Nebeįdarbinant bedarbių, dalgiais „ginkluosis“ miestelių kultūrininkai

Visos šalies miestelių ir kaimų teritorijų tvarka, švara, žolynų šienavimu besirūpinantys seniūnai stveriasi už galvų – Darbo birža jiems nebesiunčia laikinam įdarbinimui bedarbių. Problema atsirado, nes įsigalioja naujas socialinis modelis, o naujajame jo Užimtumo įstatyme apie viešuosius darbus nė neužsiminta. „Labai blogai, tragedija“, – situaciją apibūdina seniūnai, žvelgdami į žole baigiančias apželti teritorijas.

Į pagalbą – tik nepatikimi „pašalpininkai“

„Taip, jie nebedirba. Seniau, jau gerokai prieš Jonines, įdarbinti ilgalaikiai bedarbiai nušienaudavo visas pievas, vietą prie ežero seniūnijos gyventojų tradicinei šventei. Dabar nebėra kam – Darbo birža bedarbių nebesiunčia, tad visi darbai atliekami pavėluotai. Seniau kelis kartus žolynai būdavo nušienauti, dabar, duok Dieve, kad vieną kartą nusišienausime. Pasibaigė projektas, bedarbių viešiesiems darbams nebesulauksime“, – sako Artūras Šulčius, Kairių seniūnas.

A. Šulčiaus teigimu, Kairių seniūnija prieš dešimt metų iš Darbo biržos sulaukdavo net 15-os laikinai įdarbinamų bedarbių, kurie už atlygį tvarkydavo miestelio teritorijas – šienaudavo valstybinės žemės plotus kaimuose, miesteliuose, tvarkė kapines, parkus, šlavė gatves ir šaligatvius. Pamažu bedarbių seniūnija sulaukdavo vis mažiau, užpernai buvo penki, o šįmet pirmąjį metų pusmetį atvyko vos vienas. Nuo birželio bedarbiai išvis nebesiunčiami dirbti viešųjų darbų.

Darbo biržos atsiųstiems bedarbiams minimalaus atlyginimo 60 proc. finansavo Darbo birža,
40 proc. – savivaldybės. Programoje dalyvaujantiems ilgalaikiams ir vyresnio amžiaus bedarbiams dažnai gaunamas minimalus atlyginimas buvo ir nemenka paspirtis, ir vienintelė galimybė bent laikinai sugrįžti į darbo rinką.

Nelikus viešųjų darbų programos, seniūnijai teliks talkininkai, už socialines pašalpas privalantieji atidirbti po keturias valandas dešimt dienų per mėnesį.

A. Šulčius sako, kad tokiais žmonėmis pasitikėti negalima – jie ateina kada nori, tad planingai dirbti neįmanoma. Iš tokių pagalbininkų, kurie atidirbinėja pašalpas, daugiau bėdos nei naudos. Juos reikia gaudyti ir vaikyti lyg mažus vaikus.

Seniūno teigimu, etatiniai darbuotojai bent būdavo suinteresuoti išsaugoti darbo vietą, o „pašalpininkams“ – jokio skirtumo, juk vis tiek atėjo trumpam.

Šalies seniūnai seimūnų ir Vyriausybės supratimo nesulaukė

Nuo liepos 1-osios įsigaliosiančiame Užimtumo įstatyme numatyta, kad nuo šiol pačios savivaldybės rengs ir įgyvendins užimtumo didinimo programas. Tai reiškia, kad dabar pačios savivaldybės turi sugalvoti, kaip ilgalaikius bedarbius įtraukti į darbo rinką. Darbas, kurį atlikdavo Darbo birža, atiduotas pačioms savivaldybėms.

Įstatymas skamba gražiai, tačiau Vytautas Slabys, Bubių seniūnas, sako, kad dar pernai birželį priimtas įstatymas buvo atidėtas pusei metų. Dabar atidėjimas pasibaigė, įstatymas įsigalioja nuo liepos 1-osios, bet visos šalies seniūnai – Seniūnų asociacijos valdyba – dar gegužę buvo prašę socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio dar kuriam laikui įsigaliojimą atidėti.

„Sakėme, kad aprašas neparuoštas, klausėme ką daryti. L. Kukuraitis sakė, kad visi esame protingi ir turime galvoti. Ką galvoti? Kokia kryptimi? Niekas nieko nežino. Va taip viskas ir paliko“, – sako jis.

Šalies seniūnai iš ministro išgirdo atsakymą, kad turi kreiptis į savo Seimo narius, kad jie įstatymo įsigaliojimą atidėtų. „Šiauliuose šeši mūsų Seimo nariai ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis buvo, kreipiausi visų seniūnų vardu. Seimo Pirmininkas tada pažadėjo, kad įstatymas bus atidėtas“, – prisimena jis.

Prieš dvi savaites Seniūnų asociacijos valdybos nariai ketino aplankyti ir Premjerą Saulių Skvernelį. Nors žadėjęs, Premjeras su jais nesusitiko, o seniūnus priėmė jo padėjėjas.

