Nedzingėje Aistei Smilgevičiūtei ir Rokui Radzevičiui įteikta A. Ramanausko-Vanago premija

Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčioje įvyko ypatingas atminties ir pagarbos kupinas renginys – čia iškilmingai įteikta Adolfo Ramanausko-Vanago premija atlikėjams Aistei Smilgevičiūtei ir Rokui Radzevičiui.

Varėnos r. savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, kad autorių kūryba – prasminga, istorinė ir gili – jau ne vieną dešimtmetį skleidžia žinią apie Lietuvos laisvės kovas, tautinę savimonę ir pilietiškumą, stiprindama istorinį sąmoningumą, ypač tarp jaunimo.

„Varėnos rajono savivaldybės įsteigta premija šiais metais skirta būtent už ilgametę meninę veiklą, reikšmingai prisidedančią prie Lietuvos visuomenės tautinio ir pilietinio tapatumo formavimo bei laisvės kovų atminties išsaugojimo“, – sakė meras.

Varėnos r. savivaldybės tarybos narys, Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities Antano Juozapavičiaus šaulių rinktinės Varėnos šaulių 105-osios kuopos vado pavaduotojas Žilvinas Baublys ir savivaldybės meras Algis Kašėta įteikė laureatams apdovanojimą – A. Ramanausko-Vanago skulptūrėlę stikle ir 1000 eurų vertės premiją.

Laureatams atsiėmus garbingą apdovanojimą, Aistė Smilgevičiūtė kalbėjo:

„Tai labai jaudinantis įvertinimas – ši premija mums tikrai vertinga. Partizanų laisvės kovų temą pradėjome nagrinėti daugiau nei prieš penkiolika metų, o jos rezultatas buvo albumas „Broliai“. Kai kurios kitos dainos taip pat tapo tarsi partizaninėmis – žmonės jas prisitaikė patys, nors mes jas rašėme tiesiog iš vidinio poreikio.

Labai svarbi šio mūsų kelio dalyvė buvo šviesaus atminimo Dalia Kuodytė – ji įkvėpė Roką, skatino ir nepaleido minties sukurti visiškai naują dainų albumą-epą, kuris pasakotų apie mūsų didvyrius ir didmoteres.

Šios dainos mus asmeniškai vedė po visą Lietuvą – po partizanines apygardas, kur vyko premjeriniai koncertai. Juose matėme klausytojų ašaras. Buvo akivaizdu, kad tokio šiuolaikinio kalbėjimo apie partizanus – ypač meno kalba – labai trūko.

Mūsų muzika vedė ir dar toliau – į Jungtinių Amerikos Valstijų išeivijos bendruomenes, į Kijivą, į Maidano sceną, kur laisvės kovotojų dainomis palaikėme ukrainiečius, kovojančius už demokratiją ir prieštaraujančius primestam režimui.

Vėliau keliavome net į rytinę Ukrainą, į tuometinę pafrontę, kur dainavome kariams ir savanoriams.

Ta linija tęsiasi iki šiandien – kaip dainoje sakome, laisvės kovotojai išėjo, bet mirtį nugalėjo, „išskrido broliai aitvarais“.

Ši dvasia ir jėga mus veda ir šiandien, žinią apie laisvės kovotojus perduodame įvairaus amžiaus moksleiviams – lankome mokyklas nuo praėjusių metų rudens, kalbame jiems apie laisvės kovotojus savo dainomis.

Vienas gražiausių dalykų, įvykusių per šiuos metus – tai augantis susidomėjimas partizanine tema. Atsirado daug tyrimų, atrasti ir perlaidoti partizanų palaikai, kuriami filmai, prie šios temos jungiasi vis daugiau menininkų, režisierių.

Mes visi tampame bendruomene. Tad susitikime dažniau ir būkime vieningi“, – dėkodama kalbėjo partizaninių dainų atlikėja Aistė Smilgevičiūtė.

Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus darbai liudija jų išskirtinumą

Daugybė Aistės ir Roko sukurtų dainų tapo Lietuvos dainų fondo deimantais. Tarp jų tokios dainos kaip „Sudainuokime Lietuvą“, „Priesaika“, „Baltas brolis“, „Nebelauki manęs“, „Žalia daina“ ir kt.

Itin didelio populiarumo sulaukė Laisvės kovų atminties įkvėptas albumas „Broliai“, kuris išleistas 2010  m., o 2025 m. išleista vinilo versija su simfoniniu orkestru. Pastaroji dedikuota  Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko atminimui. Ir neatsitiktinai – viena iš inspiracijų sukurti albumą buvo būtent Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis.

