Neieškai informacijos, neieškok ir kaltų

Vievio bendruomenės namai įvairių socialinių grupių asmenims Vievyje, Šviesos g., bus statomi, neatsižvelgiant į gyventojų norus pakeisti vietą. Tai paaiškėjo rugpjūčio 19 d. vykusiame viešinimo susirinkime. Į gyventojų priekaištus, kad nežinoję informacijos, atsakyti galėtume: patys kalti. „Elektrėnų kronika“ šia tema tikrai rašė daug kartų, išklausytos buvo visos nuomonės. O dabar apie paskutines naujienas.

Paskutinis aptarimas
Rugpjūčio 19 d. 18 val. Vievio bendruomenės namuose (prie pradinės mokyklos) vyko paskutinė viešinimo procedūrų dalis – viešasis susirinkimas, skirtas gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Šviesos g. 1A, Vievyje, statybos projekto projektinių pasiūlymų aptarimui. Dabar Šviesos g. 1A yra 2200 kvadratinių metrų sklypas, priklausantis savivaldybei. Jame ir bus statomas minėtas pastatas. Susirinkimo tikslas – projekto viešinimas. Projekto vertė 400 tūkst. eurų, finansavimas – europinės lėšos. Susirinkime dalyvavo daugiau nei 30 žmonių. Susirinkimo sekretorius – įmonės „AZ Projektai“ direktorius Renatas Zinkevičius, pirmininkė – projekto vadovė Asta Kairytė. Taip pat susirinkime dalyvavo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, mero pavaduotojas Raimondas Ivaškevičius, Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė, Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė, Kazokiškių seniūnas Arvydas Vyšniauskas, tarybos narys Audrius Valaiša.

Projektas
A. Kairytė pristatė projekto bendruosius duomenis: užsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija; projektuojamas vieno aukšto pastatas, numatomas pastato plotas apie 250 kvadratinių metrų. Pastate numatoma apgyvendinti 10 asmenų (ir vyrai, ir moterys) ir įkurti vieną darbo vietą. Kaip paaiškino V. Šimkūnienė, planuojama įdarbinti 4–5 socialinio darbuotojo padėjėjus, kurie rūpinsis maistu, higiena ir kt. 2 socialiniai darbuotojai rūpinsis užimtumu. Nakčiai liks 1 darbuotojas, dieną – 2. Jų darbo vieta naujajame pastate – vienas kabinetas. A. Kairytė informavo, kad buvo atlikta statybos sklypo apžiūra, įvertinti reikalingi darbai, gauta topografinė nuotrauka, užsakyti geologiniai tyrimai, gautos ESO, TELIA ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ techninės prisijungimo sąlygos. Pastato projekto autorius yra architektas Erikas Klinavičius. Projektuojamo pa­stato išorės apdailos medžiagos: ska­lūno plokštelės, termomedienos dailylentės. Įvažiavimas į sklypą dar neįrengtas, bet yra projektuojamas iš Šviesos gatvės pusės, kuris, kaip ir įėjimas, bus išklotas betoninėmis trinkelėmis. Taip pat projektuojama standartinė aikštelė 4 automobiliams, buitinių atliekų konteinerių saugojimo aikštelė. Numatoma įrengti automatinius, slenkančius vartus, vartelius. Šalia pastato projektuojama terasa. Sklypas bus aptveriamas segmentine tvora be pamato bei apželdinamas, o perimetras bus apželdintas želdiniais, formuojančiais gyvatvorę. Gyvenamojo namo viduje numatoma įrengti valgomąjį 12 žmonių, virtuvę, bendrąją zoną – svetainę, kurioje bus televizorius bei vieta kompiuteriui, šešis vienviečius gyvenamuosius kambarius, du – dviviečius ir vieną, pritaikytą neįgaliesiems, dušą/vonią ir tualetą (rekomenduojama įrengti ne daugiau kaip 3–4 higienos patalpas), darbuotojų kambarį, ūkinę/techninę patalpą. A. Kairytė pristatė pastato inžinerines sistemas. Akcentavo, kad bus įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, vandentiekis, nuotekos; pastate bus gaisrinė ir apsauginė signalizacijos, elektroniniai ryšiai (internetas).

