Nau­jų moks­lo me­tų nau­ji iš­šū­kiai

Moks­lo me­tai atei­na su to­kiais iš­šū­kiais, ko­kių švie­ti­mo bend­ruo­me­nei anks­čiau spręs­ti ne­rei­kė­jo: sau­gaus kon­tak­ti­nio mo­ky­mo­si už­tik­ri­ni­mas pan­de­mi­jos me­tu, žy­mus pe­da­go­gų trū­ku­mas, jų skait­me­ni­nių kom­pe­ten­ci­jų sto­ka ir pan. Yra ir ge­rų ten­den­ci­jų: mo­kyk­lų tink­las sta­bi­lus, jos ir to­liau re­no­vuo­ja­mos, moks­lei­vių dau­gė­ja, pir­mo­kė­liai gaus do­va­nų krep­še­lį.

Mokymas tik kontaktinis ir su testavimu

Jautriausias klausimas, anot Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, tas, kad mokymas vyks kontaktiniu būdu COVID-19 aplinkoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalavimu visos savivaldybės privalo iš anksto pasiruošti testavimo procesui pasirinktais testavimo būdais: kaupinių, greitaisiais antigenų, savikontrolės ir paviršių testavimo.

Iš šių būdų intervencijos prasme pats komfortiškiausias atrodytų paviršių testavimas, kai ugdymo aplinkoje mėginiai imami tik nuo daiktų paviršių, netikrinant vaikų. Ši priemonė taikoma lopšeliuose-darželiuose. Todėl Savivaldybė buvo pateikusi užklausą, prašydama leisti jį naudoti, organizuojant visą ugdymo procesą, t. y. ir mokyklose. Deja, gavo itin trumpą neigiamą atsakymą be jokių kitų argumentų, išskyrus teisinį: esą teisės aktai paviršių testavimą numato tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Kiti būdai, anot A. Bartulio, bus nemenkas iššūkis. Jei pavasarį reikėjo kas 3–4 dienas testuoti pradinukus (tai buvo apie 7 tūkst. testų per savaitę), tai dabar per savaitę teks testuoti daugiau nei 13 tūkst. mokinių (po 26 tūkst. testų kas savaitę). Juos reikia ne tik paimti, bet ir ištirti, sulaukti atsakymų. Tikimasi, kad ir mokykloms bus pasiūlyti kiti būdai, juolab kad atsakomajame rašte buvo pažymėta, jog teisės aktai dar gali keistis.

Mokinių Šiauliuose daugėja

Savivaldybės duomenimis, naujuosius mokslo metus turėtų pradėti 13 272 mokiniai. Tai 283 mokiniais daugiau, nei buvo pernai mokslo metais, kai jų skaičius nesiekė 13 tūkst. Pirmą kartą į mokyklines klases turėtų ateiti 1 190 pirmokų (tai irgi septyniomis dešimtimis daugiau nei pernai).Savivaldybės švietimo specialistų spėjimu, mokinių daugėja dėl atvykstančių ar grįžtančių į Šiaulius vaikų. Suskaičiuota, kad per praėjusius mokslo metus į mokyklas atvyko 48 vaikai, grįžę iš užsienio. Per vasarą mokyklos gavo dar 10 prašymų dėl vaikų priėmimo. Iki rugsėjo 1 d. šis skaičius dar gali pasikeisti, nes atvyksta mokinių iš kitų savivaldybių ar grįžta iš užsienio.

Pirmoko krepšelis dovanų

Šiauliai šiemet pirmą kartą nusprendė įsteigti pirmoko krepšelį. Anot A. Bartulio, 50 Eur vertės dovaną gaus visi 1 190 pirmokų, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Sportiniame krepšyje su miesto simbolika bus kokybiškas taisyklingą rašyseną formuojantis rašiklis, reikalingų sąsiuvinių rinkinys, atšvaitai bei gertuvė.

Toks pirmoko krepšelis sugalvotas pagal analogiją su naujagimio krepšeliu. Tai nesusiję su jokia socialine paramos programa kanceliarinėms priemonėms įsigyti. Šiam tikslui Taryba iš miesto biudžeto skyrė 60 tūkst. Eur.

Daugėja lopšelio-darželio grupių

Šiaulių lopšelius-darželius šiemet lankys daugiau vaikų – 4 924, suformuota 6 grupėmis daugiau nei pernai – 277 grupės. Tokia galimybė atsirado, kai lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ už 2 139 Eur, pabaigus statybos ir remonto darbus, įrengtos patalpos papildomoms trims grupėms. Dar beveik trys šimtai ikimokyklinukų lanko privačias įstaigas.

