Naujasis Valstybinių miškų urėdijos vadovas: pelnas nėra savaiminis tikslas

Naujasis po reformos įkurtos Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas teigia, kad įmonei pelnas ir pervedimai nebus pats svarbiausias tikslas.

Anot jo, nors sąnaudas reikės optimizuoti, urėdija turi ir kitų funkcijų, kaip aplinkosauga, tad vien pelno didinimas nėra prasmingas.

„Pelnas šitoj įmonėj nėra savaiminis tikslas“, - interviu Eltai sakė M. Pulkauninkas.

Daugiau nei trejus metus „Klaipėdos naftos“ finansų ir administravimo direktoriumi dirbęs M. Pulkauninkas teigia, kad šiemet bus parengta įmonės strategija, kurioje bus apsispręsta, kaip bendrovė atrodys ateityje. Anot naujojo vadovo, būtina nuspręsti, ar įmonė bus optimizuojama, paliekama kaip dabar, be to, kokias papildomas veiklas ji galėtų vykdyti.

- Kodėl nusprendėte vadovauti urėdijai, kai pats dirbote energetikos sektoriuje?

- Pirmiausiai, tai aš pats save matau vadovo pozicijoje. Aš baigęs verslo administravimą ir vadybą ir nesu prisirišęs prie vieno sektoriaus. Yra tam tikra specifika vadovauti skirtingoms įmonėms, tačiau tai vis vien yra vadovaujamas darbas. Kita vertus, visada egzistuoja natūralus poreikis augti. Po tam tikro periodo nori judėti pirmyn. „Klaipėdos naftoje“ buvo labai gera pozicija, kur aš daug išmokau, tačiau po 3,5 metų pradedi galvoti, ką nori toliau veikti. Norėjosi naujų iššūkių. Man miškas buvo toks natūralus ir artimas, kai nusprendžiau kandidatuoti, prisiminiau, kad vaikystėje buvo kilusi mintis, jog girininku tapti būtų įdomu. Praeina 20-25 metai, ir svajonės išsipildo.

- Pradėjote dirbti įmonėje, kurios reforma užtruko kelias kadencijas, pasipriešinimas buvo tiek iš politikų, tiek iš pačių darbuotojų.

- Tikriausiai buvo diskusijų daugiau ne dėl reformos reikalingumo, kiek labiau, kokia forma ją įgyvendinti. Tų diskusijų buvo ne tiek dėl pačios reformos, o kokiu būdu ją įgyvendinti. Tai, kad valstybė turi eiti į priekį, kad valstybės valdomos įmonės turi eiti į priekį, modernėti ir ne tik neatsilikti nuo privačių bendrovių, bet kartais ir jas aplenkti. Tai jau anksčiau vyko energetikos sektoriuje, prasidėjo transporto sektoriuje, o dabar atėjo eilė ir miškų sektoriui.

- Vis vien prieš reformą buvo daug neigiamų reakcijų iš įmonės darbuotojų. Kiek jaučiate pasipriešinimo?

- Realiai pasipriešinimo nejaučiu. Yra tam tikro neužtikrintumo elementų, darbuotojai atėjo iš atskirų urėdijų, dabar tampa vienos didelės urėdijos darbuotojais. Jiems rūpi ateitis, kaip dirbs, ar bus darbo vieta (...). Žinoma, aš atėjau tada, kai jau nebereikėjo daryti pačios reformos - įmonė buvo suformuota, visi sprendimai, teisės aktai buvo priimti, valdyba suformuota, todėl man buvo šiek tiek lengvesnė situacija, kad dalis tų sunkių sprendimų jau buvo priimti.

- Ir nereikėjo dalinti atleidimo lapelių.

- Atleidimo lapeliai nebuvo dalijami. Vadovai buvo atšaukti, bet visiems likusiems darbuotojams buvo pasiūlyta prisijungti prie naujos įmonės. Tiesiog dalis darbuotojų patys nesutiko prisijungti.

- Kiek tokių darbuotojų buvo?

