Naujausi reitingai rodo, kad išaugo palaikymas R. Žemaitaičio vadovaujamai partijai

Po prezidento rinkimų kampanijos atlikta apklausa rodo išaugusį palaikymą šalies vadovo posto siekusio Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno Aušrai“. Gegužės mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa atskleidžia, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už šią politinę jėgą balsą atiduotų 7,5 proc. gyventojų.

Palaikymas „Nemuno aušrai“ per pastarąjį mėnesį paaugo 3,2 proc. Balandį už šią partiją savo balsą atiduoti ketino 4,3 proc. respondentų.

Tuo metu palaikymas kitoms politinėms jėgoms išlieka nepakitęs.

Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir toliau išlieka partinės reitingų lentelės lydere. Gegužės mėnesį už šią partiją savo balsą atiduoti ketino 17,2 proc. respondentų. Tuo metu balandį socialdemokratai būtų sulaukę 17,8 proc. apklaustųjų palaikymo.

Antroje reitingų lentelės vietoje rikiuosi Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurią palaikantys teigė 10,3 proc. respondentų. Balandį TS-LKD rinkosi 10 proc. apklaustųjų.

Panašus procentas respondentų tikino balsuosiantys už Ramūno Karbauskio vedamus „valstiečius“. Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą (LVŽS) balsuotų 9,6 proc. gyventojų (balandį – 10,4 proc.).

Tuo metu už ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ balsuoti ketino 8,2 proc. respondentų, balandį šią partiją rinkosi 9,8 proc. apklaustųjų.

Savo ruožtu šalies vadovo rinkimuose dalyvavusio Andriaus Mazuronio vadovautą Darbo partiją gegužės mėnesį būtų palaikę 6,1 proc. (balandį – 5,7 proc.) apklaustųjų, o Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą Liberalų sąjūdį – 3,4 proc. respondentų (kovą – 5,4 proc.).

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Seimo nario Jono Pinskaus vadovaujama Lietuvos regionų partija (4,2 proc.), Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pirmininkaujama Laisvės partija (2,6 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,6 proc.).

Taip pat partija „Laisvė ir teisingumas“ (1,9 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (1,5 proc.), Nacionalinis susivienijimas (0,9 proc.) bei Lietuvos žaliųjų partija (0,6 proc.).

Visgi ketvirtadalis apklaustų gyventojų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

„Nemuno aušros“ populiarumą lėmė R. Žemaitaičio dalyvavimas prezidento rinkimuose

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainės Ramonaitės teigimu, išaugusį „Nemuno aušros“ populiarumą lėmė parlamentaro priesaiką sulaužusio R. Žemaitaičio dalyvavimas prezidento rinkimuose.

„Akivaizdu, kad čia – prezidento rinkimų kampanijos įtaka, iki tol žmonės nelabai ir žinojo tos partijos. Čia Žemaitaitis sužaidė labai vykusį žaidimą eidamas į prezidento rinkimus“, – Eltai teigė A. Ramonaitė.

Kaip skelbta anksčiau, dar balandį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pranešė, kad kratos, atliktos Darbo partijos būstinėje, yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio ES biudžeto lėšų įgijimo. Įtariama, jog lėšos pasisavintos neatliekant ar imituojant EP narių padėjėjų funkcijas. Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.

Po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose. Sprendimą trauktis iš Darbo partijos prieš kelis mėnesius priėmė Seimo nariai Vigilijus Jukna ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. A. Ramonaitės nuomone, dėl šios situacijos dalis „darbiečių“ rinkėjų gali palaikyti R. Žemaitaičio partiją.

„Turint omeny, kad Darbo partijos situacija yra tokia nyki ir daug kas nurašo šią partiją, tai ir jų rinkėjai galėjo persimesti ant Žemaitaičio partijos. Jam čia labai palanki situacija susiklostė“, – akcentavo ji.

Apklausa vyko 2024 m. gegužės 16–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1027 Lietuvos gyventojai (15–74 metų), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15–74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15–74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1%.