Nauji metai senas bėdas atsinešė

Kaip sakė vienas išminčius, nau­ji metai nieko nekeičia, jei nieko nekeis žmogus. Tad ir į Elektrėnų savivaldybę naujieji atėjo kartu su senomis bėdomis. O tų bėdų kaip niekad apstu. Daugumą tų bėdų tenka persijoti per laikraščio „Elektrėnų kronika“ informacijos srautus. Laikraštis tam ir dirba, o už pasitikėjimą esame dėkingi savo skaitytojams.

Pro Vievį švilps traukiniai

Gruodžio 29 d. redakcija gavo Susisiekimo ministerijos informaciją, kad ministerija patvirtino optimalią alternatyvą, kur turėtų būti tiesiama nauja „Rail Balticos“ geležinkelio linija nuo Kauno iki Vilniaus. „Po intensyvių diskusijų su Vilniaus, Kauno ir aplinkinių regionų gyventojais bei bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei grei­tojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus standartus, nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva“, – rašoma pranešime. „Rail Balticos“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis part­neris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – šiemet parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Atlikta kaštų ir nau­dos analizė parodė, kad mažiau­sios neigiamos sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai būtų įgyvendinant inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius pagal koncepcinę alter­na­­ty­vą S5, dar kitaip žinomą kaip šiaurinė alternatyva S5. Šia europine vėže bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai, tai nebuvo numatyta kitose pietinėse alternatyvose…“. Prieš tai buvo pranešta, kad „tęsiami susitikimai su visuomene dėl „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius trasos alternatyvų. Siekiant kuo išsamiau atsakyti gyventojams į kylančius klausimus ir kartu ieškoti optimalių sprendimų, organizuojamas susitikimas su Elek­trėnų savivaldybės bendruomene“. Tas nuotolinis susitikimas vyko gruo­džio 27 d., bet nežinia, ar dėl šventinio laikotarpio, ar dėl informacijos trūkumo, bendruomenė beveik nedalyvavo. Pagal išplatintą informaciją, Alesninkų, Varliškių ruože sprendimas dar nesąs priimtas, todėl „Rail Baltica“ trasa čia dar gali būti koreguojama.

Planuoja „aukso kasyklą“
„Verslo žinios“ paviešino informaciją, kad 2021 m. metų gegužę įregistruota bendrovė „Refinis“ šalia Vievio planuoja pastatyti gamyklą, kurioje iš susmulkintų automobilių katalizatorių, juos termiškai apdorojant, būtų išgaunami taurieji metalai – iki 17,5 tonos per metus. „Verslo žinių“ duomenimis, nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse panašia veikla niekas neužsiima, Europoje tokių gamyklų esą dvi ar trys.
Savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius informavo, kad tokio projekto viešo pristatymo savivaldybėje dar nebuvo. UAB „Refinis“ turėtų kreiptis į savivaldybę su prašymu paskelbti savivaldybės tinklalapyje apie projekto viešą pristatymą, bet nei pernai, nei šiais metais dar nesikreipė.
Įmonės, kurios veikla – tauriųjų metalų gamyba, įstatinis kapitalas nurodomas 400 tūkst. eurų. Akcijos po 50 proc. priklauso dviem fiziniams asmenims. Įmonės vadovas viešojoje informacijoje nurodomas Šarūnas Būga, kuris ir yra įmonės vienas apdraustas darbuotojas. Įmonės veikloje nurodoma: tauriųjų metalų gamyba. Į šią klasę įeina pagrindinių tauriųjų metalų gamyba: neapdorotų arba apdorotų tauriųjų metalų (aukso, sidabro, platinos ir kt.) gamyba ir rafinavimas iš rūdos ir metalo laužo, tauriųjų metalų lydinių gamyba, tauriųjų metalų pusgaminių gamyba, ant netauriųjų metalų užvalcuoto sidabro gamyba, ant netauriųjų metalų ar sidabro užvalcuoto aukso gamyba, ant aukso, sidabro ar netauriųjų metalų užvalcuotos platinos ar platinos grupės metalų gamyba. Į šią klasę tai pat įeina: šių metalų vielos gamyba tempimo būdu, tauriųjų metalų folijos lakštų gamyba.

