Neeilinė istorija: L. Somovo šeimai ir teisėjos sūnui vandenį užsukusiam verslininkui – įspūdinga bauda, ją teko mažinti

Dar 2017 m. žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė neįprasta istorija, prasidėjusi Vilniaus senamiestyje, kai patalpas viename name įsigijęs verslininkas Marius Usonis savavališkai keliems butams, iš kurių viename gyveno ir žinomas Lietuvos atlikėjas Leonas Somovas su šeima, atjungė vandenį. Dabar aiškėja, kad pastaroji istorija tęsėsi iki šių dienų ir yra itin neįprasta.

Vandens sklendės patalpose, kurias įsigijo per bendrovę, užsukęs M. Usonis sulaukė baudžiamosios bylos už savavaldžiavimą, o ši baigėsi ne tik apkaltinamuoju nuosprendžiu, bet ir esą rekordine bauda – 30 tūkst. eurų.

Pastarosiomis dienomis Vilniaus apygardos teismas šią bylą išnagrinėjo pakartotinai ir baudą pripažino neįprastai didele, todėl sumažino iki 5 tūkst. eurų.

Be vandens – ne gyvenimas

Bylos duomenimis, tokia neįprasta istorija prasidėjo 2017 m., kai verslininkas M. Usonis Vilniaus senamiestyje įsigijo pirmame aukšte esančias patalpas. Pastarosiose buvo ir prieiga prie karšto bei šalto vandens sklendžių visam namui.

Kaip paaiškėjo, 2017 m. birželio 26 d. vyras ne tik užsuko abi sklendes, taip atkirsdamas vandenį bent dviem butams, bet ir užmūrijo jas plytų siena. Namo gyventojams apie tai nebuvo pranešta, o butuose vandens nebuvo iki liepos 18 d.

Per daugiau nei tris savaites prie šių sklendžių prieiti bandė „Senamiesčio ūkio“ atstovai, tačiau M. Usonis atsisakė juos įleisti ir apribojo bet kokį patekimą į patalpas, kurios jam priklausė.

Kad išeitų patekti į šias patalpas, prireikė net teismo leidimo – Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017 m. liepos 14 d. suteikus tokį leidimą, po kelių dienų darbininkai pateko į M. Usoniui priklausiusias patalpas, išgręžė sieną ir atsuko vandens sklendes.

Tuo tarpu L. Somovas su gyvenimo drauge ir dviem dukterimis buvo priversti pakeisti gyvenamąją vietą, kadangi be vandens nelabai sekėsi patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius.

Kaip paaiškėjo, antro buto savininkas – Vytautas Jonas Stripeika, portalo žiniomis, Konstitucinio Teismo teisėjos Janinos Stripeikienės sūnus. Pastarasis vyras buvo priverstas užsisakinėti maistą į namus ir įsigyti sporto klubo abonementą, kad bent sporto klube galėtų nusiprausti.

M. Usoniui pokštai su vandeniu atsirūgo: verslininku turbūt pirmą kartą susidomėjo spauda. / Stopkadras

Pastaroji istorija buvo išėjusi ir į viešumą, kai 2017 m. L. Somovas kreipėsi į tuometinį Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių.

„Šiandien situacija tokia, jog antrą savaitę su mažais vaikais negalime grįžti į namus, 4 metų dukrai prasidėjo bronchitas. Kiekvieną dieną nuomotis viešbutį ir nuolat ieškoti gyvenamosios vietos su dviem mažais vaikais tampa nepakeliama. Kreipėmės į policiją, į vaikų teises, rašėme skundus, samdome advokatus, vyksta teisminis procesas, nutarimo reikia laukti dar penkias darbo dienas, tuomet vykdymas ir t. t. Niekas tiksliai negali pasakyti, kada galėsime grįžti namo“, – savo kreipimesi rašė L. Somovas.

Baudos nepagailėjo

Tąkart visa istorija susidomėjo žiniasklaida, galiausiai vandens sklendės buvo atsuktos ir tuo viskas lyg ir pasimiršo.

Tačiau istorija toli gražu nesibaigė – verslininkui buvo iškelta byla dėl savavaldžiavimo, kuri baigėsi labai netikėtai.

Nors pastarasis nusikaltimas nepriskiriamas prie itin sunkių, 2024 m. birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino M. Usonį kaltu ir skyrė 30 tūkst. eurų baudą, kartu pripažino, kad tiek L. Somovas su šeima, tiek kito buto gyventojas gali kreiptis į teismą su civiliniais ieškiniais, prašydami atlyginti jiems padarytą žalą.

Ir tuo ši istorija nesibaigė. Pirmiausia M. Usonis pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Verslininko advokatas Ugnius Pėdnyčia prašė išteisinti jo klientą, teigdamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtent M. Usonis užsuko vandens sklendes ir užmūrijo jas, o tokią versiją iškėlė tik nukentėjusieji, kurie jaučia akivaizdžią antipatiją verslininkui.

Nežinia, kur dingęs italas

Įdomus istorijos vingis – verslininko ir jo advokato teigimu, vandens sklendes užsuko Italijos pilietis, kuriam 2017 m. gegužės pabaigoje buvo išnuomota dalis M. Usonio įsigytų patalpų. Tačiau įdomumas tas, kad pirmosios instancijos teismas italo parodymais nepatikėjo ir pateikė prokuratūrai informaciją, kad Italijos pilietis galimai davė melagingus parodymus.

Pastarasis italas, bylos duomenimis, teisme net nebuvo apklaustas, motyvuojant tuo metu siautusia COVID-19 pandemija.