Merkinės krašto muziejaus pateiktame pasiūlyme skirti A. Ramanausko-Vanago premiją pažymima, kad daugybė Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus koncertų duetu ar su grupe „Skylė“ nuvilnijo per visą Lietuvą. Jų koncertai neįsivaizduojami be dainų Lietuvos laisvės kovų tema. Roko ir Aistės dainos įkvepia domėtis Lietuvos laisvės kovų istorija, asmenybėmis, susimąstyti apie laisvės kainą, aukos ir pasirinkimų prasmę.

„Ar išduoti lengviau, nei numirti? Ar nušauti lengviau, nei pamilt? Šimtą metų piliakalnius pilti. Ir per vieną naktį pražilt“, – klausia atlikėjai vienoje iš dainų.

Jų dainų tekstų autoriai ne tik jie patys, tačiau ir kiti Lietuvos poetai: Rimvydas Stankevičius, Milda Paškauskaitė, partizanų poetė Diana Glemžaitė.

Su „Brolių“ programa atlikėjai gastroliavo JAV ir Kanadoje, kur koncertavo už Atlando gyvenančioms lietuvių bendruomenėms. Už albumo „Broliai“ grupės „Skylė“ vedliai Rokas Radzevičius ir Aistė Smilgevičiūtė 2012 m. įvertinti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais.

2011 m. Roko ir Aistės iniciatyva Žaliamiškyje atidengtas paminklas Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui, kuris nuo pat pradžių yra viena lankomiausių partizanų žūties vietų Dzūkijoje. Taip pat jų iniciatyva pastatytas paminklas Bižų k. (Varėnos r.).

Aistė ir Rokas taip pat daug dėmesio skiria jaunimui. 2024–2025 m. startavo jų sukurta edukacinė programa „Tėvynės DNR“, kurios metu kartu su mokiniais Lietuvos mokyklose nagrinėjama Lietuvos laisvės kovų tema. „Tėvynės DNR“ sujungia muziką, istoriją ir asmeninius apmąstymus, skatindama mokinius giliau suprasti šį Lietuvos istorijos laikotarpį. Pamokų metu vaikai dainuoja kartu. Baisogalos mokykla apie šią patirtį rašė taip: „Taip pat buvo pasakojama apie partizanų kovas, jų gyvenimą, meilę, ištikimybę Tėvynei. Koncertas buvo ne tik muzikinis pasirodymas, bet ir edukacinė patirtis, skirta stiprinti mokinių pilietiškumą, istorines žinias, tapatybės suvokimą“.

Tokių susitikimų su Lietuvos mokyklų bendruomenėmis įvyko jau virš trisdešimties. Tarp jų ir Varėnos r. mokyklose.

Svarbus ir Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus dėmesys Ukrainos kovai už savo šalies, o kartu ir Europos, laisvę. Daugybė jų dainų išversta į ukrainiečių kalbą. Atlikėjai ne kartą lankėsi Ukrainoje, dainavo savo dainas Ukrainos žmonėms, kariams. Taip buvo nešama žinia ir apie mūsų tautos patirtį, patirtus išbandymus ir valią priešintis sovietų okupacijai.

A. Ramanausko-Vanago premijos skyrimas Aistei Smilgevičiūtei ir Rokui Radzevičiui yra prasmingas šių žmonių pagerbimas už jų indėlį į Laisvės kovų atminimo puoselėjimą, lietuviškojo identiteto stiprinimą.

Nedzingėje – pagarba laisvės kovotojams

Tą pačią dieną bažnyčioje buvo atidengta atminimo lenta, įamžinanti vieną jautriausių ir žmogiškiausių laisvės kovų simbolių – Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės santuoką, įregistruotą būtent šioje bažnyčioje 1945 metais. Ši vieta tapo ne tik jų meilės pradžia, bet ir tylia laisvės kovos jungtimi, primenančia, kad net ir baisiausiu okupacijos metu buvo kuriama šeima, puoselėtas tikėjimas ir ryžtas kovoti už Lietuvą.

Taip pat paminėtos 120-osios mūsų kraštiečio mokytojo, partizano Juozo Šibailos-Merainio gimimo metinės. Jis partizanų gretose buvo net 9 metus – nuo 1944 iki žūties 1953 metais. Nors ir kovojo ne Dainavos apygardoje, bet Dzūkija jam buvo labai artima – ne veltui pasirinko Merainio slapyvardį, kuris reiškė Merkinės ainį.

Svečiai galėjo išvysti ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro kilnojamosios parodos „Vanagas su vanagėliais“ ekspoziciją.

Iškilmingo renginio akimirkas praturtino choro „Harmonija“ ir Juditos Ikasalienės atliekamos dainos, Vaicenavičių šeimos ansamblio koncertas.