Ne tik žmogus, bet ir mokykla turi savo istoriją

Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykla pasitiko savo 55-erių metų jubiliejų. Ne tik žmogus, bet ir mokykla turi savo istoriją, džiaugsmus ir praradimus, tikslus ir lūkesčius. Nemažai kelio nueita iki to, kokia mokykla yra dabar: išsaugojusi senas tradicijas, bet ir nebijanti priimti naujų iššūkių, išleidusi daugiau nei kelias dešimtis auklėtinių laidų ir bendrai veiklai sutelkusi tai, ką turi geriausio – laiko, paskirto jaunajai kartai ugdyti, neskaičiuojančius, kompetentingus ir savo darbą mylinčius mokytojus. Pasitikus mokyklos jubiliejų kalbamės su Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos direktoriumi, profesionaliu muzikantu Vitoliu Žuku.

Kokiais mokinių ir mokytojų pasiekimais Jūs, kaip mokyklos direktorius, džiaugiatės labiausiai?

Džiaugiuosi visų mokyklos auklėtinių ir mokytojų pasiekimais, laimėjimais, nes jie visi pelnyti – įgyti nelengvu, nuosekliu ir nuoširdžiu darbu, tačiau labiausiai džiaugiuosi pasiekimais tų, kuriems iš pradžių galbūt nelabai sekėsi, buvo kažkokių nusivylimų, nepasitikėjimo savo jėgomis, tačiau savo ryžto, pastangų ir valios dėka pavyko pasiekti norimų rezultatų. Pavardžių nevardinsiu, tačiau giliai širdyje esu su jais, nes jie išsiugdė tokias savybes, kurios talkins jiems visą gyvenimą. Dažnai vadovaujuosi vienu posakiu ir jį kartoju: ,,Valia yra tai, kas padeda nugalėti, kai protas sako, kad pralaimėsi“.

Kiek mokinių laidų per visus 55 metus Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykla yra išleidusi? Kiek pažymėjimų per visą laikotarpį įteikta mokyklą baigusiems mokiniams?

Išleistos absolventų laidos šiuose skyriuose: Muzikos – 52-oji, Dailės – 29-oji, Choreografijos – 20-oji. Žagarės filialo skyriuose: Muzikos – 26-oji, Dailės – 12-oji, Teatro (Lėlių teatras) – 4-oji. Per visą mokyklos istoriją mokyklos baigimo pažymėjimus rankose laiko 1687 absolventai.

Mokyklos istoriją kuria ne tik buvę ir esami mokiniai, bet ir mokytojai. Kas daugiausia savo gyvenimo metų paskyrė darbui su mokiniais ir šiuo metu vis dar tebedirba mokykloje?

 47 darbo metus skaičiuoja pučiamųjų klasės mokytojas Algerdas Mintvydas. 44 metus  jaunajai joniškiečių kartai ugdyti paskyrė fortepijono klasės mokytoja Laima Indriulienė. Teorijos ir solfedžio mokytoja Jelena Arsiukova skaičiuoja 41 metus, o smuiko mokytoja Zita Gaškauskaitė ir muzikos teorijos, solfedžio mokytoja Marytė Mikalėnienė švenčia gražius keturiasdešimties metų darbo jubiliejus. Bene ilgiausiai mokykloje dirbo mokytoja Danutė Poliakienė, kurios asmenybė ir dabar neatsiejama nuo mokyklos, nes jos akyse užaugo ne viena karta gabių ir talentingų mokinių.  

Jūs – penktasis mokyklos vadovas nuo jos veiklos pradžios. Jūsų pirmtakai. Kas jie tokie?

Pirmasis dabartinės Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos vadovas buvo šviesios atminties Aleksandras Čiupkovas (1965- 1967), vėliau mokyklai vadovavo Vytautas Ramašauskas (1967 -1972). Po dviejų vyrų vadovavimo kadencijos atėjo eilė moteriai. Ketvertą metų mokyklos vadove buvo Irena Balčiūnienė, o nuo 1976-ųjų iki 2001-ųjų mokyklos direktoriaus pareigas ėjo Fedoras Bondarevas. Visiems buvusiems mokyklos vadovams esu dėkingas už tai, kad meno mokykla gali skaičiuoti 55-uosius gyvavimo metus.

Jūs – ne tik mokyklos direktorius, bet ir puikus muzikantas.