Iš viso ugdomi 93,6 proc. mažųjų šiauliečių. Pagal ikimokyklinukų ugdymą Šiauliai lenkia ne tik šalies vidurkį (79,7 proc.), bet ir kitus didžiuosius miestus, kuriuose darželius lanko vidutiniškai 88 proc.vaikų.

Problema išlieka vaikai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose. Iš daugiau nei 200 tik 118 (56 proc.) paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Todėl bus siekama dar bent ketvirtadaliu daugiau jų įtraukti į ugdymo sistemą, kad gautų ir tinkamą maitinimą, ir socialinius įgūdžius kolektyve bei pasiruošimą mokyklai.

Remonto darbai beveik visur baigti

Prasidėjus mokslo metams, tik lopšelyje-darželyje „Eglutė“ dar tris mėnesius vyks sienų šiltinimo darbai. Tam skirta 200 tūkst. Eur. Tačiau vaikai darželį lankyti galės. Taip pat tęsiasi priestato statyba Rėkyvos progimnazijoje: moksleiviai kol kas mokysis senojoje dalyje, o kai vyks renovacija, perskels į naują priestatą. Šiemet tam skirta 1 699,6 tūkst. Eur.

Kitur ugdymo aplinkos modernizavimo ir atnaujinimo darbai jau beveik baigti. „Juventos“ progimnazijoje už 96 tūkst. Eur įrengta daugiafunkcė sporto aikštelė. Juliaus Janonio gimnazijoje už 140 tūkst. Eur sutvarkyta teritorija. Baigiama remontuoti „Rasos“ progimnazijos kiemo aikštelė, atnaujinta kiemo danga ir įvažiavimas į „Dagilėlio“ dainavimo mokyklą, taip pat Lieporių gimnazijos pėsčiųjų takai ir lopšelio-darželio „Gintarėlis“ kiemo danga. Tam išleista 160 tūkst. Eur. Pagal poreikį atnaujintos mokyklų ir lopšelių-darželių virtuvės.

Trūksta pedagogų

Vaikų daugėja, mokyklų jungimas neplanuojamas, įstaigų tinklas stabilus, aplinka gražėja. Bet iškilo ir paaštrėjo kita problema – trūksta keliasdešimties mokytojų.

Pasibaigus mokslo metams, 25 pedagogai išėjo iš darbo, sulaukę pensinio amžiaus. O iš šiemet baigusiųjų studijas įdarbinti tik 2 nauji mokytojai. Vasaros pradžioje buvusios laisvos 37 darbo vietos iki rugpjūčio ne ką teužsipildė. Vis dar trūksta 24 pedagogų: labiausiai ieškomi švietimo pagalbos specialistai (rekia dar 7), ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojos bei auklėtojų / mokytojų padėjėjai (reikia 10), mokyklose trūksta užsienio kalbų mokytojų (anglų ir ispanų – po 2), taip pat laisvos matematikos, chemijos, meno vadovo vietos.

Nuo rugsėjo 1 d. dar planuojama įsteigti 18 mokytojo padėjėjo pareigybių: logopedo, psichologo, judesio korekcijos, specialiojo ir socialinio pedagogų, mokytojo padėjėjo.

Mokytojai sensta

Išeinant seniesiems mokytojams, o jauniems žmonėms vengiant darbintis į mokyklas, pedagogų profesinė bendruomenė sensta – mokytojų amžiaus vidurkis 52 metai. Patyrę mokytojai nėra blogai, tačiau, prireikus pereiti prie nuotolinio mokymo, itin išryškėjo pedagogų skaitmeninės kompetencijos trūkumas. Daliai mokytojų labai sunku dirbti kompiuterinėmis programomis, pasiruošti ir vesti pamokas, kontroliuoti mokymosi procesą.

Šiaulių švietimo įstaigose dirba 1 929 pedagogai (iš jų 1 288 mokyklose, 641 – darželiuose) ir 1 291 nepedagoginis darbuotojas.

Savivaldybė sako bandanti pritraukti mokytojų, puoselėdama geriausio Metų mokytojo konkursus, kai pinigine 2 tūkst. Eur premija kasmet apdovanojami 10 pedagogų. Yra įsteigusi skatinamąsias studijų stipendijas VU Šiaulių akademijos studentams, planuoja skirti finansavimą švietimo lyderystės studijoms (vadovams), vykdo įvairius projektus, bet panašu, kad to kol kas negana.