- Apie 350. Jiems buvo siūloma išeiti į naują įmonę, jie tiesiog patys nesutiko, ir buvo išmokėtos visos pagal Darbo kodeksą priklausančios išeitinės kompensacijos, atsiskaityta. Tai buvo jų pasirinkimas, o įmonei jie ir dabar būtų naudingi.

- Kokias reformas ar valdymo pokyčius planuojate?

- Pirmu etapu svarbu užtikrinti, kad įmonė vykdytų veiklą ir nesustotų kasdieniai darbai, kad negriūtų procesai, dirbtų darbuotojai, veiktų tos pačios apskaitos sistemos, kad būtų pasiruošta pavasario darbams, miškasodžiui ir kitiems.

Antra - tobulėjimas, procesų peržiūrėjimas, gerinimas, visa reforma, ir tam reikia turėti pajėgumus tą padaryti, tai reiškia - suburti komandą, kuri galėtų tuos dalykus atlikti, suburti centrinės administracijos kolektyvą, kurio dabar dar daug žmonių nėra. (...) Tai galutinis tikslas vienareikšmiškai yra, kad ta reforma vyktų, procesai ir įmonės rezultatai gerėtų, ne tik finansiniai, bet ir socialiniai rezultatai.

- Įgyvendinant pokyčius jums reikia žmonių, kuriais pasitikėtumėte. Ar ketinate kviesti žmonių iš „Klaipėdos naftos“?

- Į pagrindines pozicijas mes ieškom žmonių ir skelbiam konkursus. Jau dabar, be 26 regioninių padalinių konkursų, esame paskelbę 5 vadovų konkursus. Norime, kad ateitų geriausi ir labiausiai tinkantys žmonės. Tokios kaip savo komandos neturiu, sakyti, kad „čia mano komanda“, tai gal yra labiau šabloninės frazės.

- Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ sugebėjo susiburti savo komandą.

- Susiburti komandą - taip, bet nėra taip, kad vadovas turėtų savo 20 ar 30 žmonių, su kuriais kartu migruoja. Tai čia mums yra užduotis susiburti komandą (...) Kalbant apie buvusias darbovietes, nesinori, kad tai pačiai visuomenei kiltų įtarimų, jog ateina kažkokie savi, kad žmonės dalyvauja be jokių konkursų ir kad kažkokie dalykai daromi neskaidriai. (...). Be to, buvusiose darbovietėse žmonės dirba savo darbą, tai irgi nėra tokio tikslo ir buvusiems kolegoms padaryti meškos paslaugų.

- Kalbant apie tuos 26 regioninius vadovus, kurių dabar ieškoma, valdyba siūlė konkurso sąlygas, kurios leistų įdarbinti jaunesnius žmones, tačiau įmonė nusprendė, kad reikia reikalauti ilgesnės darbo patirties. Tai kiek bus atsinaujinimo tarp regionų vadovų, o kiek iš jų bus senieji urėdai?

- Su valdyba buvo diskusija ne tiek dėl vadovavimo patirties, kiek dėl išsilavinimo. Kai pradėjau dirbti, jau buvo paskelbti konkursai. Tie reikalavimai tikrai nėra pertekliniai. Trejų metų vadovavimo patirtis, jeigu esi regioninio padalinio vadovas, yra gerai, nes reikia, kad žmogus neateitų visiškai be patirties. Lygiai taip pat miškininkystės išsilavinimas - tai bus žmonės, kurie įgyvendins su miškininkyste susijusias funkcijas, tad tai jiems yra būtina.

Bendras tikslas buvo, kad galėtų dalyvauti kuo platesnis ratas kandidatų, o kokie kandidatai bus pasirinkti, šiandien atsakyti labai sunku. Bendras lūkestis - išsirinkti pačius geriausius kandidatus. Mes nevertinam pagal jokius kitus nusistatymus, svarbu, kad žmogus turėtų visą techninę kvalifikaciją ir vadovavimo patirtį, galėtų vadovauti ir būtų pavyzdys savo kolegoms.

