Ne vien euro įvedimas lėmė kainų augimą

Jau dešimt metų turime eurą Lietuvoje, bet neretas atvejis, kai prekės ar paslaugos kainą vis dar norisi palyginimui paversti į litus. Ir tas santykis visada nemaloniai nustebina. Ekonomistai vienbalsiai tvirtina, kad priklausymas euro zonai turėjo didžiulės teigiamos reikšmės Lietuvai, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas.

Lietuva per maža nuosavai pinigų politikai

2015 m., įvedant eurą, Lietuvos bankui vadovavęs, o šiuo metu Tarptautinio valiutos fondo vykdomuoju direktoriumi Šiaurės Baltijos šalims dirbantis Vitas Vasiliauskas mano, kad Lietuva yra tiesiog per maža šalis „žaisti ar vaidinti savo nuosavą pinigų politiką“.

Anot jo, lito / euro kursas buvo fiksuotas nuo maždaug 2002 m., kai nuo dolerio „buvo persirišta prie euro, o paskolų, indėlių portfelyje euras buvo reikšminga valiuta“. V. Vasiliausko nuomone, Lietuva buvo ir yra atvira eksportuojanti ekonomika, tad euras tam labai pagelbėjo. „Skolinimosi kaštų sumažėjimas, valiutos devalvacijos rizikos eliminavimas, didesnė ir gilesnė integracija į ES, pinigų keitimo kaštų eliminavimas“, – vien pliusus, įsivedus eurą, vardina Tarptautinio valiutos fondo atstovas.

Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, be anksčiau minėtų techninių euro įvedimo naudų, būtinai akcentuoja ir reputacinę euro turėjimo naudą: „Gebėjimas įsivesti eurą – svarbus pripažinimas šaliai. Sugebėjusi atitikti Mastrichto kriterijus ir prisijungusi prie elitinio euro klubo, Lietuva įrodė esanti stabili, tvariai ir subalansuotai besivystanti ekonomika. Ši narystė – svarbus riziką ir kaštus mažinantis kriterijus, užsienio investuotojams dairantis tinkamų kraštų investicijoms.“

Euras prisidėjo prie didesnio prekių ir paslaugų eksporto

Vyčio Lembučio, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, teigimu, pagrindinis ir didžiausias euro įvedimo Lietuvoje privalumas, kad tapome vienos didelės ES finansinės sistemos dalimi: „Euro įsivedimas ne tik palengvino šalies verslų ir valstybės atsiskaitymus su užsienio partneriais, bet ir eliminavo turėtą valiutos svyravimų riziką, sudarė galimybes augti užsienio šalių investicijoms Lietuvoje bei prisidėjo prie didesnio šalies prekių ir paslaugų eksporto.“

V. Lembutis pastebėjo, kad priklausymas euro klubui leido paprasčiau ir pigiau skolintis tiek šalyje veikiantiems verslams, tiek ir gyventojams. „Kai kurie dar pamena 2008–2009 m. laikus, kai paskolų palūkanos litais ir eurais skyrėsi nuo 2 iki 3 kartų“, – primena jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė akcentuoja euro įvedimo naudą šalies eksportui: „Lietuva yra labai atvira ekonomika, kurios prekių ir paslaugų eksporto vertė siekia apie 80 proc. šalies BVP (bendrojo vidaus produkto). Lietuvos pramonės produkcijos pagrindinė eksporto rinka yra euro zonos šalys, kur eksportuojame 46 proc. visų prekių. Į visas ES šalis eksportuojame apie 66 proc. viso šalies prekių eksporto.“

