Nė metų kalėjime neišbuvęs V. Šiliauskas jau prašosi į laisvę: sutiktų segėti apykoję

Nė metų kalėjime neišbuvęs už kyšininkavimą kalintis buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas bando išeiti į laisvę anksčiau laiko.

V. Šiliauskas norėtų išeiti į laisvę daug anksčiau, o būdamas laisvėje, sutinka segėti apykoję – elektroninį stebėjimo prietaisą, informuojantį apie asmens buvimo vietą.

Teismai kol kas jo skundo netenkino.

Kauno apygardos teismas kitą savaitę galutinai nuspręs, ar iki tol buvę sprendimai netenkinti V. Šiliausko ir jo advokato prašymo taikyti lygtinį paleidimą buvo pagrįsti.

ELTA primena, kad V. Šiliauskas buvo nuteistas kalėti už vieno didžiausių šalyje – 260 tūkst. eurų – kyšio priėmimą, vasario pabaigoje jis buvo uždarytas į Kauno kalėjimą – tai yra prieš septynis mėnesius. Per ikiteisminį tyrimą V. Šiliauskas buvo suimtas apie du mėnesius, šis laikas yra įskaičiuojamas į bausmės laiką, todėl laikoma, kad jis jau atliko maždaug devynis mėnesius bausmės iš paskirtų 3 metų ir 4 mėnesių.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Kauno kalėjime liepos 25 dieną priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įvertinta ir tai, kad padarytas sunkus tęstinis tyčinis nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų, maža atliktos bausmės dalis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytos žemos nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė išraiška nekito.

Komisija taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kur konstatuota, kad nuteistasis viso proceso metu minimizavo savo vaidmenį, kaltę pripažino tik surinkus jo kaltę pagrindžiančius duomenis, šis teismas pašalino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo, be to kaltės ir gailesčio pripažinimas labiau matomos per žalas šeimai prizmę nei padarytą žalą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Komisija paskelbė, kad jos neįtikino nulteistojo kaltės ir gailesčio pripažinimas, ji mano, kad yra per trumpas laikas suprasti veiksmus ir pripažinti klaidas ir už jas atsakyti, todėl reikalingas ilgesnis laikotarpis, kad būtų išlaikytas nepriekaištingas elgesys, tęstiniame socialinės reabilitacijos priemonių plane, siekiant formuoti pozityvias nuostatas į visuomenę.

Tuomet nuteistojo advokatas Ruslanas Boiko pateikė Kauno apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti komisijos nutarimą ir taikyti V. Šiliauskui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Tačiau rugsėjo 2 dieną skundą išnagrinėjęs teismas komisijos sprendimą paliko galioti.

Kauno apylinkės teismas paskelbė, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.

„Svarbus ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, nenustačius tam neabejotino pagrindo, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, o kartu nuteistajam asmeniui tai galėtų sudaryti regimybę dėl nebaudžiamumo“, – rašoma teisėjos Rasos Balsevičienės nutartyje.

Teisėjos manymu, atlikta dar yra labai nedidelė dalis iš paskirtos 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kalėdamas kalėjime V. Šiliauskas dirba, laisvalaikiu gamina darbus iš medienos, dalyvauja užimtumuose, kuriuos organizuoja savanoriai, paskirtas Nuteistųjų kolektyvo tarybos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime pirmininku, palaiko artimus santykius su artimaisiais, bendrauja su jais per trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, taip pat vaizdo skambučiais.

„Nuteistasis linkęs bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais, įkalinimo įstaigoje nėra baustas drausmine tvarka, yra motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį, dalyvauja siūlomose priemonėse, yra motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį. Teismo vertinimu, nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypač dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nebuvo nė karto skatintas, o pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistajam pakeistos bausmės laikymo sąlygos – iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastosios grupės perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą lengvąją grupę“, – rašoma teisėjos R. Balsevičienės nutartyje.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Valentinas Alekna Eltai sakė, kad pritaria šiai teismo nutarčiai, o atsiliepime į skundą Kauno apygardos teismo prašo skundą atmesti.

Laukia procesas Aukščiausiajame Teisme

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) V. Šiliausko bylą kasacine tvarka nagrinės lapkričio 5 dieną. Trijų teisėjų kolegija nagrinės nuteistojo ir Generalinės prokuratūros kasacinius skundus dėl priimto nuosprendžio.

V. Šiliausko advokatas, prašydamas pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo vasario 28 dienos nuosprendžio dalis, savo prašymą motyvuoja tuo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje buvo atliekami neteisėtai, tai yra nesilaikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimų.

Taip pat, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino ir atsisakė pripažinti V. Šiliausko atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą ir kt.

Advokatas prašo V. Šiliauskui paskirtą galutinę atliktiną laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų.

Tuo metu Generalinė prokuratūra prašo ilginti bausmę nuteistajam.

Prokuratūra savo kasaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo keistinas, nurodant, kad nuteistajam V. Šiliauskui be pagrindo pritaikytos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio su ženkleliu 1 nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl minėto įstatymo nuostatų taikymo ir nesant tam sąlygų taikė baudžiamąjį įstatymą.

Prokuratūros skunde minėtas Baudžiamojo kodekso 64 su ženkleliu 1 straipsnis numato bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Taikyti minėtą straipsnį Apeliacinio teismo prašė pati prokuratūra, prokuroras apeliaciniame skunde prašė bausmę V. Šiliauskui sumažinti vienu trečdaliu dėl bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Apeliacinis teismas, kaip ir prašė prokuroras, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir V. Šiliauskui paskyrė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kasacinį skundą LAT pateikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis. Kaltinimą Apeliaciniame teisme palaikęs šio departamento prokuroras Rolandas Stankevičius nuosprendžio V. Šiliauskui neskundė.

Kaip skelbė Lietuvos apeliacinis teismas, kolegija pakeitė Kauno apygardos teismo nuosprendį – nenustatė, kad buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ir už kyšininkavimą jam paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, atsižvelgęs į prokuroro prašymą, sumažino trečdaliu – paskyrė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę

„Vieno didžiausio kyšio Lietuvoje reikalavimas ir paėmimas nesudaro pagrindo skirti nepagrįstai švelnesnę bausmę už šį sunkų nusikaltimą, kurį V. Šiliauskas pripažino tik tada, kai buvo surinkti visi jo kaltę pagrindžiantys duomenys“, – sakė Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos narė Virginija Liudvinavičienė.

Teismo nuosprendžiu iš V. Šiliausko buvo konfiskuoti kratos metu rasti 240 tūkstančių 930 eurų ir bus išieškoti dar daugiau nei 19 tūkstančių eurų. Jie jau perduoti valstybei.

Be to, V. Šiliauskui uždrausta 7 metus dirbti valstybės tarnyboje.