Karštos diskusijos

Po projekto pristatymo vyko karšta diskusija. Vievio gyventojai galėjo užduoti klausimus, išsakyti pastabas ir pasiūlymus, susijusius su projektu. O jų buvo tikrai daug. Nors didžiąją dalį diskusijos sudarė klausimai ir ginčai dėl gyvenamojo (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato vietos, įmonės „AZ Projektai“ atstovai sulaukė ir techninių klausimų bei pasiūlymų, dėl kurių ir buvo surengtas susirinkimas. Vieviečiai domėjosi, ar buvo viešinamas šis projektas. Buvo atsakyta, jog projekto viešinimas vyko 10 darbo dienų iki šio viešo susitikimo, tačiau per tą laiką negauta jokių pasiūlymų nei raštu, nei žodžiu. Projektas buvo viešinamas internetinėje erdvėje, taip pat sklype buvo pastatytas stendas. Administracijos direktorius G. Ratkevičius patikino, jog viešinama buvo ne mažiau negu dešimtyje įvairių šaltinių. Toliau buvo diskutuojama apie techninius pastato dalykus. Gyventojų nuomone, segmentinė tvora yra per silpna. Jie teiravosi, kokio tipo apsaugos sistemą planuojama įrengti, kaip bus užtikrinamas namo gyventojų saugumas, siūlė įrengti vaizdo stebėjimo kameras visu perimetru.

Dar klausė, kaip bus užimti neįgalieji, koks bus jų laisvalaikis. Atsakyta, jog bus sodinami medžiai, lauke pastatytas suo­liukas, įrengta terasa, taip pat galės žiūrėti televizorių, leisti laiką prie kompiuterio, skaityti knygas. Vievio gyventojai teigė, jog to yra per maža, pasiūlė pastatyti daugiau suoliukų, pavėsinę, sūpynes. Teiravosi, kas nurodė, kad pastato paskirtis turi būti gyvenamoji. Pirmininkė teigė, jog užsakovas. Dar vieviečiai teiravosi, kaip bus sprendžiamos neįgaliųjų įvažiavimo į pastatą problemos, juk dabar nėra šaligatvio. Piktinosi ir teigė, jog pirmiausia jis turėtų būti įrengtas. Projekto vadovė A. Kairytė atsakė, jog teritorija bus pritaikyta judėjimui su negalia: įrengti pandusai, pažeminti bortai, pažadėjo su užsakovais aptarti klausimą dėl šaligatvio įrengimo.

Ji teigė, kad ataskaita bus viešinama. Susirinkimo metu dalis žmonių pritarė, jog savarankiško gyvenimo namai būtų pastatyti Vievio cent­re. Tačiau dauguma manė, kad vieta pasirinkta netinkamai. Deja, informacijos nežinojimas nereiškia, kad informacijos nebuvo. Jei žmonės neskaito informacijos nei spaudoje, nei internete, nei stenduo­se, jiems įkišti informaciją į galvą galėtų tik parašų rinkėjai, kurie buvo surinkę per 700 parašų. Neaišku liko tik, kodėl niekas iš tų 700 pasirašiusiųjų ne tik tarybos sprendimo neapskundė ir net į susirinkimą neatėjo. Juk jei pasirašė, turėjo žinoti, už ką pasirašė. Ar ne taip?

Patys kalti
Susirinkimo metu vis buvo nukrypstama nuo konkrečios susirinkimo darbotvarkės, t. y. nuo projekto pristatymo. Gyventojams kilo begalės įvairių klausimų. Susirinkimo sekretorius R. Zinkevičius bandė nuraminti intensyviai diskutuojančius gyventojus, aiškino, jog įmonės „AZ Projektai“ atstovai tik gavo užduotį projektuoti gyvenamosios paskirties pastatą ir turėtų kalbėti apie konkretų projektą. Tačiau susirinkimo metu kelis kartus nuskambėjo klausimas, kad gal vis tik nebus pritarta šio pastato statybai, nes prieš tai vykusio susirinkimo metu buvo teigta, jog kitą kartą bus sprendžiama, ar pastatas iškils būtent šiame sklype. Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius paaiškino, kad per pirmą susitikimą dėl pastato vietos pasakė žmonėms, jog su savo argumentais ir pasiūlymais dėl kitos vietos turėtų kreiptis į Elektrėnų savivaldybės tarybą. Gyventojai taip ir padarė, be to, surinko 720 parašų. Argumentai Tarybos neįtikino ir buvo duotas atsakymas, kad vieta nebus keičiama. Tarybos sprendimai yra viešinami. Žmonės turėjo ir teisę, ir laiką apskųsti, bet to nepadarė. Gyventojai nesutiko su tokiu paaiškinimu ir teigė, kad komisija buvo sudaryta dėl akių (ją sudarė savivaldybės darbuotojai), viešinimas, komunikacija su bendruomene buvo labai prastas ir dėl to dabar kyla konfliktinių situacijų. Jie teigė, jog visi yra už tai, kad neįgalieji turėtų, kur gyventi, bet „išeikite į gatvę ir paklauskite, kiek žmonių žino apie šią situaciją – beveik niekas“.

