Naujausi reitingai: L. Kasčiūnas konservatoriams – pasiteisino

Naujausios atliktos apklausos rodo, kad visuomenė palankiai įvertino konservatorių sprendimą pirmininku išsirinkti Lauryną Kasčiūną. Nemažai viešo dėmesio susilaukiančio ir po regionus važinėjančio politiko vedama partija vienintelė sugebėjo padidinti savo simpatikų gretas. Atliekami tyrimai rodo, kad teigiamai suveikti galėtų ir socialdemokratų sprendimas naujuoju pirmininku išsirinkti premjerą Gintautą Palucką. Kol kas Vyriausybės vadovo komunikacija apie būsimas mokestines pertvarkas ar saugumo klausimus potencialių rinkėjų nebaido. Todėl, pažymi sociologė, prie socdemų vairo grįžęs G. Paluckas galėtų neutralizuoti žalą, kurią partijai padarė Vilijos Blinkevičiūtės sukurtas neapibrėžtumas.

Kaip rodo Eltos užsakymų kovo 8–24 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos, gyventojų nuomonė keitėsi tik dėl vienos partijos – opozicijoje dirbančių konservatorių. Kovo mėnesį šia politine jėga pasitikėjo 11,7 proc. respondentų – tai yra 3,4 procentinio punkto daugiau nei sausį (8,3 proc.). Su tokiu rezultatu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rikiuojasi antroje reitingų lentelės vietoje. 

Valdančiąją daugumą suformavę socialdemokratai – lieka pirmi. Už juos pavasario pradžioje balsuoti buvo nusiteikę 16,9 proc. Sausio ir vasario mėnesių sandūroje tokių buvo 16 proc. 

Toliau reitingų lentelėje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kovo mėnesį paramą šiai Sauliaus Skvernelio vadovaujamai politinei jėgai rodė 11,5 proc. gyventojų, labai panašus rezultatas buvo ir anksčiau darytoje apklausoje – 12,7 proc.

Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje kita valdančioji partija – „Nemuno aušra“. Ją, paskutinių apklausų duomenimis, palaiko 10,1 proc. gyventojų. Savo ruožtu vasario pabaigoje 12,3 proc. respondentų prisipažino, kad balsuotų už skandaluose besisukančio Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą partija.

Labiausiai palaikomų partijų penketuke ir Aurelijaus Verygos pirmininkaujami „valstiečiai“: 6,4 proc. respondentų šią partiją rėmė kovą, o 7,5 proc. – vasario pradžioje.

Panašų rezultatą turi ir Liberalų sąjūdis – pavasario mėnesį jį rėmė 5,6 proc., ankstesnėje apklausoje – 3,8 proc. 

Toliau pagal kovo mėnesio rezultatus rikiuojasi Darbo partija (3,7 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,3 proc.), Artūro Zuoko pirmininkaujama „Laisvė ir teisingumas“ (2,1 proc.), ankstesniame Seime dirbusios Laisvės partija (1,7 proc.) bei Lietuvos regionų partija (1,6 proc.). 

Bene ketvirtadalis (23,3 proc.) apklaustųjų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų. Anksčiau darytoje apklausoje neapsisprendusių procentas siekė 27,8 proc.

Atsirado daugiau palankiai vertinančių užsienio reikalų ministrą

Kaip rodo atliktas tyrimas, pavasarį augusiais reitingais džiaugtis gali užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Lyginant su vasario pradžioje darytomis apklausomis, palanki visuomenės nuomonė šiuo ministru ūgtelėjo 9 procentiniais punktais. Teigiamai apie K. Budrį atsiliepia 40 proc., o nepalankiai – 27 proc. 

Panašiai keitėsi ir Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen palankus vertinimas. Lyginant su ankstesne apklausa kovo mėnesį, palankiai vertinančių buvusią Seimo pirmininkę 8 procentiniais punktais daugiau. Teigiamai apie ją atsiliepia 37 proc., o nepalankiai – 50 proc. respondentų.

