Nedarbo rodiklius augino nekvalifikuoti jaunuoliai

Vidurvasarį jaunimo iki 24 metų registracija Užimtumo tarnyboje padidėjo 20,1 proc. Klientų gretas papildė 4,5 tūkst. šio amžiaus jaunuolių, iš jų kiek mažiau nei penktadalį (18,4 proc.) sudarė universitetų ir kolegijų absolventai. Jaunimo 16-24 amžiaus grupėje dauguma – 40,3 proc. – tik su viduriniu išsilavinimu ir 21,5 proc. – su viduriniu ir profesine kvalifikacija.

Registruoto nedarbo rodikliai šalyje pamažu grįžta į praėjusių metų lygį, nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime. Rugpjūčio 1 d. nedarbas siekė 13,1 proc. – tai 0,3 proc. punkto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Darbo ieškojo 226,3 tūkst. šalies gyventojų – 1,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

„Didžiausias skirtumas tarp šių ir praėjusių metų nedarbo rodiklių išlieka 16-24 m. amžiaus grupėje. Nors jaunesnių kaip 25 metų amžiaus asmenų nuo metų pradžios mažėja sparčiau nei kitose amžiaus grupėse, jaunimo (16-24 m.) registruotas nedarbas rugpjūčio 1 d. buvo 1,2 proc. punkto aukštesnis nei prieš metus“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Nedarbas mažėjo 24 iš 60 šalies savivaldybių, 7 – nepakito, 29 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Joniškio rajone (-1,7 proc. punkto), Druskininkuose, Varėnos, Radviliškio ir Raseinių rajonuose (po 0,9 proc. punkto). Labiausiai augo Ignalinoje (0,9 proc. punkto) ir Palangoje bei Vilkaviškyje (po 0,7 proc. punkto).

Pasak J. Zemblytės, registruoto nedarbo rodiklių augimui įtakos turėjo didesnis į Užimtumo tarnybą besikreipusių darbo neturinčių asmenų skaičius – liepą jų įregistruota 21,3 tūkst., tai yra 9,6 proc. daugiau nei birželį, ir šiek tiek sumažėję įsidarbinimo rodikliai – dirbti pradėjo 5,4 proc. mažiau Užimtumo tarnybos klientų nei praėjusį mėnesį.

Šalyje darbo jėgos paklausa išlieka aukšta – darbdaviai liepą pateikė 61,2 tūkst. darbo pasiūlymų. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje ketvirtadalis (25,2 proc.) – 9454 laisvų darbo vietų registruota transporto ir saugojimo srityje, 5848 (15,6 proc.) – apdirbamojoje gamyboje, 5400 (14,4 proc.) – statyboje, 4523 (12,1 proc.) – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veikloje, 4211 (11,2 proc.) – administracinėje ir aptarnavimo veikloje, 1611 (4,3 proc.) – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo srityje ir kt.

Labiausiai liepą augo nekvalifikuotų pastatų statybos darbininkų, pastatų ir kitokių elektrikų, elektros inžinerijos technikų, darbininkų izoliuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų poreikis, palyginti su birželiu.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, nurodo Užimtumo tarnyba.

Vidutinis darbo užmokestis liepą nurodytas darbo skelbimuose buvo 1224 eurai. Minimalus darbo užmokestis per mėnesį 642 eurai siūlomas už nekvalifikuotą darbą valytojams, pagalbiniams darbininkams. Didžiausias darbo užmokestis siūlomas suvirintojams (7000 Eur), betonuotojams (6000 Eur), akmens pjaustytojams (5000 Eur) – visi šie darbai siūlomi komandiruojant į užsienį.

Užimtumas liepos mėnesį suteiktas 35,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. 23,5 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – tai 28,9 proc. daugiau nei 2020 metų liepą, tačiau 5,4 proc. mažiau nei šių metų birželį. 1,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, iš jų pusė (50,1 proc.) pradėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, kas ketvirtam (25,1 proc.) suteikta parama mokymuisi. Dar 10,9 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus.

ELTA