Negalime pavargti nuo karo, kol Ukraina nelaimėjo

Savanoriams, vykstantiems į karo zonas Ukrainoje ir vežantiems pagalbą iki pat fronto linijos, skaudu girdėti, kad žmonės jau pavargo nuo žinių apie karą Ukrainoje ir paramos prašymų. Tačiau jie nelinkę pasiduoti, juolab kad per tą laikotarpį susibūrė nemažai sąmoningų žmonių bendruomenių, kurios susitelkia bendram reikalui asmenis šeimose, darbo kolektyvuose, draugų rate.

Aprūpinimas pagerėjo, bet trūksta palaikymo

Su agresoriumi kariaujančios Ukrainos aprūpinimas šiuo metu yra labai pagerėjęs, lyginant su tuo, koks jis buvo karo pradžioje. Tą stebi šiaulietė Giedrė Gudonytė, labdaros ir paramos fondo „Peremoga“ vadovė, nuo pat karo pradžios reguliariai vykstanti į Ukrainą ir vežanti pagalbą iki pat fronto linijų.

„Ukrainos armijos aprūpinimas nuo karo pradžios pasikeitęs gerokai. Dabar jiems reikia tokių dalykų, kurie padėtų tą karą laimėti. Faktas, kad tai ne makaronų ar kruopų pakelis. Reikia priemonių, kurios tiesiogiai padėtų tame kare kovoti. Tiesa, ginklų mes pirkti negalime. Bet mes galime padėti transporto priemonėmis – įsigyti ir perduoti kovotojams automobilių – bei piniginėmis lėšomis reikiamai gynybos įrangai įsigyti ir pan.“ – sako G. Gudonytė.

Karas Ukrainoje jau vyksta ilgiau nei pusantrų metų ir kartais visuomenėje pasigirsta skundų, kad žmonės jau pavargo nuo šios žinos, tampa apatiški ir nebejaučia reikalo padėti. Tai labai liūdina savanorius, kurie mato, kad kova su agresoriumi neslopsta, o jėgų ir palaikymo reikia vis labiau.

„Mes ten atvažiuojame, vaikštome po tą kaimą, sugriautą beveik iki nulio, su šalmais ir vilkėdami liemenes. O ten žmonės kasdien tvarkosi aplinką, sodina daržus, eina į darbus ir savais reikalais. Kiek reikia stiprybės...“ – įspūdžių žodžiais negali perteikti mergina.

Kai mes esame toliau, mums pavargti ir atsiriboti lengva, o tie žmonės, kurie ten gyvena, priversti tą košmarą priimti kaip realybę. Pasak G. Gudonytės, kai matai, kaip jie ten gyvena, neturi teisės čia pavargti. Tiesiog dabar ta pagalba reikalinga jau kitokia: sąmoninga, tikslinga.

Svarbi tikslinė parama

Labdaros ir paramos fondo „Peremoga“ vadovė G. Gudonytė, būdama ir Lietuvos šaulių sąjungos nare, subūrė nemažą ratą bendraminčių šaulių. Jie kovos palaikymo idėja užkrėtė bičiulius, kolegas šeimos narius. Kai kur šią idėją palaiko vadovai, kai kur net kolektyvuose susibūręs aktyvistų branduolys.

„Yra įmonių, tiesa, ne itin daug, bet tokių, į kurias žinau, kad galiu kreiptis, kai reikia pagalbos. Pavyzdžiui, „Cherry Servers“ padėjo, kai reikėjo drono. Tuomet, kai dar buvo galima remti tokiomis priemonėmis, jie paaukojo pinigų dronui. Kai kariams prireikė mašinos, jie ir vėl padėjo“, – su dėkingumu kalba paramos fondo vadovė.

Beje, nuo pat karo pradžios minėtoje IT technologijų įmonėje net keletas darbuotojų prisijungė ir prie Lietuvos šaulių sąjungos veiklos.

„Na, mūsų, šaulių, įmonėje 4. Iš viso kolektyvo tai 10 procentų arba kas dešimtas. Nežinau, tai daug ar mažai“, – kalbėdamas kuklinasi įmonės vadovas Vaidas Rutkauskas, pernai kartu su žmona Neringa įsijungęs į Šaulių sąjungos veiklą ir aktyvią paramą Ukrainos kovotojams.

Jo kabinete kaip priminimas nepasiduoti, nenustoti kovoti ir visokeriopai remti kovą prieš agresorių kabo dviguba vėliava – ukrainietiška ir lietuviška – su kovotojų parašais.

