Naujasis Saločių seniūnas vertina komandinį darbą

„Esu komandos žmogus. Tą patį sakiau ir konkurso komisijai. Manau, kad kelios galvos visada geriau, nei viena. Tokiu pat principu vadovavausi dirbdamas urėdu, taip ir toliau dirbsiu“, – tvirtino naujasis Saločių seniūnijos vadovas, 60 metų biržietis Romanas Gaudiešius. Jis seniūnijos vadovo poste pakeitė dvidešimt metų seniūnu dirbusį Kiemėnų ūkininką Algimantą Mašalą.

Buvęs ilgametis Biržų miškų urėdas konkursą laimėjo dar kovo pradžioje. Tačiau ilgokai teko laukti atsakymo iš specialiųjų tarnybų, tad Saločių seniūno kabineto duris R. Gaudiešius pravėrė tik pirmą dieną po šv. Velykų – balandžio 14-ąją. Taigi jau daugiau nei savaitė viena didžiausių rajono seniūnijų turi nuolatinį savo vadovą, kurį šiandien ir pristatome „Darbo“ skaitytojams.

„Biržiečiams, teisingiau pasakius, valdžiai, matyt, nereikalingas tapau, tad bandžiau laimę kaimyniniame rajone. Ir pasisekė“, – pradėdamas pokalbį šyptelėjo pašnekovas. Iki tapdamas Saločių seniūnu, jis seniūnijos centrą buvo pravažiavęs tik keletą kartų. Tuomet, dirbant urėdu, į galvą netoptelėjo mintis, kad kada nors ateityje čia galėtų būti jo darbo vieta. „Per Baltijos kelią, 1989 m. rugpjūčio 23 d., į Saločius nebuvo kada užsukti, su Biržų delegacija skubėjome į mums skirtą kelio ruožą pasienio link, už Šakarnių miško“, – prisiminė R. Gaudiešius.

Dirbant urėdu, jam yra tekę lankytis Saločių seniūnijai priklausančiuose Kubiliūnų ir Kiemėnų kaimuose.

Jau spėjo apvažiuoti svarbiausius objektus

Vos kojas apšilęs naujoje darbo vietoje, seniūnas R. Gaudiešius su seniūnijos darbo organizavimo inžinieriumi Petru Garsevičiumi per tris dienas apvažiavo visus didesnius seniūnijos kaimus, užsuko į mokyklas, bibliotekas, dienos centrus. Anot seniūno, pirmas vaizdas – geras. R. Gaudiešius minėjo, kad jam susidarė įspūdis, jog seniūnijai priklausantys keliai yra geros būklės. Iš dalies gal todėl, kad seniūnija turi savo greiderį. „Tiesa, visų kelių nespėjau apžiūrėti. Iš Puškonių, Žadeikonių skambinę žmonės pageidavo, kad pravažiuotų greideris ir užlygintų išmuštas duobes“, – kalbėjo seniūnas.

Jo pirmtakas A. Mašalas sėkmingai sprendė ne tik ūkinius seniūnijos reikalus, bet rūpinosi ir istorinės atminties išsaugojimu. Seniūnas minėjo, kad jį maloniai nustebino išnykusių kaimų įamžinimo ir kitų istorinės atminties ženklų gausa bei sutvarkytos viešosios erdvės. Beje, su buvusiu Saločių seniūnu jis kol kas bendravo tik telefonu. „Pasibaigus karantinui tikrai susitiksime. Kaip ir su bendruomenių vadovais, seniūnaičiais“, – sakė R. Gaudiešius.

Naujasis Saločių seniūnas yra miškininkas, tad tikimasi ypatingo dėmesio seniūnijos žaliesiems plotams. „Tai kad to dėmesio tikrai netrūko iki šiol. Važinėdamas po seniūniją įsitikinau, kad rajono vadovai ir Savivaldybės taryba rūpinasi ne tik Pasvaliu, bet ir miestelių bei kaimų infrastruktūra“, – tvirtino seniūnas.

Viena populiariausių mūsų krašto lankytinų vietų – Ąžuolpamūšės piliakalnis – formaliai turi net kelis šeimininkus. Valstybės saugomas kultūros paminklas yra Saločių seniūnijos ir Biržų regioninio parko teritorijose. Seniūnas minėjo, kad labai svarbu rasti bendrą kalbą su regioninio parko vadovais ir kartu tvarkyti šį žmonių pamėgtą gamtos kampelį. „Apžiūrėjau piliakalnį, kalbėjau su Biržų regioninio parko direktoriumi Kęstučiu Baronu. Šiemet turėtų būti atnaujinti jau gerokai aptrešę piliakalnio laiptai. Šiuos darbus regioninio parko direkcija buvo numačiusi dar pernai. Tačiau teko skelbti naują konkursą. Taip pat parko direkcijos iniciatyva planuojama nužvyruoti į piliakalnį vedantį kelią, nes palijus jis tampa nepravažiuojamas. Neseniai seniūnijos greideris ten darbavosi“, – toliau aiškino pašnekovas.