- Kada pirmieji vadovai bus paskelbti?

- Mes labai tikimės, kad birželį jau turėtų būti didžioji dalis jų paskelbti.

- Ar jau turite duomenų, kiek urėdijoje buvo neefektyviai naudojamo turto?

- Tikriausiai sunku būtų atsakyti - kiek. Bet mes dabar vertiname, kiek turtas buvo naudojamas ir kaip jį geriausia būtų panaudoti. Nesinori čia drastiškų sprendimų (...), tai reikia daryti atsakingai, pamatuotai.

- Buvo kalbų, kad centrinė urėdijos būstinė bus Panevėžio rajone, Katinų kaime. Ar šis variantas dar svarstomas?

- Tas klausimas yra atviras (...), kol kas nė dėl vienos vietos nėra nuspręsta, kad ji tikrai bus arba tikrai nebus. Pirmiausiai mums reikia apskritai nustatyti, kokias funkcijas centrinė būstinė arba centrinė administracija turi atlikti, kokios apimties darbus ji turi atlikti, kiek tų darbų bus centralizuota, kiek darbų bus palikta regioniniuose padaliniuose. (...) Manau, kad šiemet tai bus vienas iš tų darbų, kuriuos mums reikės atlikti, - kur mes norim tą centrinę būstinę matyti. Kol kas nėra nė vieno varianto atmesta ir nė vieno varianto, kuris turėtų kažkokį prioritetą.

- Kalbant apie įmonės pajamas ir pervedimus į biudžetą, kokie planai šioje srityje, nes didinti pajamas, didinant kirtimus, greičiausiai nepavyks?

- Šis klausimas turi tris aspektus. Dėl pačių mokėjimų į biudžetą, tai dabar tie procentai, kiek įmonė turi mokėti į biudžetą, yra patvirtinti, ir įmonė tas sumas moka ir yra nusiteikusi mokėti. Čia neturėtų būti pasikeitimų, nes tai yra valstybinė įmonė. Valstybinė miškų urėdija nėra miškų savininkė, ji yra tik administratorius, o miškai yra valstybės nuosavybė, kurie yra perduoti įmonei patikėjimo teise. (...) Mūsų pareiga - iš tų lėšų, kurias gauname pardavę medieną, rūpintis mišku. (...) Pelnas šitoj įmonėj nėra savaiminis tikslas, kad kuo daugiau jo uždirbtume, bet kadangi pajamos yra fiksuotos, sąnaudas stengsimės kuo labiau efektyvinti, racionaliau naudoti lėšas (...).

Dar vienas įmonės tikslas yra aplinkosauga - tai yra rūpintis miškais, priešgaisrine sauga, rūšių įvairove. Trečias blokas yra socialiniai tikslai - tai ir darbo vietos, ir regionų plėtra, ir tinkamų sąlygų darbuotojams sudarymas. Vėlgi mes nesakome, kad, siekdami didesnio pelno, mokėsime kuo mažesnius atlyginimus darbuotojams.

- „Klaipėdos nafta“, kurioje dirbote, ieško papildomų veiklų - konsultuoja dėl SGD terminalų statybų ir pan. O kaip jūs matote urėdiją, ar joje galėtų būti papildomų naujų veiklų?

- Šis klausimas kol kas ankstyvas. Bendrai vienas iš reformos tikslų yra jungimasis į vieną įmonę, kuri užtikrintų visas funkcijas efektyviausiu būdu. Tikimės per šiuos metus ar kitų metų pradžioje parengti ir patvirtinti įmonės strategiją, kurioje bus numatyti darbai po 5, 10 ar 20 metų. Bus diskutuojama, kokį miškininkystės modelį pasirinkti, - ar įmonės, kur veikia mažos administracijos ir visus darbus atlieka rangovas, ar viską pačios darančios įmonės, ar neturinčios jokių kitų veiklų, ar kitas veiklas vykdančios įmonės.

ELTA