„Mes visus metus rinkome parašus ant tų dviejų vėliavų – kaskart, kai atvažiuodavome į Ukrainą. Mes per metus pristatėme ten apie 100 mašinų [paramos], tai maždaug tiek ir yra ten parašų. Galvojome, kam atiduoti tas vėliavas, tai atidavėme tiems, kas pirmieji atsiliepia į pagalbos prašymą“, – pasakoja G. Gudonytė.

„Matau kasdien tas vėliavas. Ir kaip padėką, ir kaip įpareigojimą. Žiūrėdamas į jas, labai tikiuosi, kad visi čia pasirašiusieji yra gyvi ir narsiai kovoja už savo šalį“, – sako V. Rutkauskas.

Tokių reguliariai padedančių įmonių Šiauliuose yra ir daugiau: ir plastiko perdirbėjai „Putokšnis“, ir šilumos katilų gamintojai „Kalvis“, ir kiti. G. Gudonytė džiaugiasi, kad daugėja organizuotų neabejingų žmonių, organizacijų ir verslų, kurių atstovai patys klausia, kuo gali padėti, ir neretai patys tą pagalbą suorganizuoja.

Akcija „Pasirūpink sužeistu kovotoju“

G. Gudonytė, neseniai grįžusi iš Ukrainos, sako, kad ten dabar jau neblogai medikamentais aprūpintos ligoninės, kariams netrūksta nei tvarsliavos, nei maisto. Tačiau kartais pristingama labai paprastų dalykų. Pavyzdžiui, to, ką vežtume į ligoninę savo artimajam: rūbų, asmeninių higienos priemonių, palaikymo, kai nešame vitaminų, šokoladuką ar tiesiog nuoširdų piešinį.

Į ligoninę prie fronto sužeisti kariai atvežami vos suteikus pirmąją pagalbą. Dar pakeliui nuo sužeistojo pašalinami rūbai, kurie tiesiog perkerpami arba supjaustomi, kad kuo mažiau būtų liečiami sužeidimai. Kol jo neaplanko artimieji ar kovos draugai, karys ligoninėje lieka praktiškai be asmeninių daiktų.

„Žodžiu, jis atvažiuoja į ligoninę plikas, basas. Ir jam reikia asmeninio rinkinuko“, – sako G. Gudonytė.

Todėl šiuo metu pradėta akcija „Pasirūpink sužeistu kovotoju“, kuriai renkami ir pakuojami būtiniausių asmeninių reikmenų rinkiniai ką tik atvežtam sužeistam kovotojui.

Organizatoriai sako, kad nereikia nieko prabangaus. Užtenka to, ko labiausiai reikia pirmosiomis ligoninėje dienomis: apatinės trumpikės, kojinės, marškinėliai, kelnės ir šlepetės bei skutimosi peiliukas, dantų šepetėlis ir pasta, o jei dar koks šokoladukas, vitaminai ar kitokia miela smulkmena – puiku.

Šios akcijos tikslas – surinkti ir suformuoti kuo daugiau asmeninių daiktų rinkinių sužeistiesiems ir pristatyti juos į Kurachovo ir Barvenkovo pafrontės ligonines. Organizatoriai tikisi, kad akcija įsibėgės, todėl galės nuvežti šių rinkinių ir į daugiau pafrontės ligoninių.

Pirmieji rinkiniai jau sukomplektuoti

Savanoriai jau pabandė surinkti keletą rinkinių namuose, parduotuvėse ir net dėvėtų rūbų parduotuvėse. Stengėsi neišlaidauti, bet kokybę išlaikyti.

„Priklausomai nuo to, kokio brangumo šlepetės, dantų pasta, peiliukai ir pan., išlaidos vienam rinkiniui išeina apie 20–30 Eur. Turiu jau apie 50 šortų, marškinėlių tik 10, yra šiek tiek dantų pastos. Žmonės mums gali nešti ir rinkinius, ir pavienius daiktus. Supakuosime rinkinius patys“, – sako G. Gudonytė.

Jei rinkinių patys žmonės neturi laiko rinkti ar nežino, kur pigiau jų įsigyti, bet norėtų padėti, jie gali tiesiog pervesti norimą sumą labdaros ir paramos fondui „Peremoga“, paskirtyje įrašę „Sužeistajam“, ir savanoriai patys už jį ras ir nupirks būtinų daiktų.

Pirmuosius rinkinius sužeistiems kariams ligoninėse planuojama vežti rugpjūčio paskutinę savaitę. Nors manoma, kad ir vėliau šie rinkiniai bus reikalingi ir renkami nuolat.

Šiauliuose šio fondo nenutrūkstama veikla – maskuojančių tinklų pynimas. Apkasų žvakių liejimas, kuris vasarą nebuvo toks aktualus, rudenį vėl bus atnaujintas.