Ne tik pavyzdys, bet didžiausias mūsų visuomenės turtas

Širvintų rajono savivaldybės organizuojamose vakcinacijos akcijose nuolat matome jaunus, iš po kaukių besišypsančiomis akimis šviečiančius veidus. Nors apie savanorystę pastaruoju metu galima girdėti daug ir plačiai, ar iš tiesų suvokiame, kaip savanoriai prisideda prie vietos bendruomenės puoselėjimo, kodėl jauni žmonės renkasi savanorišką veiklą? Todėl jaunimo savanorių paprašėme pasidalinti mintimis apie jų savanorystės kelią, potyrius ir motyvus, kodėl jie tai daro savo laisvalaikiu?

Visi kalbinti jaunuoliai nedvejodami nurodė, kad norintys savanoriauti gali kreiptis į Širvintų Atvirą Jaunimo Erdvę, ten dirbančios specialistės padės atrasti ne tik savanorystės privalumus bet ir vietas, kuriose galima tai atlikti. O vakcinacijos akcijose savanoriaujantį jaunimą visuomet globoja vakcinacijos koordinatorė vicemerė Janina Pažusienė.

Danielė Marovaitė: „Pati savanorystės pradžia buvo Širvintų atviroje jaunimo erdvėje, Jaunimo Savanoriškoje Tarnyba (JST), kuri truko pusę metų. Jos metu savanoriavau miesto šventėje ir organizavau renginius Širvintų atviroje jaunimo erdvėje. Savanoriauti paskatino noras tobulėti, ugdyti komunikabilumą, būti tarp žmonių ir jaunimo, dalyvauti įvairiuose mokymuose ir įgyti naujų žinių. Mano manymu, didžiausias privalumas – išmokti kažko naujo, surasti bendraminčių ir patirti daug naujų įspūdžių, o norint tapti savanoriu reikia tik noro, motyvacijos, punktualumo ir užsibrėžtų tikslų siekimo.“

Elzė Varaneckaitė: „Savanoriauti mane paskatino noras atrasti kažką naujo, kas man patinka ir tuo pačiu padėti kitiems. Renginiuose, kai tik galiu, savanoriauju nuo praeitos vasaros. O vakcinacijos akcijoje jau daugiau nei mėnesį. Pagrindinis privalumas yra tai, kad pamatau labai daug žmonių, kurie visi yra skirtingi ir tokie įdomūs, atrandu ne tik pomėgį bet ir save. Trūkumas – kartais yra sunku susikalbėti su kai kuriais žmonėmis, bet tai yra normalu, tiesiog reikia atrasti būdų, kaip juos perprasti. Savanoriu gali būti tikrai kiekvienas, tai padeda atsiskleisti ir pažinti save. Savybių jokių nereikia, tiesiog būti savimi, ir to užteks.“

Danius Miliukas: „Didžiausias savanoriavimo privalumas yra tai, kad pradedi suprasti, jog už pagalbą ar padarytą gerą darbą ne visada reikia kažkokio didelio atlygio, kartais paprastas ačiū ir viso gero, sukelia šypseną veide. Trūkumų nerandu, nes iš šios veiklos visada galima atrasti, ko pasimokyti. Tikriausiai labiausiai įsiminęs dalykas iš savanorystės vakcinacijos akcijose yra žmonių supratingumas, nes nors ir esame jauni, bet jie klausosi, ką sakome, pasitiki ir tai labai gera matyti bei jausti. Dabar būdamas abiturientas, galiu pasakyti, kad nėra lengva vienus dalykus aukoti dėl kitų, bet susitvarkau, mokslai nenukenčia. O studijų metais, jei tik leis galimybės, taip pat planuoju savanoriauti.“

Viktorija Dalinkevičiūtė: „Mane savanoriauti paskatino supratimas, kad galiu gerai praleisti laiką ir tuo pačiu daryti gera. Manyčiau, kad didžiausias privalumas savanoriaujant – tai, kad sutinki ir susipažįsti su daug įvairių ir skirtingų žmonių. Iš vakcinacijos akcijų labiausiai įsiminė tai, kad labai daug žmonių nori skiepytis, o mano manymu, tai labai šaunu. Esu įsitikinusi, kad tapti savanoriu gali kiekvienas. Reikia tik noro ir motyvacijos. O dvejojančius, ar suderins mokslus ir savanorystę, galiu patikinti, kad viskas daug paprasčiau, nei gali atrodyti, tik visada reikia kalbėtis ir susitarti su mokytojais. “