Kainos kilo ir kitose euro neturinčiose valstybėse

Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė puikiai supranta, kad euras paprastai kaltinamas dėl išskirtinio kainų kilimo Lietuvoje: „Vis dėlto, įvertinus Eurostat skelbiamus vartotojų kainų indekso pokyčius Lietuvoje ir juos palyginus su kitomis euro neturinčiomis valstybėmis, reikšmingų nuokrypių nesimato. Kainų pakilimas per dešimtmetį Lietuvoje siekė pusantro karto, kai kitose euro neturinčiose Centrinės Rytų Europos valstybėse, kainų indeksai irgi augo panašiu tempu: Lenkijoje – irgi pusantro karto, Rumunijoje – 53 proc., Čekijoje – 53 proc., o Vengrijoje – netgi 68 proc.“

Anot I. Genytės-Pikčienės, kainų prieaugį per pastarąjį dešimtmetį su euru gerokai lenkė vidutinio atlyginimo ir vidutinės pensijos augimas. Tai leido gyventojų perkamajai galiai ir finansinėms galimybėms didėti.

Leonardas Marcinkevičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, euro įvedimo Lietuvoje iššūkius sieja su „pigių pinigų politika, kai buvo įvestos neigiamos bazinės palūkanų normos ir pradėtas kiekybinis skatinimas“. Eksperto vertinimu, dėl to apyvartoje esantis pinigų kiekis euro zonoje išaugo 60 proc. Tai lėmė visuotinę ir nepertraukiamą infliaciją, o neigiamos palūkanos nuvertino europiečių santaupas, lėmė dirbtinį nekilnojamo turto kainų išpūtimą.

Tik prisiminimuose ir muziejuose liko iškilios asmenybės ant litų banknotų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė euro įvedimo minusu laiko Lietuvos priklausomumą nuo bendros Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos, „kuri kartais tam tikrais laikotarpiais gali tapti ne pati palankiausia konkrečiai Lietuvai (pvz., infliacija 2022 m.)“.

Kaip euro įvedimo minusus Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas V. Lembutis įvardina „euro ir litų kainų suvienodėjimą“ ir „nacionalinės valiutos, kaip nacionalinio identiteto, praradimą“.

Lietuva, kaip ir kitos šalys, neišvengiamai susidūrė su infliacija. Tačiau, anot V. Lembučio, būtina paminėti ir kitą „medalio pusę“: nuo 2015 m. šalies minimalus darbo užmokestis (atitinkamai ir vidutinis) augo 2,5 karto (nuo 300 Eur 2015 m. iki 1 038 Eur 2025 m.), todėl galutinis poveikis yra teigiamas ir Lietuvos valstybei, ir jos piliečiams.

Visgi tenka pripažinti, kad, įsivedus eurą, neliko litų banknotuose turėtų mūsų iškilių asmenybių ir simbolikos, pavyko išlaikyti tik Lietuvos nacionalinį simbolį „Vytį“ euro monetų reverse.

„Monetos su Lietuvos simbolika pasklido po visą pasaulį ir taip netiesiogiai skatino užsieniečių norą domėtis Lietuva“, – pasidžiaugė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Septynios ES šalys neturi euro

Iš 27 Europos Sąjungos šalių – 7 nėra įsivedusios euro. Savo nacionalinę valiutą išlaikė Bulgarija, Čekija, Danija, Lenkija, Rumunija, Švedija, Vengrija.

Tarptautinio valiutos fondo vykdomuoju direktoriumi Šiaurės Baltijos šalims dirbantis V. Vasiliauskas teigia, kad „ekonomine prasme nėra argumentų, kodėl prisijungus prie ekonominės ir pinigų sąjungos, nereikėtų pilnai integruotis“. Akivaizdu, kad tai daugiausia priklauso nuo vidaus politikos motyvų.

Pasak Šiaulių banko grupės vyriausiosios ekonomistės I. Genytės-Pikčienės, ES šalys skiriasi savo ekonomikos dydžiu, ekonomikos struktūra, valiutos kurso valdymo mechanizmais, tad kas tinka vienoms, gali visiškai netikti kitoms. „Kitų nacionalines valiutas turinčių šalių centriniai bankai vykdo pinigų politiką, keičia palūkanų normas ir daro įtaką valiutos kursui“, – sako ji.