Taip, teko daug metų dirbti užsienyje, daugiausia Latvijoje. Ragavau muzikanto duonos, koncertavau įvairiose scenose, užsiiminėjau kūrybine veikla muzikos įrašų studijose, gastroliavau kartu su kitais muzikantais ir gastrolių metu aplankiau nemažai užsienio šalių. Būtent šis gyvenimo periodas man yra spalvinga ir įdomi patirtis, tačiau pradėjęs dirbti Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos vadovu supratau, kad muzikanto dalia nelabai ką turi bendro su vadyba, lyderyste. Priprasti prie naujų pareigų ir naujos veiklos prireikė laiko. Galiu pasakyti viena – jeigu kas galvoja, kad muzikanto gyvenimas yra lengvas, turiu nuvilti. Iš pirmo žvilgsnio daug kam pasirodo, kad tai laisvas, bohemiškas gyvenimo būdas, tačiau iš tiesų taip nėra. Muzika, kūryba reikalauja daug nuoseklaus darbo, kantrybės ir nuolatinių kūrybinių ieškojimų, tarp kurių tarsi pasimeta Tavo paties asmeninis gyvenimas, laisvalaikis.

Mokyklos istorija. Kokia ji?

Mokyklos įkūrimo data – 1965-ieji. Tuo metu ji veikė Joniškio 2-osios vidurinės mokyklos patalpose (aut. past. dabar Joniškio ,,Saulės“ pagrindinė mokykla) ir buvo vadinama Vaikų muzikos mokykla. Tai pati meno mokyklos gyvavimo pradžia ir pirmieji žingsniai siekiant įsitvirtinti švietimo įstaigų kontekste. 1988 m. atidarytas Dailės skyrius, o po metų buvo įsteigtas Joniškio vaikų muzikos mokyklos Žagarės filialas, kuris iki šiol sėkmingai vykdo veiklas. 1991 m. Vaikų muzikos mokykla persikėlė į dabartines patalpas (aut. past. buvęs Joniškio rajono Komunistų partijos komitetas). 1993 m. atidarytas Choreografijos skyrius, o po kelių metų buvusi Vaikų muzikos mokykla ,,perkrikštyta“ Meno mokyklos vardu. 2003-aisias atidarytas Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo dailės skyrius. 2012 m. atidarytas Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo lėlių teatro skyrius. Tie patys 2012-ieji reikšmingi metai mūsų mokyklai, nes tuomet jai buvo suteiktas Joniškio garbės piliečio, visoje Lietuvoje garsaus kompozitoriaus Algimanto Raudonikio vardas. Didžiuojamės, kad galime vadintis tokios iškilios asmenybės vardu pavadintos mokyklos bendruomene ir visiems sakyti, kad esame iš miesto, kuriame gimė gerbiamas kompozitorius. 2015 metais po ilgų diskusijų ir svarstymų veiklą pradėjo Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos Atviras jaunimo centras.

Kiek šiai dienai mokinių lanko meno mokyklą? Kuri meno šaka yra populiariausia tarp jų?

Šiandien Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklą lanko 374 vaikai ir 10 suaugusiųjų. Mokykloje veikia Muzikos, Dailės ir Choreografijos skyriai. Žagarės filiale – Muzikos ir Dailės skyriai. Renkantis studijas, populiarumo viršūnėje yra muzika.

Kokiais mokinių pasiekimais per paskutinį penkmetį gali didžiuotis mokykla?

Muzikos skyriaus mokytojai ir mokiniai gali pasigirti, kad organizavo daugiau nei 200 koncertų rajone, Lietuvoje ir už jos ribų (Latvijoje, Lenkijoje), dalyvavo 40 festivalių, 20 tarptautinių konkursų, kuriuose net 25 mokyklos auklėtiniai pelnė 1 vietos laureatų diplomus, 20 respublikinių konkursų, kuriuose laimėti 32 I vietos, 25 II vietos, 40 III vietos diplomai. Choreografijos skyriaus  pedagogai ir mokiniai dalyvavo 1 tarptautiniame konkurse, kur pelnė laureatų vardus, 5 respublikiniuose festivaliuose, pasirodė rajono renginiuose. Dailės skyrius skaičiuoja daugiau nei 30 tarptautinių, pasaulio ir respublikinių vaikų piešinių konkursų. Iš jų parvežta 40 laureatų diplomų, 1 aukso, 2 sidabro ir bronzos diplomai, net šeši 1 vietos diplomai, o 24 mokiniai tapo įvairių konkursų diplomantais. Be konkursų surengtos 25 parodos. Žagarės filialo Muzikos skyrius surengė 14 koncertų Šiaulių apskrityje, dalyvauta 2 respublikiniuose festivaliuose, konkursuose, iš jų parvežtas 1 laureato diplomas. Žagarės filialo Dailės skyriaus sąraše – 10 parodų, Lėlių teatro skyrius organizavo 11 pasirodymų įvairiuose respublikiniuose ir rajoniniuose renginiuose.                                    