„Sakėme, kad mūsų gyvybės ir mirties klausimas yra tie visi darbai. Sutarėme, kad iki spalio mėnesio dar sena tvarka išliks, bet labai greitai gavome atsakymą. Jame visoms savivaldybėms, seniūnams atsakyta naudoti tuos žmonės, kurie atidirbinėja pašalpas, ir kurti užimtumo programas. Esmė ta, kad užimtumą turime organizuoti ir neįgaliesiems, ir iš kalėjimų paleistiesiems, ir net psichinę negalią turintiems žmonėms. Taigi turime dirbti ir jų prižiūrėtojais“, – stebisi seniūnas.

Dalgius į rankas pasiims kaimų kultūros darbuotojai?

„Matau, kad bus blogai. Bus tragedija. Vargstam, vargstam, kapinės nenušienautos, prie Bubių piliakalnio liepos 6 d. bus viso rajono renginys – neįsivaizduoju, ar ten nušienausime. Technikos turime, o kas dirba – ne“, – guodžiasi seniūnas.

V. Slabys sako, kad labai dažnai stikliuką kilnojantiems bedarbiams pasiūlyti viešieji darbai ir už tai gaunamas atlygis buvo puiki proga socializuotis. Žmonės pasijusdavo reikalingi, pakildavo jų savigarba, jie net atsisakydavo vartoti alkoholį. Dabar šiems žmonėms darbo seniūnijos pasiūlyti negali, tad bedarbiai pamažu vėl risis žemyn...

„Pas Premjerą vienas patarėjas apie mus labai negražiai pasakė. Visi seniūnai net įsižeidėme. Kažkur Skuode įdarbintas žmogelis nedirbo, o seniūnas jam pinigus duodavo. Neva įdarbinti žmonės neefektyviai dirba. Bet aš visados mačiau, kad bedarbių įdarbinimas išspręsdavo socialinius klausimus. Jie skolas atiduodavo, gyvenimo džiaugsmą patirdavo, nustodavo gerti, nes turėjo darbo. Aš mačiau tik gerą dalyką“, – kalba seniūnas.

V. Slabys sako labai dėkojantis Šiaulių rajono savivaldybei, kuri turbūt vienintelė šalyje seniūnijoms leido įdarbinti papildomai po vieną žmogų nuolatiniam darbui. „Priėmėme patikimą darbščią moterį, tad nors tiek pagalbos sulaukėme“, – sakė Bubių seniūnas.

Vasarą Kurtuvėnuose bus rengiamas tradicinis Klojimų teatrų festivalis. V. Slabys sako prašysiantis visų rajono kultūros darbuotojų padėti sutvarkyti teritorijas.

„Gal ir mokyklų prašysime pagalbos, nes vasarą, kai pamokos nevyksta, jų darbininkai galėtų pagelbėti tvarkant seniūnijų teritorijas. Ne priverstinai, bet draugiškai tariantis“, – sakė jis.

Liko savaitė, o poįstatyminių aktų nėra

Lietuvos darbo biržos atstovai ne kartą komentavo, kad viešieji darbai kaip aktyvi darbo rinkos priemonė nėra efektyvūs, nes vėliau įsidarbina tik apie 10 proc. visų dirbančiųjų viešuosius darbus.

Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė informavo, kad įsigaliojus Užimtumo įstatymui nebelieka vienos iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių – viešųjų darbų. Tačiau naujajame Užimtumo įstatyme savivaldybėms suteikta galimybė rengti ir įgyvendinti Užimtumo didinimo programas tam tikrų grupių bedarbiams iš joms skirtų specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų.

„Šiuo metu visos Šiaulių apskrities savivaldybės rengia 2017 m. 2 pusmečio užimtumo didinimo programas tos savivaldybės aktualiausių tikslinių bedarbių grupių užimtumo didinimo poreikių tenkinimui. Kita vertus, Lietuvos darbo birža kartu su teritorinėmis darbo biržomis šiuo metu įgyvendina visą eilę ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų, skirtų sunkiausiai į darbo rinką integruojamų bedarbių užimtumui didinti, ypatingą dėmesį skiriant paklausios darbo rinkoje kvalifikacijos, kompetencijos įgijimui“, – teigė ji.

2016-aisiais viešuosius darbus apskrityje dirbo 1 546 bedarbiai, o šįmet – 412.

Tiesa, pasikeitus tvarkai aiškumo pasigenda ne tik šalies seniūnijų seniūnai, bet ir savivaldybių vadovai. Didžiausia problema ta, kad iki šiol nėra poįstatyminių aktų, kuriuose būtų konkrečiai apibrėžta, kaip savivaldybės turėtų įgyvendinti numatytas programas.

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šalies savivaldybes ramina, kad viešieji darbai išliks, tik kitokia forma. Tvirtinama, kad savivaldybėms netgi bus suteikta daugiau laisvės ir galimybių pasirūpinti bedarbiais.

Tačiau kol kas tai tėra žodžiai. Ministerija privalo parengti naują tvarką, bet jos aprašo iki šiol nėra, nors iki liepos laiko beliko vos savaitė.