Naujos dovanotos knygos papildė bibliotekos knygų lentynas

Poetas, kunigas Justas Jasėnas Zarasų bibliotekai kaskart dovanoja išskirtinių knygų¬. Dėkojame ir su keliomis norime supažindinti.

Felicijos Nijolės Sadūnaitės knyga „Skubėkime daryti gera“  – su autorės ranka įrašytu palinkėjimu Zarasų krašto skaitytojams „Tepadeda Gerasis Dievas mums gyventi TIESOJE. Jėzus pasakė, kad TIESA mus padarys laisvus! Aleliuja! Maldos vienybėje – Jūsų s. Nijolė“. 

Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvės, pasaulyje žinomos tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynėjos, Laisvės premijos laureatės, sesers Nijolės knygoje atsiminimus vienija pasitikėjimo Dievu tema, vertybės, išsiskleidusios konkrečiais žodžiais ir darbais. Autobiografijos momentus pildo per gyvenimą sutiktų šviesuolių portretai. Nemaža dalis istorinio pasakojimo dėmenų iš naujo aktualiai suskamba dabartinių sociokultūrinių ir geopolitinių įvykių kontekste.

Knyga pažymėta „Pergalės ženklo“ knygų serijos ženklu. Ši serija skirta 1940–1990 m. Lietuvos istorijai ir Nepriklausomybės kovai atminti, pristatanti ginkluotojo ir neginkluotojo pasipriešinimo dalyvius, kurie visomis išgalėmis kovojo prieš totalitarinio blogio apraiškas ir siekė atkurti Lietuvos laisvę, Knyga „Skubėkime daryti gera“ yra pirmasis šios serijos leidinys.

Romualdas Bėkšta (1927 –2005), inžinierius, lėktuvų konstruktorius, knygoje „Gyvenimas malkų gatvėje“ prisimena tarpukario Klaipėdą. Įtraukiančiai, vaizdingai pasakoja apie vaikystę 1932 –1939 metais. Prisiminimuose šeimos kasdienybė, pirmieji mokslai, mokytojai, pažintinės kelionės po Klaipėdos apylinkes ir miesto gatvėmis.

Originaliausia  knyga „Raidžių paveikslai: vizualioji poezija lietuvių kalba“ (sudarytojai Benediktas Januševičius ir Gytis Skudžinskas), kurioje kiekviename puslapyje figūriniai eilėraščiai. Knygoje surinkti lietuvių autorių D. Apanavičiaus, A. Balbieriaus, Vl. Braziūno, S. Gedos, B. Januševičiaus, A. A. Jonyno, G. Norvilo, A. Radzevičiaus-Radziaus, M. Švėgždos ir kt. poezijos tekstai-paveikslai. Teigiama, kad pirmieji vizualūs eilėraščiai sukurti III a. pr. mūsų erą. Bet tik nedaugelis lietuvių poetų bent kartą mėgino parašyti vizualų tekstą.  Šią antologiją būtina bent pavartyti – vaizdo ir žodžio grožis kuria harmoniją.

Parengė Jolanta Lementauskienė