Ne viskas vienareikšmiška

Buvęs Lietuvos diplomatas, užsienio reikalų ministras ir Kovo 11-osios akto signataras, o dabar pensininkas Petras Vaitiekūnas šią savaitę maloniai sutiko dalyvauti politikos žurnalistikos kurso, kurį dėstau Vilniaus universiteto studentams, paskaitoje. Įsisiūbavus auditorijai, prelegentas išdėstė iš pirmo žvilgsnio ne itin originalią, tačiau aiškiai suformuluotą koncepciją apie tai, kad dabartinis Maskvos režimas ilgainiui labai panašėja į Adolfo Hitlerio valdytą nacių Trečiąjį Reichą.

Skirtumas tik tas, kad Vladimirui Putinui ligi Hitlerio atitikties trūksta vos kelių žingsnių. Dabar Kremlius sukūrė iš esmės mafijinį režimą, tačiau tam, kad jis taptų tobulai nacistiniu, būtina, kad eiliniai Rusijos žmonės visiškai patikėtų, jog p. Putinas ir jo aplinka iš tikrųjų yra kieti vyrukai. Ne šiaip toleruotų ar nekreiptų dėmesio, o nuoširdžiai tuo patikėtų.

Nes, pasak p. Vaitiekūno, ir Hitleris, XX a. pirmojoje pusėje užėmęs Vokietijos kanclerio kėdę, nebuvo toks charizmatiškas, koks tapo vėliau – po naujų Reicho teritorijų (taip pat ir Klaipėdos krašto) užėmimo, kai kurių valstybių – Austrijos ir Čekoslovakijos – užkariavimo bei okupacijos. Tik po to vokiečių biurgeriai supratę, kad jų valstybei vadovauja ne nupiepęs juokdarys, o kietas vyrukas, kuriuo verta pasitikėti ir jį remti.

Šį žaidimą su vokiečių smegenimis idealiai žaidė nacių propaganda, visais tuo metu prieinamais kanalais bylojusi, kad Hitleris laimi visur, prie ko prisiliečia. O priešiški demokratiniai Vakarai, vos išgirdę nacių reikalavimus, žengia kelis žingsnius atatupsti.

Ponas Vaitiekūnas tvirtino, kad Kremliaus šeimininkas labai norėtų pakartoti ikikarinę nacių lyderio patirtį. Rusiškoje propagandoje nėra kitokio naratyvo, išskyrus epizodus apie nuolat laimintį Putiną (nors akylesni apžvalgininkai mėgsta įvertinti per du dešimtmečius trunkantį valdymą jo viešai dalytus pažadus ir prieina prie išvados, kad ten per daug muilo burbulų), o jis pats, pradėjęs karą Ukrainoje, š. m. kovą Krymo pusiasalio aneksijos proga surinkęs keliasdešimtūkstantinį rėmėjų mitingą Maskvos stadione, šiuo vaidmeniu tiesiog mėgavosi: „Aš jums žadėjau, kad mes laimėsime? Ir mes laimėjome!“

Tariant trumpiau, p. Vaitiekūno požiūriu, jeigu statistinis rusas visiškai patikės, kad p. Putinas yra laimintis lyderis, režimas Maskvoje iš mafijinio virs tikrai naciškai fašistiniu, su kuriuo teks kariauti jau ne vien Ukrainai, bet ir Vakarų šalims.

Šių tikslų Rusijos diktatoriui kol kas neleidžia pasiekti ukrainiečiai, didvyriškai besipriešinantys puolimui ir savo kirčiais paliekantys guzų ant
p. Putino kaktos. Tačiau ne viskas yra vienareikšmiška. Ypač tuose pačiuose Vakaruose.

Tarptautinė žurnalistų organizacija „Reporteriai be sienų“ šią savaitę suformulavo viešą peticiją, kurioje reikalaujama, kad iš dalies valstybės kontroliuojama Prancūzijos kompanija per savo eksploatuojamus palydovus nutrauktų pagrindinių rusiškų valstybinių televizijos kanalų – „Rossia-1“, „1 kanal“ ir „NTV“ – programų transliavimą.

Būtent prancūzų „Eutelsat“ palydovai padeda išplatinti Kremliaus propagandą ne tik visoje Rusijos teritorijoje, bet ir Vakarų Europoje, Baltijos šalyse ir net Ukrainoje – vartotojams, turintiems 15 mln. priėmimo „lėkščių“. Rusiškos kilmės provaideriai, sudarę transliavimo sutartis su „Eutelsat“, iš savo retransliuojamų programų paketo yra išmetę tokius žinomus vakarietiškus kanalus kaip CNN, „France 24“, „BBC World“ ir kitus.

Tuo pačiu metu „Eutelsat“ vadovai nemato dėl to jokios problemos. Dar praėjusią gegužę vykdomoji „Eutelsat“ direktorė danė Eva Berneke pareiškė, esą kompanija nusiteikusi „išlaikyti neutralumo principą“ dėl politinio konflikto, į kurį yra įvelta Rusija (interneto leidinio „The Insider“ publikacijos citata), o nutraukti ar išlaikyti santykius su šios šalies provaideriais privalo nuspręsti Prancūzijos valdžia (valdanti 22,65 proc. „Eutelsat“ akcijų).

„The Insider“ taip pat teigia, kad nuo Kremliaus Ukrainoje pradėto karo pradžios „Eutelsat“ apyvarta Rusijoje pasiekė 78 mln. Eur.