Netoli piliakalnio dar vienas traukos centras – Raubonių vandens malūnas ir vilnų karšykla-verpykla. Prieš dvejus metus pradėti malūno restauracijos ir rekonstrukcijos darbai. Jais taip pat domėjosi naujasis Saločių seniūnas.

Kalbėdamas apie Saločius garsinantį renginį – „Antanines ant Mūšos“ – seniūnas šyptelėjo prisiminęs, kad apie „Antanines“ sulaukė klausimo iš konkurso komisijos. Anot pašnekovo, ši graži tradicija bus tęsiama. Tik šiemet ją, kaip ir kitus masinius renginius, nutraukė koronaviruso pandemija. Belieka tikėtis, kad tik metams.

Kaip vieną iš didžiausių šių metų ūkinių darbų seniūnas įvardino Saločių šiaudais kūrenamos katilinės rekonstrukciją. Numatytus pertvarkos darbus, anot seniūno, privalu bus atlikti iki šildymo sezono pradžios.

Naujasis Saločių seniūnas R. Gaudiešius pasidžiaugė, kad jį geranoriškai ir rūpestingai sutiko seniūnijos administracijos kolektyvas. „Biržų miškų urėdija buvo viena iš inovatyviausių, pažangiausių šalyje, tad dabar to paties tikimasi iš Saločių seniūnijos. Tai savotiškas įpareigojimas man, tad stengsiuosi nesudaužyti vilčių“, – kalbėjo seniūnas R. Gaudiešius.

Trys skirtingi pomėgiai

Saločių seniūnas R. Gaudiešius su žmona Nijole gyvena Biržuose. Tad kiekvieną darbo dieną seniūnijos vadovas važiuoja iš Biržų į Saločius pro Pasvaliečius. „Kelias asfaltuotas, tad sugaištu tik apie dvidešimt minučių“, – sakė pašnekovas.

Naujasis Saločių seniūnas yra žemaitis, kilęs iš Plungės rajono. Nors R. Gaudiešius jau beveik keturis dešimtmečius gyvena Biržuose, tačiau kalbant vis dar jaučiami žemaitiškos tarmės pėdsakai. Paprastai žemaičiai pasižymi atkaklumu ir užsispyrimu, tad galbūt šios savybės ir padeda, o gal kartais ir trukdo? „Nežinau, ne man spręsti“, – šyptelėjo pašnekovas. Biržų urėdijai jis vadovavo nuo 1993 m. iki 2017 m. lapkričio pabaigos. Po urėdijų reformos pusmetį dirbo eiguliu.

Naujasis Saločių seniūnas išvardino net kelis laisvalaikio pomėgius, kurie vienas su kitu visiškai nesusiję. R. Gaudiešius minėjo, kad geriausiai nuo darbo rūpesčių atsipalaiduoja medžiodamas, slidinėdamas ir šokdamas pramoginius šokius. Pastaruoju pomėgiu jį „užkrėtė“ žmona. Beje, taip pat miškininkė. Sutuoktiniai yra Kupiškio kultūros centro senjorų pramoginių šokių kolektyvo „Amrita“ nariai. Tačiau įvestas karantinas nutraukė repeticijas, į kurias važinėdavo du kartus per savaitę. „Mokykloje nuo antros iki dešimtos klasės šokau tautinius šokius. Tad šokiai man nėra jokia naujiena. Smagus užsiėmimas. O slidinėjimo trasas esame išbandę ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje“, – pasakojo R. Gaudiešius.

Visi trys Gaudiešių vaikai jau suaugę ir kuria savo gyvenimus, pradžiugino keturiais anūkais. Dukros Inga ir Gintarė su šeimomis gyvena Lietuvoje, o sūnus Lukas yra vieno garsiausių pasaulyje Kembridžo universiteto (Anglija) doktorantas. Seniūno atžala gilinasi į automobilių inžinerijos sritį. Jam metus teko padirbėti prestižinių automobilių sporto lenktynių „Formulė 1“ dalyvaujančioje „Williams“ komandoje.