Bendra pinigų politika privaloma ir išlaikant nacionalinę valiutą

V. Lembučio nuomone, kiekviena valstybė narė, norėdama tapti euro valiutos šalimi, pirmiausia, turi atitikti Mastrichto sutartyje numatytus konvergencijos kriterijus (kainų ir valiutos stabilumo, nacionalinio įsiskolinimo, biudžeto deficito ir palūkanų normų) ir tik tada gali įsivesti eurą.

„Dėl šios priežasties kai kurios šalys, net ir norėdamos, negali tapti euro valiutos valstybėmis. Euro įsivedimas yra siektina narystės ES sąlyga, tačiau vis tik valstybės narės turi teisę priimti jiems labiausiai tinkamą sprendimą“, – sako jis.

Anot V. Lembučio, šiandien tik Danija yra atsisakiusi įsivesti eurą, likusios šalys neturi tokios griežtos pozicijos ir ieško euro įsivedimui tinkamiausio laiko: „Bet kokiu atveju priklausymas ES reiškia, kad šalys privalo laikytis ir sąjungoje taikomų fiskalinės ir monetarinės politikos reikalavimų, todėl net ir išlaikant savo nacionalinę valiutą, reikalavimai visoms šalims lieka privalomi.“

Kam naudingas smulkiųjų monetų atsisakymas?

Nuo šių metų gegužės Lietuvoje bus apvalinamos kainos bei atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų. Visi prekybininkai ir paslaugų teikėjai kasos aparatus privalės pakeisti į išmaniuosius bei taikyti galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatyme.

Vadovaujantis Lietuvos banko aiškinimu, jeigu mokėtina suma po kablelio sieks 23 centus, atsiskaitant grynaisiais ji bus apvalinama iki 25 centų, jeigu 22 centus – iki 20 centų.

Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė mano, kad smulkių monetų atsisakymą lėmė natūralūs infliacijos procesai, dėl kurių valiutos vieneto galia itin susilpnėja. „Sprendimas priimtas, siekiant efektyvesnio grynųjų pinigų valdymo“, – pabrėžė ekonomistė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas L. Marcinkevičius smulkiųjų monetų atsisakymą laiko tiesiog pigių pinigų politikos rezultatu: „Apyvartoje esančių eurų kiekis, įskaitant tiek grynuosius, tiek einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo tris kartus, tai paprasčiausiai reiškia, kad vieno valiutos vieneto vertė pastarąjį dešimtmetį nuosekliai buvo mažinama.“

Smulkiųjų monetų administravimas tampa brangus

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė E. Stonkutė rami: smulkiųjų monetų atsisakymas didelio poveikio pramonės įmonėms nedarys. Anot jos, šiokia tokia nauda bus, nes smulkių pinigų administravimas kainuoja, todėl pramonės įmonėms šiek tiek sumažės smulkiųjų monetų administravimo kaštai.

„Lietuvoje nuosekliai mažėja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tad smulkiųjų monetų administravimas tampa santykinai brangus“, – konstatuoja ekonomistė.

Pasak V. Lembučio, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, smulkiųjų monetų atsisakymą galima traktuoti teigiamai: „Savo esme monetų reali vertė yra kur kas didesnė už jų nominalią vertę (skirtingai nei banknotų atveju), o tai reiškia, kad monetas nukaldinti kainuoja brangiau nei jos yra vertos.“

Aišku ir tai, kad gerokai išaugus elektroniniams atsiskaitymams, gryni pinigai (ypač monetos) vis labiau praranda savo reikšmę.

V. Lembutis pastebi, kad trumpam gali nežymiai padidėti infliacija, tačiau reikšmingo poveikio Lietuvos ekonomika nepatirs. „Kur kas didesnis yra istorinis ir kultūrinis pokytis, nes nykstant kiekvienai monetai, nyksta ir dalis Lietuvos valstybės identiteto, užkoduoto jo reverse“, – sakė jis.