. Mano manymu, tai buvo vienas įdomiausių dalykų, nes diskutavome su 18 skirtingų valstybių atstovais.

Susipažinome su problemomis JAV, ieškojome būdų, kaip jas išspręsti. Viena pagrindinių – nelegali migracija ir bandymas ją stabdyti, todėl turėjome galimybę iš arčiau pažvelgti į šią problemą, išgirsti tikras žmonių istorijas.

Daug dėmesio skyrėme ir Afrikos amerikiečiams, aplankėme ne vieną muziejų, išgirdome daugybę istorijų apie jų skaudžią patirtį ir sunkų kelią į laisvę. Labiausiai nustebino tai, jog nors ir atrodo, kad šiandien afroamerikiečiams yra suteiktos lygios teisės su kitais gyventojais, deja, tai nėra visiškai tiesa. Visgi daugumą juodų darbų atlieka afroamerikiečiai, o ir viešosiose mokyklose taip pat daugumą sudaro jie. Nustebino ir tai, jog organizatoriai visai to neslėpė, priešingai, parodė tikrąją JAV padėtį.

Savaitgalius leisdavome keliaudami, gidai mus supažindino su miestų kultūra, istorija. Taip pat savanoriavome įvairiose organizacijose. Turėjome galimybę prisidėti prie statybų namo, kuris buvo suteiktas nepasiturinčioms šeimoms, ieškančiomis būsto. Savanoriavome ir darželyje, žaidėme su vaikais žaidimus, smagiai leidome laiką.

JAV savanorystė ir pilietinis įsitraukimas yra labai vertinami, jau nuo vidurinės mokyklos mokiniai skatinami prisidėti prie pelno nesiekiančių organizacijų. Mes ne tik apsilankėme, bet ir išgirdome apie daugybę aktyviai veikiančių tokių organizacijų, kurių tikslas – padėti piliečiams. Smagu, kad ir Lietuvoje vis daugiau jaunų žmonių bando įsitraukia į pilietinę veiklą, siekdami prisidėti prie savo šalies gerovės.

Turėjome galimybę leisti laiką su amerikiečių šeimomis, taip geriau pažindami jų kultūrą ir gyvenimo būdą.

Po keturias savaites trukusių studijų Pietų Karolinos universitete išvykome į kelionę po kitas valstijas. Aplankėme Virdžinijos valstijos Viljamsburgo miestą, kuriame buvome supažindinti su teisinės sistemos plėtra. Taip pat sužinojome apie ypatingą Viljamsburgo vaidmenį rengiant Virdžinijos konstituciją ir Teisių deklaraciją, dokumentus, kurie buvo JAV konstitucijos ir įstatymų projekto pavyzdys.

Iš Virdžinijos važiavome į Filadelfijos miestą (Pensilvanijos valst.). Čia taip pat iš arčiau susipažinome su šalies istorija, aplankėme Nacionalinį Konstitucijos centrą, Laisvės varpą, Nepriklausomybės salę, Filadelfijos meno muziejų ir kt. Tiesą pasakius, kontrastas tarp ramios, mažai gyventojų turinčios Pietų Karolinos ir Filadelfijos pasirodė neįprastai didelis.

Paskutinė stotelė buvo Vašingtonas, šalies sostinė. Prisipažinsiu, visą laiką to labiausiai ir laukiau. Būtent čia susirinko visi projekto dalyviai iš kitų institutų, galėjome susipažinti, išgirsti jų įspūdžius ir atsiliepimus. Kadangi projektas skirtas lyderiams, kuriantiems šviesesnę šalies ateitį, tapus alumnu galima pretenduoti į finansinę paramą, siekiant įgyvendinti savo projektus. Tai dar viena iš užduočių, kurią turėjome atlikti visų studijų metu. Susiskirstę į grupeles turėjome patys įvardyti problemą ir rasti sprendimo būdus. Projektą reikėjo pristatyti Vašingtone komisijai ir kitiems dalyviams. Mano grupė, kurią sudarė keturios merginos iš skirtingų valstybių (Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Lietuvos), iškėlė problemą dėl informacijos stygiaus jaunoms merginoms ir moterims sveikatos klausimais. Pasiūlėme sukurti interneto platformą ir organizaciją.

Patirtis iš šios praktikos neįkainojama. Mūsų komanda tapo viena didele šeima, su kuria iki šiol palaikome ryšius. Supratau, kad kiekviena valstybė susiduria su savo problemomis ir tik kartu dirbdami galime rasti sprendimus. Grupinis darbas, mano supratimu, yra vienas svarbiausių faktorių į šviesesnę ateitį.