Simona Švalaitytė: „Savanoriauju jau apie 2 mėnesius Atviroje jaunimo erdvėje ir apie mėnesį vakcinacijos akcijose. Užsiimti šia veikla labiausiai paskatino noras padėti kitiems. Didžiausiu privalumu įvardinčiau galimybę išbandyti vis šį tą naujo ir nuolat išmokti naujų dalykų. O trūkumų nėra, jeigu tik darai viską iš širdies. Todėl pradėjusi neketinu sustoti. Manau, kad savanoriausiu ne tik studijų metu, bet ir po jų. Norint tapti savanoriu, visų pirma, reikia noro, nes kitaip neatiduosi viso savęs, taip pat kantrybės, darbštumo ir, žinoma, mokėjimo bendrauti.“

Kamilė Radzevičiūtė: „Savanoriauti pradėjau, nes pajutau norą padėti kitiems, taip pat išbandyti save bei tobulėti skirtingose srityse. Didžiausias savanorystės privalumas – tai, kad padėdamas žmonėms produktyviai leidi laiką su bendraamžiais. Kalbant apie mokslus ir savanorystę, suderinti šiuos du dalykus tikrai nėra sudėtinga, tiesiog reikia mokėti planuoti savo laiką. Savanoriui reikėtų turėti tokias savybes: drąsos, linksmumo, draugiškumo ir kūrybiškumo.“

Airida Pučinskaitė: „Savanorystė, mano nuomone, turi labai daug pliusų: tu gali augti ir tobulėti, atrasti save, susipažinti su daug naujų žmonių ir išmokti su jais bendradarbiauti, linksmai ir turiningai praleisti laiką. O atlikti darbai leidžia išmėginti save. Visada savanoriauti einu su didžiausiu džiaugsmu ir noru tobulėti, todėl manau, kad pagrindinė savybė norint tapti savanoriu yra didelė motyvacija ir, žinoma, mokėti planuoti laiką, ypač būnant mokine. Kadangi savanorystė man reiškia tikrai daug, ir ateityje planuoju neužmiršti šios veiklos.“

Pokalbio pabaigai, visų kalbintų mokinių paprašėme pasakyti po palinkėjimą ateities savanoriams.

Danielė: Kantrybės, punktualumo ir ryžto, nenuleisti rankų ir eiti visur, kur tik galima tobulėti ir mokytis.

Elzė: Būkite ir tikėkite savimi, klyskite, bet nepasiduokite!

Danius: Būkite stiprūs, nebijokite eiti ir savanoriauti kuo daugiau, nes įgysite nepakartojamos patirties ir visada atsiminkite, kad už gerą visada yra atsilyginama geru!

Viktorija: Ateities savanoriams palinkėčiau daug stiprybės ir motyvacijos.

Simona: Niekada nepasiduoti ir nenuleisti rankų. Prisiminti, kad savanoriaudamas padedi ne tik kitiems, bet ir sau.

Kamilė: Į viską žiūrėkite atsakingai, bet neužmirškite ir smagiai praleisti laiką. Nebijokite naujų išbandymų ir atraskite save.

Airida: Gerai ir turiningai praleisti laiką, o svarbiausia, atrasti save, sritį, kurioje jaustumėtės stipriausiai, bei būtumėte laimingi.

Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė apie jaunimo savanorius:

„Jauni žmonės, kurie jau du mėnesius padeda Savivaldybei organizuoti gyventojų vakcinaciją, kurie nei karto neatsisakė, o net patys skambina ir teiraujasi, kada vėl galės būti naudingi – ne tik pavyzdys, bet didžiausias mūsų visuomenės turtas. Turime didžiuotis šiais jaunais žmonėmis, kurie savo laisvalaikį, laiką savo hobiams, draugams, skiria visiems rajono gyventojams. Puikiai žinau, kad savanorystės patirtis tikrai nėra vien tik gera ir graži. Šie jauni žmonės ne kartą pateko ir į keblias, nuo jų nepriklausančias situacijas. Pavyzdžiui, kai pritrūksta vakcinų, kai reikia tiesiog atsiprašyti atėjusių žmonių ir paskirti jiems ateiti kitą kartą. Tenka sugerti ne visada geras emocijas. Manau, kad tie dalykai yra išugdomi šeimose. Tėvai juos paskatina, išleidžia. Net ir įvertinę riziką – juk karantinas. Tai vertybiniai dalykai ir džiugu, kad Širvintose turime vis daugiau jaunų žmonių, kurie įsitraukia į savanorystę.“