Bendruomenė buvo neparuošta šiam sprendimui, o jau įvykdyti užsakymai ir dabar turėtų vykti diskusija apie tai, kokios turi būti patalpos, o diskutuo­jama apie pastato vietą. Gyventojus labiausiai neramina pasirinkta pastato vieta, nes šalia yra mo­kykla, vaikų darželis, daugiabučiai, vaikų žaidimų aikštelės. Ypač daug diskusijų kilo kalbant apie vaikų ir tų, kurie gyvens pastate, saugumą. Todėl Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė buvo paprašyta pakomentuoti situaciją. „Šis projektas parengtas dėl to, kad neįgalieji išeitų iš didelių įstaigų, ypač tie, kurie turi įgimtą proto ir psichikos negalią nuo vaikystės ar gavo ją dėl ligų ar traumų.

Dažniausiai jie būna fiziškai sveiki, bet neturi gebėjimų gyventi savarankiškai. Tačiau, kuo daugiau įkuriama mažų įstaigų, kuriose neįgalieji gali savarankiškai gyventi, tuo jų gyvenimo kokybė gerėja ir jie tampa savarankiškesni. Su darbuotojų, aplinkinių pagalba savarankiškumas grįžta. Kai žmogus gyvena savarankiškai, išsaugo gerokai daugiau gebėjimų, negu papuolęs į stacionarą, kur už jį beveik viską atlieka darbuotojai“,- sakė vedėja.

Gyvens saviškiai
Vilniaus regione yra pertvarkoma didžioji Pabradės įstaiga. Joje liks tie žmonės, kurie negali savarankiškai gyventi, o dalis bus perkelta į grupinio gyvenimo namus. Tokie namai savivaldybėse kuriasi ne vien dėl Pabradės įstaigos neįgaliųjų, o ir dėl to, kad savivaldybė turėtų kur nu­kreipti naujus žmones. Kad patenkintų savo teritorijos poreikius, Vilniaus regione atsiranda 16 gru­pinių namų. „Vieni savarankiško gyvenimo namai yra ir Elektrėnuose. Ten neįgalieji puikiai gyvena, adaptuojasi, eina į užimtumo centrą. Vievyje, kur dabar yra kultūros centras, įsikurs socialinės dirbtuvės ir pagrindinis užimtumas bus organizuo­jamas ten. Svarbu grupinius namus statyti miesteliuose, jog neįgalieji galėtų naudotis tomis pačiomis pa­slaugomis, kaip ir visi (biblioteka, kultūros centras, parduotuvės ir kt.).

Jau dabar Vievyje yra išnuomoti du butai, kur gyvena žmonės su negalia ir su darbuotojų pagalba pasigamina valgyti ir kt. Niekam nereikia baimintis, nes būsimajame pastate gyvens žmonės, kurie gali gyventi savarankiškai, o ne tie, kurie turi sunkią negalią. Tačiau jeigu pasirodys taip, kad vis dėlto jie negalės gyventi savarankiškai, bus pasirūpinta, jog tie žmonės būtų perkelti į tam tikrą instituciją, kurioje galės gyventi ir bus tinkamai prižiūrimi. Kaip minėjau, pavyzdys – Elektrėnai, kuriuose savarankiško gyvenimo namai yra prie darželio, ligonės, žaidimų aikštelės, gyvenamųjų namų ir per 20 metų nesulaukėme jokio skundo“, – kalbėjo V. Šimkūnienė.
Dar susirinkimo metu buvo kal­bėta apie viešuosius tualetus Vievio mieste. Vieviečiai teiravosi, kur neįgalieji, būdami mieste, galėtų atlikti gamtinius reikalus. G. Ratkevičius atsakė, jog yra viešosios įstaigos, viena iš tokių bus kultūros centras, kuris yra pritaikytas neį­galiesiems. Kalbėta ir apie tai, kas prisiims atsakomybę, jei nukentės neįgalieji ar vaikai, ar kiti gyventojai.

Buvo atsakyta, jog asmenys yra pakaltinami, kaip ir vaikai, už kurių nusižengimus atsako tėvai, todėl atsakys jie patys ir neįgaliųjų globėjai. Susirinkusieji klausė, ar grupinio gyvenimo namai yra statomi Vievio gyventojams. Paaiškėjo, jog taip, tačiau jie šiuo metu negyvena Vievyje. Gyventojai yra „išmėtyti“ po visą respubliką ir tai yra daugiau negu 20 žmonių. Susirinkimo dalyviai domėjosi, kur jie „išmėtyti“, bet atsakymo nesulaukė.

Ieva Barauskaitė