Į šią klasę neįeina spalvotųjų metalų liejimas, tauriųjų metalų juvelyrinių dirbinių gamyba. Direktorius Šarūnas Būga redakciją informavo, kad gamykla planuojama Lazdėnuose, bet visas procesas dar yra tik projektavimo ir padėties analizavimo stadijoje, o kai projektas bus baigtas, visuomenė su juo bus supažindinta.

Ežeras mūsų, o pakrantės?
Pilietiškai nusiteikusi elektrė­niškė redakcijai atsiuntė nerimo kupiną laišką:
„Pavasarį už senojo ir vis dar ap­leisto „Perkūnkiemio“ link elektrinės buvo gražiai sutvarkyta aplinka, apgenėti medžiai. Pasidžiaugėme gražesniu vaizdu į ežerą. Pasirodo, per anksti apsidžiaugėme. Prieš savaitę ten atsirado laikinas namelis – privati valda. Kyla klausimai: kur bus įvažiavimas į privačią teritoriją? Ar dar liks gyventojų pamėgtas pėsčiųjų takelis į elektrinę? Ar iš viso dar liko neprivatizuotos ežero pakrantės?“.

Tokią informaciją geriausiai žino savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius. Jo ir paprašėme komentaro apie mūsų paežeres ir takus. G. Ratkevičius atsakė: „Elektrėnų savivaldybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti šiaurinę marių pakrantę, kad be kliūčių galima būtų pasivaikščioti pakrante nuo Elektrinės gatvės iki bažnyčios sklypo. Tuo tikslu ir buvo šiais metais paretinti želdynai valstybiniame Rungos g. 19 sklype, išvaduo­jant pėsčiųjų taką nuo neprižiūrimų krūmynų. Taip pat buvo tai padaryta palei pėsčiųjų takus tarp pakrantės ir privačių sklypų Rungos g. 21–23. Šioje vietoje artimiausiu metu ketinama atstatyti betoninį taką, kad kelias pėstiesiems pakrante būtų ne atkarpomis, o ištisinis. Įgyvendinus tai, turėtume apie 2700 m, skirtus pasivaikščiojimui šiaurine marių pakrante. Nors Rungos g. 15, 21 ir 23 sklypai yra privatūs, neplanuojama privatizuoti Rungos. g. 19, 13, Draugystės g. 22 B, 22A, 20 A, 28, 30 ir Geibonių g. 3 B sklypų. Rungos g. 15, 21 ir 23 sklypų privatumas netrukdo savivaldybei tvarkyti betoninę pakrantę, kuria bus atnaujintas pėsčiųjų eismas. Savivaldybei teks organizuoti susisiekimą su Rungos g. 15, 21 ir 23 sklypais, todėl be dabar esamo pėsčiųjų tako gali atsirasti ir važiuojamoji kelio dalis. Bet kokiu atveju bus užtikrinta galimybė pėsčiųjų tiltu pasiekti elektrinę, o iki šio pėsčiųjų tilto prieiti 3 ar net 4 takais.
Maloniai nuteikia tai, kad ne visos privačios teritorijos aplink marias tampa uždaromis zonomos. Dalyje jų įsikuria viešas paslaugas gyventojams teikiantys traukos centrai, pvz.: Vėjų vartų gatvėje įsikūręs „WIND PORT“ – didžiausias vandens sporto ir pramogų uostas Lietuvoje (https://windport.lt/). Tikiuosi, kad viešai prieinamų ir gražiai sutvarkytų objektų 5 metų perspektyvoje sulauksime ir daugiau“.

Julija Kirkilienė