Nausėda mano, kad Vokietijos brigados dislokavimas yra pagrindinis Lietuvos prioritetas: įgyvendinti jį yra mūsų pareiga

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimas šalyje yra pagrindinis Lietuvos prioritetas. Pasak jo, šio tikslo įgyvendinimas yra valstybės atsakomybė.

„Kaip priimančioji šalis esame pasiryžę sudaryti pačias geriausias sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms mūsų žemėje. Džiaugiuosi brigados dislokavimo eiga, tačiau mūsų strateginio saugumo aplinka reikalauja dar spartesnio tempo, neturime prabangos gaišti nei vienos minutės“, – pirmadienį Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito metu kalbėjo G. Nausėda.

„Dar kartą noriu visus patikinti, kad kuo spartesnis brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje yra absoliutus Lietuvos prioritetas. Įgyvendinti jį – mūsų pareiga, misija ir atsakomybė“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris: brigados dislokavimas Lietuvoje rodo mūsų įsipareigojimą Baltijos valstybėms

Savo ruožtu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas akcentavo, kad nuolatinis šalies karių brigados dislokavimas Lietuvoje rodo Vokietijos atsakomybę bendroje NATO aljanso gynybos sistemoje.

„Būtent todėl mes čia, Lietuvoje, dislokuojame visą brigadą ir tai yra mūsų, Vokietijos, indėlis į atgrasymą nuo bet kokios grėsmės NATO teritorijoje. Mes tvirtai remiame savo partnerius Baltijos šalyse“, – spaudos konferencijoje Pabradės poligone pabrėžė O. Scholzas.

Anot Vokietijos kanclerio, šalis savo atsakomybę partneriams rodo nuo 2017 metų vadovaudama daugiatautei priešakinių pajėgų kovinei grupei, kurioje iš viso yra 1600 karių iš 6 valstybių. Taip pat, kanclerio teigimu, Vokietija savo atsakomybę partnerėms demonstruoja ruošdamasi dislokuoti nuolatinę brigadą Lietuvoje ir su sąjungininkais dalyvaudama bendrose karinėse pratybose.

Šiuo metu vykstančios karinės pratybos „Didžioji kvadriga 2024“, anot kanclerio, yra didžiausios nuo Šaltojo karo laikų.

Anot kanclerio, Vokietijos įsipareigojimas skirti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai taip pat demonstruoja tvirtą šalies norą užtikrinti aljanso narių saugumą.

„Pasirinkome šį saugumo kelią ir toliau ketiname eiti šiuo keliu, nes saugumas nėra nemokamas. Iškėlėme sau užduotį kuo geriau aprūpinti mūsų karius, paruošti juos. Tam konkrečiai sukurtas ir specialusis fondas, kur yra numatytos lėšos gynybai, ir taip pat mes prisiėmėme garantiją, kad mes įsipareigojame skirti 2 proc. mūsų bendro vidaus produkto gynybai“, – kalbėjo O. Scholzas.

Pasveikino iniciatyvą skirti papildomą „Patriot“ sistemą Ukrainai

Lietuvos prezidentas taip pat pasveikino Vokietijos iniciatyvą Ukrainai skirti papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“. Pasak jo, Lietuva prie iniciatyvos stiprinti Ukrainos oro gynybą prisidės radarų sistemomis.

„Aptarėme mūsų kaimynystėje Ukrainoje tebevykstantį brutalų Rusijos karą. Labai vertinu Vokietijos iniciatyvą ir lyderystę imtis neatidėliotinų veiksmų stiprinti Ukrainos oro gynybą ir sprendimą siųsti papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“ į Ukrainą. Lietuva prisijungs prie jūsų iniciatyvos, planuojame padėti Ukrainai reikalingomis oro erdvės radarų sistemomis“, – pirmadienį Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito metu kalbėjo G. Nausėda.

O. Scholzas dar balandžio viduryje per bendrą susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pažymėjo, kad Berlynas paskelbė apie trečiosios „Patriot“ sistemos perdavimą Kyjivui.

J. Stoltenbergas Vokietijos sprendimą perduoti Ukrainai dar vieną „Patriot“ sistemą taip pat pavadino „pavyzdžiu, kuriuo turėtų pasekti kitos Aljanso partnerės“. Jis pasveikino tolesnį ginklų tiekimą, apie kurį be Vokietijos paskelbė ir Didžioji Britanija, Nyderlandai bei kitos valstybės.

ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvoje lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Vizito metu Generolo Silvestro Žukausko poligone jis susitiko su G. Nausėda.

Šalies vadovas su kancleriu aptarė paramos Ukrainai klausimus, Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą bei vokiečių brigados nuolatinio dislokavimo šalyje procesą.

Pabradėje šalių vadovai taip pat stebės Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pratybas „Grand Quadriga“.

Balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.