Ką reiškia mokyklai 55 metų jubiliejus?

Šie skaičiai –  pasiekimais turtinga mokyklos istorija. Žinoma, norėtųsi šią sukaktį paminėti taip, kaip mes norime, kaip mokame ir galime, tačiau šių dienų situacija nėra tam palanki. Manau, atšvęsime dar ne vieną mokyklos jubiliejų, tačiau už šiuos skaičius yra vienas svarbesnis tikslas - būti teisingame kelyje, daryti tai, ką mokame geriausiai ir savo darbais džiuginti kitus.  

Bendruomenė be ateities – ne bendruomenė. Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykla – ateities mokykla. Kokia ji? Kokie planai ateičiai?

Ateities mokykla. Skambiai pasakyta. Aišku, galima pafantazuoti, kad netolimoje ateityje piešime kosmose, būdami nesvarumo būklėje, arba koncertuosime po vandeniu jūros arkliukams ir vėžliams, tačiau realybė yra tokia: jeigu smuikas turi keturias stygas, tai per jas ir mokysime išgauti garsą. Jeigu fortepijonas turi 88 klavišus, tai ir mokysime elgtis su jais taip, kad išgautume kažką panašaus į muziką. Taigi, šia prasme mes esame pirminė meninio ugdymo grandis ir muzikos ar dailės pagrindų abėcėlė neišvengiamai turės savo vietą, tačiau yra vienas ,,bet“. Matydami kaip greitai vystosi šiuolaikinės technologijos, transformuojasi menai, generuojami nauji stiliai, mes negalime likti įsikibę tik į praeito amžiaus nuostatas. Šiais laikais vaikai jau gimsta su išmaniaisiais įrenginiais rankose. Turime dėti pastangas, kad žengtume koja kojon su laiku. Na, pavyzdžiui, fortepijonas išrastas seniai, tačiau turi daug giminingų instrumentų, tokių kaip klavesinas, klavikordas, vargonai, sintezatoriai, kurių garsus puikiai imituos kompiuteriai. Grosime skirtingais garsais ir atitinkamai keisis stilistika, atsiras įvairovė, patrauklumas. O kur dar kompiuterinės programos, leidžiančios muziką redaguoti, kurti, rašyti natas ir t.t. Bet, aišku, viena yra kalbėti, kita - įgyvendinti. Tad, manau, ateitis yra akademinės mokyklos ir šiuolaikinių srovių, technologijų sintezėje. Tai yra iššūkis. Kurios meno mokyklos pirmos priims šį iššūkį, tos ir bus ateities mokyklos.

Mokyklos bendruomenės gyvenimas yra tarsi atskira istorija su savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Kokia linksma istorija, susijusi su mokyklos gyvenimu, į Jūsų atmintį įsirėžė labiausiai?

Ruošiantis mokyklos 50 metų jubiliejui buvo suburtas moterų vokalinis ansamblis. Repeticijos vyko sklandžiai, su dideliu entuziazmu. Kai repertuaras buvo praktiškai paruoštas, ateina pas mane viena mokytoja ir sako: ,,Yra problema, ansamblis gali scenoje ir nepasirodyti. Domiuosi, kodėl ir gaunu atsakymą: ,,na, viena neis į sceną su trumpu sijonu, kita - su ilgu. Turite kažką daryti“. Mokytojai atsakau, nejau aš dabar turėčiau rašyti įsakymą apie sijonų ilgį. Reikia susitarti tarpusavyje ir priimti bendrą sprendimą. Moterys susitarė, tačiau aš net dabar puikiai prisimenu, kuriai dainininkei labiau patiko ilgesni, o kuriai trumpesni sijonai (juokiasi).

Su kokiais iššūkiais 55-metį pasitikusi mokykla šiandien susiduria?

Šiuo metu, kaip ir visiems, didelis iššūkis yra pasaulinė koronaviruso pandemija ir nuotolinis ugdymas. Nors po pavasarį buvusio karantino jaučiamės pasiruošę kur kas geriau, tačiau mokytojams krūvis išauga vos ne dvigubai, o rezultatas... Žiūrint į ateities perspektyvą, akivaizdus jaunų, siauro profilio specialistų trūkumas. Ką kalbėti apie rajonus, jeigu didieji Lietuvos miestai taip pat susiduria su šia problema.