Naujosios Vyriausybės programoje – įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP

Paskirtojo premjero Gintauto Palucko Ministrų kabinetas planuoja skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks įsipareigojimas numatytas trečiadienį registruotoje būsimos Vyriausybės programoje.

„Atsižvelgdami į besitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje ir siekdami užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai kartu su sąjungininkais, taip pat visuotinės gynybos įgyvendinimui, užtikrinsime tvarų krašto apsaugos finansavimą: ne mažesnį nei 3,5 proc. nuo BVP, atitinkantį karinį patarimą ir garantuojantį Lietuvos pasirengimą efektyviai gynybai“, – numatoma Vyriausybės programoje.

Krašto apsaugai skirtame programos skirsnyje aukštu prioritetu įrašyti ir planai stiprinti šalies kariuomenę.

„Stiprinsime Lietuvos kariuomenės pajėgumus, ypatingą prioritetą skirdami nacionalinės Pėstininkų divizijos komplektacijai, aprūpinimui, ginkluotės ir amunicijos rezervo kaupimui, rengimui ir sąveikumui su sąjungininkais. Užtikrinsime tolygią Lietuvos kariuomenės pajėgų modernizaciją, kariuomenei būtinos karinės infrastruktūros kūrimą, kariuomenės rezervo plėtrą“, – nurodo valdantieji, akcentuodami ir siekį stiprinti šalies žvalgybos institucijas.

Socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir „Vardan Lietuvos“ įsitikinimu, „nacionalinė gynybos pramonė yra svarbus valstybės apginamumo ramstis“. Todėl partijos įsipareigoja skirti išskirtinį prioritetą nacionalinei gynybos pramonei vystyti.

„Imsimės visų būtinų priemonių, kad užtikrintume gynybos ir saugumo dalyvių sistemos funkcionavimo skaidrumą ir atsparumą korupcijai. Aktyviai remsime Lietuvos gynybos pramonės atstovų veiksmingą integraciją į ES ir transatlantinės gynybos pramonės rinką“, – rašoma programoje.

Sieks realaus, o ne deklaratyvaus pasirengimo visuotinei gynybai

Krašto apsaugai Vyriausybės programoje skiriamas atskiras skyrius. Jame apibrėžiami siekiai ne tik susiję su gynyba nuo išorės grėsmių, bet ir civiline sauga.

Centro-kairės Vyriausybė nurodo, jog visuotinė gynyba privalo būti neatidėliotinas prioritetas. Be to, pasirengimas visuotinei gynybai, anot valdančiųjų, turi būti „realus, o ne deklaratyvus“.

„Stiprinsime pasirengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Remsime Lietuvos šaulių sąjungą, jos narių skaičiaus augimą ir pastangas visuotinės gynybos srityje“, – įsipareigoja naujoji Vyriausybė.

Dėmesys programoje – ir informaciniam bei kibernetiniam atsparumui, mobilizacijos sistemos tobulinimui.

„Skirsime ypatingą dėmesį civilinei gynybai, kaip neatsiejamai valstybės ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai daliai. Šioje srityje prioritetą teiksime gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir kolektyvinės apsaugos statinių (priedangų ir slėptuvių) sistemos, skirtos gyventojų saugumui, veiksmingai plėtrai“, – rašoma programoje.

„Reguliariai peržiūrėsime ir atnaujinsime savivaldybių ir valstybės įstaigų bei įmonių ir organizacijų civilinės saugos planus, atsižvelgdami į naujausias grėsmes ir rizikas“, – pažymima dokumente.

Tarp prioritetų – pasirengimas priimti Vokietijos brigadą, bendradarbiavimas su JAV, parama Ukrainai

Centro-kairės valdančiųjų kabinetas taip pat žada skirti „ypatingą dėmesį nuolatinės Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje 2027 metais“.

„Kartu užtikrinsime Lietuvos kariuomenės bendrą rengimą su Vokietijos brigada ir aukštesnio lygio Vokietijos kariniais vienetais“, – įsipareigoja Vyriausybė.

Akcentuojant svarbą stiprinti NATO Aljansą, būsimieji Vyriausybės nariai nurodo skirsiantys jėgas stiprinti bendradarbiavimą su JAV, Lenkija, Baltijos šalimis bei kitais sąjungininkais.

„Kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija stiprinsime išorinės NATO ir ES sienos saugumą ir gynybą. Aktyviai dalyvausime bendrojoje ES saugumo ir gynybos politikoje, kuri papildo, bet nepakeičia NATO kolektyvinės gynybos garantijų“, – akcentuojama programoje.

„ES lygmeniu skubiai inicijuosime finansinio instrumento suformavimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pavyzdį. Toks instrumentas leistų solidariai ir laiku atliepti išaugusią grėsmę Europos saugumui, prioritetizuojant Šiaurės Rytų flango gynybos poreikius“, – taip pat teigia naujasis Ministrų kabinetas.

Valdantieji programoje skyrė punktą ir paramos Ukrainai klausimui – tai, nurodoma, Lietuvos gyvybinis interesas. Ministrai žada tęsti praėjusios kadencijos įsipareigojimus ir kasmet skirti Kyjivui paramos už ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo BVP.

Vyriausybės programa Seimui turėtų būti pateikta ketvirtadienį. Naujasis G. Palucko Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai pastarajai programai pritars parlamentas – tą valdantieji viliasi padaryti gruodžio 12 d.