Bylos duomenimis, pastarasis verslininkas iš Italijos – M. Usonio šeimos draugas, o jo parodymai išties kelia abejonių. Visų pirma, italas patalpas tarsi išsinuomojo, tačiau nuomos sutartis buvo įregistruota tik 2017 m. rugpjūčio 1 d., jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl M. Usonio veiksmų. Be to, italas teigė, kad patalpas nuomojosi nuo gegužės iki birželio, gal iki liepos. Už nuomą pagal sutartį turėjo mokėti į banko sąskaitą, bet, kaip pats teigė, duodavo pinigus tiesiai M. Usoniui į rankas.

Galiausiai klausimų sukėlė ir neva sumokėtos sumos, kurių, anot teismo, italas tikrai negalėjo sumokėti už kelis nuomos mėnesius.

Galiausiai paaiškėjo, kad, nors lietuvis verslininkas ir jo advokatas teigė, esą teismas tyčia neapklausė italo, šio net neįmanoma surasti – Lietuvos teisėjai kreipėsi į Italijos institucijas, kad būtų surengta nuotolinė apklausa, bet italo verslininko tautiečiai taip ir nesurado.

Žinomi asmenys – spaudimas teismui?

M. Usonio advokatas taip pat pabrėžė, kad byloje dalyvauja visuomenėje žinomi asmenys bei jų artimi giminaičiai – L. Somovas ir jo draugė yra Lietuvos ir tarptautiniu mastu itin žinomi pramogų bei muzikos pasaulio atstovai, o kito buto gyventojas J. V. Stripeika yra buvusios teisėjos sūnus, kuris įvykio metu gyveno motinos bute.

Byloje taip pat nurodoma, kad baigiamųjų kalbų metu J. V. Stripeikos atstovas akcentavo, kad, jei Jungtinių Amerikos Valstijų teisėjui ar jo sūnui būtų nutrauktas vandens tiekimas, neabejotinai kiltų didelis skandalas bei būtų taikoma griežčiausia atsakomybės rūšis, dėl to peršasi išvada, kad nagrinėjamu atveju iš esmės teisiniai santykiai yra dirbtinai kriminalizuojami.

Kadangi L. Somovas yra ganėtinai žinomas atlikėjas, verslininko gynėjas teigė, kad tai svarbi aplinkybė. / Julius Kalinskas/ELTA

Tikinta, kad ir žala butų gyventojams nebuvo tokia didelė – L. Somovas su drauge pripažino, jog vienu metu gyveno Klaipėdoje, kadangi tada muzikantas ten turėjo darbinių reikalų ir minėta kelionė buvo suplanuota iš anksto, taigi akivaizdu, kad tam tikru laiku nukentėjusieji ir taip nebūtų buvę nuomojamame būste, o V. J. Stripeika esą pats pripažino, jog elgėsi sąmoningai principingai, siekdamas, kad jam būtų sukelta kuo didesnė tariama žala.

„Tiriamas įvykis yra ne tik dirbtinai kriminalizuotas, tačiau ir už jį paskirta bausmė yra „rekordinė“, kadangi nepatogumų patyrė visuomenėje žinomi asmenys.“ Tokie apeliacinio skundo motyvai yra nurodomi byloje.

Kita įdomi detalė – M. Usonis kelis kartus pirmosios instancijos teismo prašė prie bylos medžiagos pridėti eksperto išvadą, kurioje nurodyta, kad alternatyvų vandens tiekimą be vandens likusiems butams buvo galima sukurti per 16 valandų, net nepatenkant į M. Usonio bendrovės patalpas, o tokio tiekimo kaštai būtų siekę vos apie tūkstantį eurų.

Apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė ir V. J. Stripeika, prašydamas iš nuteisto verslininko priteisti daugiau nei 6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Pastarasis buto gyventojas taip pat per advokatą prašė verslininko skundą atmesti, teigdamas, kad jis ir kiti gyventojai žalą patyrė būtent dėl M. Usonio klaidinimo, trukdymo ir vilkinimo, nes šie veiksmai lėmė kelių savaičių trukmės vandens tiekimo atkūrimą, nors vandenį buvo galima atkurti ir tą pačią dieną, jei nebūtų buvę trukdoma santechnikams.

Kaltas, bet bauda per didelė

Apeliacinius skundus išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo teisėjai Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė ir Eglė Venckienė nusprendė du dalykus: viena – M. Usonis tikrai kaltas dėl savavaldžiavimo. Antra – paskirta bauda visgi yra gerokai per didelė.

Anot teisėjų, pakanka duomenų, kad verslininkas, kai jo patalpose vyko apžiūra, su kitais dalyvavusiais asmenimis elgėsi nepagarbiai bei, teisindamasis staigiai pablogėjusia sveikata ir iškviestais medikais, bandė kuo greičiau išvaryti apžiūroje dalyvavusius liudytojus, advokatus ir antstolį, vengė juos įleisti į visas patalpas, taip pat aiškino, kad patalpose negalima nieko griauti, kadangi tai yra valstybės saugomas pastatas, skubino visus palikti patalpas.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad M. Usonis bandė nuslėpti, kad užsuktas sklendes neteisėtai užmūrijo, o sienos neparodė nei antstoliui, nei policijos pareigūnei, nei kitiems asmenims.

Nepaisant šių aplinkybių, teisėjų manymu, 30 tūkst. eurų – akivaizdžiai per griežta bauda, ypač palyginus su kitomis panašiomis bylomis. Kadangi iki tol M. Usonis su teisėsauga reikalų nėra turėjęs, Vilniaus apygardos teismas paskirtą baudą sumažino iki 5 tūkst. eurų.

Kadangi nuosprendis įsiteisėjo iš karto, M. Usonis šią baudą turės sumokėti, tačiau tuo galutinis taškas istorijoje dar nepadėtas – visos suinteresuotos pusės gali kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą.