Naujausiuose reitinguose – pokyčiai vertinant V. Matijošaitį: ekspertės nuomone, atslūgo emocijos

Po Kremliaus karo Ukrainoje per kelis mėnesius 20 procentų sumažėjęs Rusijoje verslo nesuskubusio uždaryti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vertinimas gegužės mėnesį kiek ūgtelėjo, rodo visuomenės nuomonės apklausa. Taip pat padaugėjo palankiai vertinančių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 16 – 28 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad labiausiai pagerėjo V. Matijošaičio vertinimas. Nuo balandžio mėnesio palankiai vertinančių Kauno merą padaugėjo 7 procentiniais punktais – nuo 29 iki 36 proc. Taip pat 6 procentiniais punktais pagerėjo LSDP pirmininkės V. Blinkevičiūtės vertinimas, kurią palankiai įvertino 55 proc. apklaustųjų (nepalankiai įvertino 31 proc.).

Taip pat padaugėjo palankiai vertinančių Seimo bei Liberalų sąjūdžio pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, kurios vertinimas išaugo 5 procentiniais punktais – nuo 34 iki 39 proc. (nepalankiai įvertino 52 proc.) Apklausa rodo, kad gyventojai palankiau nei anksčiau įvertino ir prezidentą Gitaną Nausėdą, kurio reitingas išaugo 4 procentiniais punktais (palankiai 66 proc., nepalankiai 26 proc.).

3 procentiniais punktais pagerėjo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės (palankiai 29 proc., nepalankiai 58 proc.), europarlamentaro, Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho (palankiai 28 proc., nepalankiai 53 proc.), prezidento Rolando Pakso (palankiai 24 proc., nepalankiai 55 proc.) bei Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininko Petro Gražulio vertinimas (palankiai 21 proc., nepalankiai 68 proc.).

Apklausa taip pat atskleidė, kad 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentus Valdą Adamkų (80 proc.) ir Gitaną Nausėdą (66 proc.), o dar 6 politikais bei visuomenės veikėjais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki: Arvydu Anušausku, Dalia Grybauskaite, Vilija Blinkevičiūte, Remigijumi Žemaitaičiu, Sauliumi Skverneliu ir Virginijumi Sinkevičiumi. Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai nei palankiai.

Apklausa rodo, kad nepalankiausiai vertinami A. Armonaitė ir G. Landsbergis

Nepalankiausiai gegužės mėnesį Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 7 politikus: Aušrinę Armonaitę (nepalankiai vertina 73 proc.), Gabrielių Landsbergį (73 proc.), Vytautą Landsbergį (72 proc.), Arūną Dulkį (69 proc.), Petrą Gražulį (68 proc.), Valdemarą Tomaševskį (63 proc.) ir Ingridą Šimonytę (61 proc.). Nepalankiai juos įvertino daugiau nei šeši iš dešimties apklaustųjų.

Lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina Seimo narį Mindaugą Puidoką (palankiai 20 proc., nepalankiai 51 proc.) bei sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį (palankiai 22 proc., nepalankiai 69 proc.). Taip pat 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį ir 3 procentiniais punktais eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito.

Sociologė: dramatiškų pasikeitimų nėra, bet opozicijos boikotas gali atsiliepti abiem pusėms

„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad V. Matijošaičio nepalankus vertinimas atsistatė atslūgus visuomenės emocijoms dėl „Vičiūnų grupės“ sprendimo nepasitraukti iš Rusijos.

„Matijošaičio reitingas buvo labai smarkiai nukritęs, todėl negalima dabar to vadinti paaugimu. Kažkiek laiko praėjo po visų verslo pasitraukimo iš Rusijos skandalų, buvo ir tam tikri paaiškinimai. Apskritai, kai situacija trunka ilgesnį laiką, žmonės pradeda mažiau vertinti emociškai, atsižvelgia į kitus darbus“, – Eltai komentavo R. Ališauskienė.

Didesnių poslinkių kitų politikų reitinguose sociologė neįžvelgia.

„Kitų daugmaž pasvyravimai yra tik paklaidos ribose. Pozicijos ir opozicijos nesutarimai šiek tiek paveikia vieną ar kitą pusę, bet dramatiškų pasikeitimų nėra“, – pridūrė R. Ališauskienė.

Vis tik, sociologė pažymi, kad šios savaitės opozicijos ir valdančiųjų nesutarimai gali atsispindėti ateityje.

„Kadangi šituose skaičiuose neatsispindi paskutinių dienų įvykiai, nes tyrimas baigtas iki tol, kol opozicija pradėjo boikotuoti posėdžius, tai matysime pasekmes kitą mėnesį. Bet apskritai gyventojams nepatinka, kai atskiros valdžios šakos, kaip kad buvo konfliktai Prezidentūros su Vyriausybe arba Seimu, konfliktuoja. Tai atsiliepia dažniausiai neigiamai abiem konfliktuojančioms pusėms“, – teigė sociologė.

Apklausa vyko 2022 m. gegužės 16 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

ELTA