Naujojo karo iššūkiai: dronų revoliucija sumaišė kortas, tankai – riebūs taikiniai

Netylant diskusijoms dėl didinamo krašto gynybai skiriamo biudžeto, karybos ekspertai sutaria – efektyviai krašto gynybai reikia visko: artilerijos, tankų ir, galiausiai, dronų. Tačiau kokias pamokas diktuoja naujosios kartos karas?

Nors Ukrainos pavyzdys parodė, kad pozicinis karas vis dar gali būti aktualus technologiniame amžiuje, NATO šalys savo kariavimo metodą grindžia aukšto mobilumo „Ugnies ir manevro“ principu. Vis dėlto šis karas lėmė dronų revoliuciją, kuri mūšio lauke atnešė naujų iššūkių.
Kaip praeitą ketvirtadienį vykusios diskusijos „Ugnis ir manevras“ metu teigė „Locked N‘ Loaded“ analitikas Romas Judinas, mūšio lauke atsiradę dronai suteikia naujų galimybių artilerijai. „Ką duoda dronai artilerijai? Ugnies efektyvumą, artilerija gali geriau nusitaikyti“, – sakė ekspertas, pridurdamas, kad dėl to šūviai tampa taiklesni, o todėl ir mūšio kaštai – mažesni.
R. Judino nuomone, mūšius ir karus laimi ne ginklai, o įvairių dalių sinergija. Geriausias rodiklis, anot R. Judino, yra tankas, nes jis ir važiuoja, ir šaudo, dronai ir artilerija duoda ugnies efektyvumą – jie vienas kitą papildo.
Visgi Lietuvos karo akademijos (LKA) dėstytojas Artūras Plokšto pastebi, kad nors dronai suteikia taiklumo, jų pozicijos tampa labiau pažeidžiamos.
„Artilerija įgavo galimybę koreguoti ugnį. Todėl ir seni, beviltiški pabūklai įgauna antrą gyvenimą. Bet ir kita pusė – pati artilerija tapo pažeidžiama, nes dronai medžioja artilerijos pabūklus. Gal ir galima užmaskuoti artilerijos pabūklus, bet kai tik jie pradeda šaudyti, jų nebepaslėpsi“, – kalbėjo A. Plokšto.

Tankai – riebūs taikiniai?
Kalbėdamas apie iššūkius, kurie kyla dėl dronų revoliucijos, LKA dėstytojas pažymėjo, kad tankai lygiai taip pat tampa kaip niekuomet pažeidžiami.
„Tankai išvis yra didžiausia viso konflikto auka, – sakė A. Plokšto ir pridūrė: – Kai sakoma, kad jie kontroliuoja (teritoriją, – aut. past.), manevruoja, tai šitai (vyksta, – aut. past.) tol, kol yra nepastebėti bepiločiai orlaiviai.“
A. Plokšto prisimena socialiniuose tinkluose vis pasirodančius epizodus iš karo Ukrainoje, kuomet Rusijos tankai yra „gerinami“ įvairiausiomis papildomomis apsaugos priemonėmis, ir teigia, kad tą rusai daro „ne dėl to, kad neturi ką veikti“.
„Kai matome visokių rusų išradimų, kai užsideda ką nors ant tankų, tai ne dėl to, kad jie neturi ką veikti, o todėl, kad visais būdais stengiasi apsisaugoti nuo bepiločių“, – teigė jis, kritikuodamas Vakarų sunkiąją karinę techniką, kuri yra nepasiruošusi dronų karui.
„Tankai yra būtini, bet ne tie, kurie yra dabar“, – apibendrino A. Plokšto.

Reikia visko po truputį, bet daugiausia – pinigų
Atsargos pulkininkas Andrius Užubalis kalbėjo, kad Lietuvai reikia visko po truputį. Bet kuri kariuomenė turi savo asmeninę struktūrą. Didelę įtaką šalių saugumui daro kaimyninės šalys, kurios nulemia gynybinę struktūrą.
„Ta struktūra yra išimama iš geopolitinės aplinkos, grėsmės priklauso nuo to, šalia ko gyveni. Skirtingai nuo Estijos, mes neturime to galvos skausmo, kaip apsaugoti mūsų sienas“, – teigė A. Užubalis, lygindamas Estiją, kuri ribojasi su Rusija.
Diskusijos metu A. Užubalis išskyrė divizijų svarbą ir yra įsitikinęs, kad Lietuva turi normalią diviziją. „Lietuvai jos (divizijos, – aut. past.) reikia dėl mūsų geografinės padėties, dėl priešiškų valstybių, nes mes realiai turime frontą iš abiejų pusių“, – kalbėjo A. Užubalis.
Jis taip pat pabrėžė didelę problemą – karinės įrangos pabrangimą. „Vienas tankas prasideda nuo penkiolikos milijonų. Šio karo problema – viskas nežmoniškai pabrango“, – teigė A. Užubalis.
Lietuvos kariuomenės Kovinių pajėgumų planavimo skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Vaidotas Šidlauskas diskusijoje sukritikavo prastą kariuomenės finansavimą.
„Lietuvoje ilgą laiką finansavimas ginkluotei buvo nedidelis ir tai galiausiai atsiliepia. Mums reikia didesnio finansavimo. Manevrai sausumoje yra svarbūs aspektais, svarbu ir divizija. Be logistikos įvairūs pajėgumai yra neveiksnūs“, – dėstė V. Šidlauskas.