Neatsiranda ekspertų, kurie Seimui pateiktų išvadą dėl planuojamos miškų ūkio reformos

Seimo komitetuose baigiamosios diskusijos dėl urėdijų reformos tikriausiai prasidės be nepriklausomų ekspertų Vyriausybės siūlomos pertvarkos vertinimo, kurio yra pareikalavęs maždaug pusšimtis Seimo narių iš visų frakcijų, išskyrus „valstiečius“.  

Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad reformos svarstymas Seime stringa, nes neatsiranda ekspertų, kurie sutiktų įvertinti planuojamą miškų ūkio pertvarką ir Seimui pateiktų išvadą. Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad reformos svarstymas bus tęsiamas ir be ekspertinio vertinimo.

„Jeigu nėra norinčių pateikti (ekspertinį vertinimą - BNS), tai tos išvados nėra privalomos. Tiesiog jų nereikia. Seimas turi ir miškininkų, ir suprančių tuos klausimus“, - BNS teigė V.Pranckietis. Jis taip pat informavo, kad bus teikiamos pataisos dėl tokių išvadų Seimui nebeteikimo.

Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius balandžio pradžioje jau registravo Seimo statuto pataisą, kuria siūloma „įvertinimo užsakymo klausimą“ leisti spręsti Seimui - jeigu parlamentarai pritartų , kad reikia tokios ekspertizės, ji būtų užsakoma. Dabar pagal statutą penktadaliui Seimo narių arba komitetui paprašius ekspertų išvada yra privaloma.   

Aplinkos komiteto vadovas BNS sakė, kad komitetas urėdijos reformos imsis tik gavęs arba ekspertų išvadas dėl jos, arba atsakymą iš Seimo valdybos, kad ekspertizė neįvyko.

„Kai Seimo valdyba skiria tik 100 eurų ekspertams už tą darbą - atsakyti į 10 klausimų - o tai gilus ir daug darbo reikalaujantis darbas, man keista, kad galėtų atsirasti normalūs, kompetentingi ekspertai ir būtų galima remtis jų išvadomis. Kreipiausi į Seimo valdybą su klausimu, kodėl taip yra. Gavau atsakymą, kad Seimas neturi pinigų tokiems dalykams“, - BNS sakė K.Mažeika.

Tuo tarpu Seimo vadovas mano, kad ekspertizė neturėtų daug kainuoti.

„Duodame tiek, kiek reikia - nuo 1 iki 100 eurų. Jie (ekspertai- BNS) turi perskaityti keletą lapų teksto ir tas darbas nereikalauja tyrimų, kokių nors analizių (...)“, - BNS sakė V.Pranckietis. Jis pripažino, kad yra gautas vieną pasiūlymas ekspertizę atlikti už 30 tūkst. eurų.

K.Mažeika mano, kad ekspertų išvadų buvo prašoma specialiai - siekiant vilkinti miškų ūkio reformos svarstymą.

„Man keista, kad Seimo nariai, kurie paprašė ekspertizės, žinojo tokius dalykus ir taip gaunasi, kad yra vilkinimas proceso ir trukdymas. Nes kenčia miško darbuotojai, kurie yra nežinomybėje, kuri naudos neduoda niekam - kenčia darbo rezultatai, krenta motyvacija“, - tvirtino parlamentaras.

K.Mažeikos tvirtinimu, iš smulkių ir vidutinių medienos apdirbimo įmonių jau sulaukta priekaištų dėl nežinomybės.

„Gauname iš verslininkų, kuriems reikalinga žaliava (mediena) signalų, kad pradeda stigti žaliavos - neparuošia laiku, neparduoda“, - BNS teigė K.Mažeika, tačiau nenurodė, kokių įmonių veiklą trikdo Seime stringanti reforma.

Vyriausybės siūlomos miškų urėdijų reformą nepriklausomi ekspertai turėtų įvertinti Seimo valdybos sprendimu, nes valdyba gavo maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės prašymą dėl ekspertinio vertinimo.

Prašymą dėl ekspertinio vertinimo buvo parėmę ir „valstiečių“ frakcijos nariai Kęstutis Smirnovas bei Valerijus Simulikas, bet vėliau jie savo parašus atsiėmė. Seimo statutas numato, kad pataisų ekspertinis  vertinimas privalo būti pateiktas, jeigu to reikalauja penktadalis Seimo narių.

Reformos ekspertizės reikalaujantys parlamentarai nori gauti atsakymus į beveik 10 klausimų - koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ar Lietuvoje siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia bus jos įtaka darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, koks reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas. Taip pat buvo prašoma palyginti siūlomą miškus valdysiančios įmonės statusą su kitais statusais.

Planuojama urėdijų pertvarka jau buvo svarstoma Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Kaimo reikalų komitetas siūlomai pertvarkai pritarė, tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ne, tačiau nusprendė, kad prie reformos svarstymo dar gali grįšti, kai bus gautas nepriklausomų ekspertų vertinimas.

Urėdijų  pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės  urėdijos  ir 42 rajonuose esančių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuriai pradėjus veikti valstybinių miškų turtas bus naudojamas efektyviau. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą, kuriame dabar dirba 96 žmonės, o ateityje jų liks perpus mažiau.

Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.“