Taip pat 6 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (nuo 17 proc. iki 23 proc.). Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, 5 procentiniais punktais pagerėjo ir buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas (nuo 19 proc. iki 24 proc.). Visgi, nepaisant kilusio reitingo, abu konservatorių partijai priklausantys politikai rikiuojasi reitingų lentelės apačioje. 

Analizuotu laikotarpiu didesnio palaikymo susilaukė dvi kadencijas valstybei vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (palankiai vertina 59 proc., o nepalankiai – 32 proc.) bei „valstiečiams“ prieš mėnesį vadovauti pradėjęs A. Veryga (palankiai vertina 43 proc. ir nepalankiai – 44 proc.). Tiek pat kilo ir parlamentarės Agnės Širinskienės palankus vertinimas – kovo mėnesį šią politikę palankiai vertino 32 proc., o nepalankiai 53 proc. respondentų.

Palankiausiai ir nepalankiausia vertinami politikai Lietuvoje

Kovo mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina buvusį šalies vadovą Valdą Adamkų (82 proc. palankiai ir 9 proc. nepalankiai), dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą (67 proc. palankiai ir 25 proc. nepalankiai) bei D. Grybauskaitę. Geriausiai vertinamų politikų penketuke šalia prezidentų rikiuojasi ir premjeras Gintautas Paluckas (palankiai vertina 54 proc., o nepalankiai – 32 proc.) bei dabartinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis (palankiai vertina 52 proc., o nepalankiai 39 proc.).

Savo ruožtu prasčiausia gyventojų nuomonė apie jau minėtą ekspremjerę I. Šimonytę ir profesorių V. Landsbergį. Pastaruoju metu šioje kompanijoje atsirado ir viešai duotą pažadą imtis premjerės pareigų sulaužiusi socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė (60 proc. vertina nepalankiai ir 30 proc. palankiai).

Sociologė: L. Kasčiūno pirmininkavimas konservatoriams – pasiteisino 

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, komentuodama paskutinius reitingus, sako, kad šiuo metu stebimos tendencijos reitingų lentelėje leidžia tvirtinti, kad L. Kasčiūno pirmininkavimas konservatoriams – pasiteisina. Kita vertus, pripažįsta ji, vargu, ar aktyvumo nestokojančiam buvusiam ministrui pavyks sudaužyti vadinamąsias „stiklines lubas“ ir švystelėti TS-LKD į neregėtas reitingų aukštumas.  

„Viskas priklausys, kaip pavyks pritraukti rinkėjus iš liberalų, Laisvės partijos ar Nacionalinio susivienijimo. Visgi, reikia sutikti, konservatoriai vedami Kasčiūno gali pasirodyti patrauklesni nei partija, kuri buvo vedama Gabrieliaus Landsbergio“, – Eltai teigė R. Ališauskienė. 

Pasak jos, teigiamai suveikti galėtų ir G. Palucko grįžimas prie socialdemokratų partijos vairo. Tai leistų, akcentuoja sociologė, sumažinti neapibrėžtumą, kurį sukūrė gyventojams duotą pažadą sulaužiusi V. Blinkevičiūtė.

„Tai gali turėti teigiamos įtakos. Neapibrėžtumas išsispręs, kuris susidarė esant Blinkevičiūtei. Jos viešojoje erdvėje dabar nematyti. Be to, jos įvaizdis sugadintas ir nebegerėja. Jei ji buvo viena iš reitingų lentelės lyderių, tai dabar ji viena iš labiausiai nemėgstamų politikių“, – svarstė R. Ališauskienė.

Be to, jos teigimu, dėl apatiškumo gynybos klausimais kritikos susilaukiantis premjeras nebūtinai bus „nubaustas“ vyksiančiuose apklausose. „Baltijos tyrimų“ direktorės manymu, gyventojai klausydami kalbančio G. Palucko nebūtinai išgirs apatiją. Premjero komentarai, svarstė ji, gali būti įvertinti ir pozityviai.

„Neagresyvus, raminantis tonas šiais laikais žmonėms imponuoja. Ypač kai tiek daug gąsdinimo ir nerimo“, – apibendrino R. Ališauskienė. 

Apklausa vyko 2025 m. kovo 8–24 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.