Naujieji mokslo metai: 5 svarbiausios naujovės

Pirmadienį prasidedant naujiems mokslo metams, naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius pokyčius švietimo srityje.

Įtraukusis ugdymas. Įsigaliojo nuostata, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia. Anot Švietimo ministerijos, beveik 96 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir iki šiol priėmė tokius vaikus, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių naujų mokinių srautas. Švietimo bendruomenės nariai sako pozityviai vertinantys specialiųjų poreikių turinčių vaikų įtraukimą į bendrąją ugdymo programą, tačiau sako, kad prievolei nebuvo pilnai pasiruošta – įgyvendinti modelį trūksta specialistų, skiriamas per mažas finansavimas, pokyčiams vis dar nepasiruošusi visuomenė. Reaguojant į pedagogų trūkumą Lietuvoje šiemet vasarą taip pat pataisyti šiemet įsigalioti turėję reikalavimai, kad jei klasėje mokosi didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, joje privalo būti du mokytojai. Dabar padėti galės ir kiti švietimo pagalbos specialistai, psichologai, kiti specialistai.

Mokytojų atlyginimai. Nuo rugsėjo 15,5 proc. padidės mokytojų darbo užmokesčio fondas – 10 proc. bus skirti pareiginėms algoms kelti, o dar 5,5 proc. – pareiginės algos koeficientams didinti už veiklos sudėtingumą, priemokoms ar kitoms išmokoms. Pagal atnaujintas programas dirbsiantiems mokytojams bus didinamas mokytojo pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo arba 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms. Šiemet atlyginimai mokytojams auga du kartus, taip siekiant, kad pedagogų algų mokyklose vidurkis pasiektų 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio. Tam įgyvendinti šiemet buvo papildomai buvo skirta daugiau nei 250 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Švietimo portalas, metodinė medžiaga. Siekiant padėti mokytojams dirbti pagal atnaujintas programas, metodinę medžiagą pedagogai galės rasti atsinaujinusiame portale „E-mokykla“. Metodinę medžiagą sudaro išsamūs ugdymo planų pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius, dalyko mokytojų asociacijų parengta metodinė medžiaga, nemokamos skaitmeninės mokymo priemonės, valstybinių brandos egzaminų pavyzdžiai. Portale taip pat iš esmės pakeista skaitmeninių išteklių dalis, patobulintos paieškos galimybės, sukurtas virtualusis asistentas ir užduočių bankas – mokytojai galės komplektuoti ir paskirti užduotis mokiniams, matyti jų sprendimo rezultatus. Taip pat mokiniams daugiau galimybių pasiūlys trys nauji STEAM centrai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Parama ukrainiečiams studentams. Nebeliko valstybės skirto finansavimo ukrainiečiams, baigusiems mokyklas Ukrainoje. Vidurinį ugdymą įgijusiems ir valstybinius egzaminus Lietuvoje išlaikiusiems ukrainiečiams galiojo tokia pati bendrojo priėmimo tvarka kaip Lietuvos piliečiams, jie galėjo pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Nauja tvarka taikoma naujai į Lietuvą atkeliavusiems ukrainiečiams. Švietimo ministerija sako, kad ji įvesta Ukrainos prašymu, šiai vengiant protų nutekėjimo. Dalis aukštųjų mokyklų, pavyzdžiui, Vilniaus kolegija, „Vilnius Tech“ bei Vytauto Didžiojo universitetai, pranešė visiškai ar iš dalies toliau finansuosiantys priimamų ukrainiečių studijas savo lėšomis.

Valstybinio brandos egzamino išskaidymas. Liepos mėnesį patvirtintas valstybinio brandos egzamino išskaidymas – pirmąsias dalis mokiniai laikys III gimnazijos klasėje, o antrąsias – IV gimnazijos klasėje. Tarpiniai patikrinimai ir valstybinis brandos egzaminas yra atitinkamai pervadinami į valstybinio brandos egzamino I dalį ir valstybinio brandos egzamino II dalį. Matematikos brandos egzaminas taip pat bus skaidomas į dvi, o ne tris dalis, kaip buvo numatyta anksčiau. Abi dalys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus laikomos egzaminų centruose ne ugdymo proceso, o atskiros sesijos metu birželį. Kadangi birželio mėnesį dar nepasibaigęs ugdymo procesas, paskutinės dvi savaitės III gimnazijos klasių ugdymo procese bus skiriamos žinioms ir gebėjimams kartoti, įtvirtinti ir patikrinti. Lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalis bus organizuojama per žiemos atostogas vasario mėnesį. Pirmoji egzaminų dalis sudarys 40 proc.  galutinio įvertinimo, antroji – 60 procentų. Tik lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalis sudarys 30 proc., antra – 70 proc. galutinio įvertinimo. Vienuoliktokai ir dvyliktokai galės perlaikyti pirmąją dalį, jei gautas rezultatas jų netenkins.