Naujasis ligoninės vadovas: pacientai negali mokėti už tai, kas jau yra sumokėta (vaizdo įrašas)

Padėkojęs Respublikinei Šiaulių ligoninei laikinai vadovavusiems Vaivai Makštutienei ir Antanui Pauliukui, šiandien oficialiai ligoninės kolektyvui ir svečiams prisistatė naujasis šios gydymo įstaigos direktorius Remigijus Mažeika. Jis anksčiau ėjo Šiaulių teritorinės ligonių kasos vadovo pareigas. Remigijus Mažeika žada pirmiausia imtis ligoninėje teikiamų mokamų paslaugų aprašo analizės, kad pacientams iš savo kišenės tektų mokėti kuo mažiau priemokų. Naujajam vadovui rūpi ir ligoninės finansinės padėties, specialistų pritraukimo klausimai. Apie tai jis kalbėjo žurnalistams, duodamas pirmąjį savo kaip Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus interviu.

Pirmajame konkurse nekandidatavote. Vėliau nusprendėte dalyvauti. Kas lėmė jūsų apsisprendimą?

Paskutinis spyris turbūt buvo kolektyvo palaikymas. Be kolektyvo palaikymo aš tikrai nebūčiau dalyvavęs konkurse. Sulaukiau ne vieno ir ne dviejų siūlymų dalyvauti. Kitas dalykas, daug metų mačiau Šiaulių ligoninę. Mačiau kaip ligonių kasos vadovas, iš ligonių kasų perspektyvos. Mačiau, kad ligoninėje tikrai reikia permainų. Ir tai buvo nelengvas sprendimas, nes aš puikiai suvokiu atsakomybę.

Ar dabar derybos su ligonių kasa ligoninei bus lengvesnės?

Su ligonių kasa derybose, be abejo, aš dalyvausiu. Žinau, kaip derėtis su ligonių kasa (juokiasi - red. past.). Bet aš noriu pasakyti, kad ligonių kasa visumoje nėra ligoninių priešas. Ir niekada nebuvom, kai aš dirbau kitoje barikadų pusėje. Visada norėjome, kad būtų gerai pacientui ir medikams, kurie čia dirba. Tai praktiškai niekas nesikeičia. Aš manau, kad kolektyvas likęs lygiai taip pat dirbs, kaip ir tada, kai aš ten buvau.

Kokius matote didžiausius laukiančius iššūkius?

Matau didžiausią iššūkį, kad ligoninėje šiandien finansinė situacija yra sudėtinga. Yra galimybių didinti inovatyvių paslaugų, modernių technologijų plėtrą. Šiandien ligoninė jų praktiškai neturi, gali tiktai užtikrinti funkcionavimą, todėl yra būtina spręsti finansines problemas, kad būtų stabili finansinė situacija. Ir ligoninė galėtų vystytis būtent modernių technologijų dėka, pritraukti daugiau pacientų suteikiant aukštos pridėtinės vertės paslaugas. Pagrindiniai iššūkiai yra tokie.

Minėjote, kad įstaigoje maždaug 8 procentais sumažėjo ligonių skaičius, o efektyvumas, lyginant su Respublikine Panevėžio ligonine, yra mažesnis. Kaip į savo vadovaujamą gydymo įstaigą sugrąžinsite pacientus? Galbūt mažinsite darbuotojų?

Darbuotojų skaičius yra ženkliai didesnis negu Panevėžyje, nors Panevėžys generuoja labai panašias pajamas. Žinoma, kad didžioji dalis darbo užmokesčio yra ir didžioji ligoninės biudžeto dalis. Šiandien pasakyti vienaip ar kitaip yra sunku. Reikia atlikti detalią analizę, tą, ką mes dabar ir darysime. Visų pirma, pradėsime nuo darbuotojų apklausos, kad visi darbuotojai turėtų galimybę pateikti savo matymą. Visų pirma, kaip jie jaučiasi, kokias mato problemas, kaip siūlytų gerinti, kokių reikėtų organizacinių permainų. Lygiai taip pat bendrausiu su įstaigos padalinių vadovais. Iš jų taip pat tikiuosi gauti analogišką informaciją. Ir po to, be abejo, bus suburta darbo grupė, kuri spręs ligoninės ateities vystymosi klausimus.

Ką manote apie apskrities gydymo įstaigų konkurencinę kovą?

Aš manau, kad čia labai daug priklauso nuo pačio kolektyvo. Iš tikrųjų tai reikia turėti vidinį suvokimą, jį pakeisti, nes antros ligoninės čia nebus. Konkuruoja, tarkim, Radviliškio traumatologai su Šiauliais. Kol kas konkurencinėje kovoje labai jaučiasi įtampa, kad Radviliškis irgi labai stipriai auga. Neabejoju, kad mums reikės ieškoti vidinės motyvacijos. Tai galėtų būti ir naujų technologijų atėjimas. Tai galėtų būti ir atitinkamas atlygis darbuotojams už inovacijas, nes kito kelio nėra. Mes tikrai neturėsime šalia čia kito konkurento.

Žadate peržiūrėti mokamų paslaugų kainyną. Kaip jis gali keistis?

Tai pirma žinutė ir pati svarbiausia. Norisi, kad pacientams priemokų nebūtų. Tai mokamų paslaugų aprašas, kuris yra ligoninės, tikrai jis bus peržiūrimas ir aš norėčiau vienu iš pirmųjų įsakymu jį ženkliai sumažinti paliekant tiktai išskirtinai tas priemones, kurias pacientas pats pasirinks aiškiu savo sprendimu, jeigu jis nori labai kažko ypatingo. Visos kitos priemokos bus tikrai panaikintos.

Bet tai dar labiau mažintų ligoninės pajamas.

Nemanau, kad mes turėtume rinkti pinigus iš pacientų, nes visi gyventojai yra sumokėję už sveikatos draudimą ir tą bazinį krepšelį, kurį valstybė garantuoja, tai tikrai jie turi gauti nemokamą. Be jokios abejonės, mums reikės dar labiau ieškoti pajamų, bet pacientai negali mokėti už tai, kas jau yra sumokėta.

Kokia jūsų akimis ligoninės vizija po penkerių metų?

Po penkerių metų įsivaizduoju tokią ligoninę, kad, pirmas dalykas, jos reputacija ir vardas būtų tokie, jog norėtų medikai čia atvažiuoti dirbti. Ir atvažiuotų patys geriausi. Kad mes galėtume konkuruoti su aplinkinėmis apskritimis ir nereikėtų laukti, kol kas atlieka, koks specialistas. Tai labai norėčiau, kad gavęs sąrašą, ko trūksta, po penkių metų galėčiau perduoti kitam vadovui stovinčią eilę specialistų, kurių mums tada nereikės, bet rezerve jų bus. Norinčių dirbti gerų specialistų ir būtent Šiaulių ligoninėje.

Aišku, norisi ir ligoninės reputacijos, kad ji būtų tokia, dėl kurios pacientai rinktųsi šią įstaigą. Tikrai labai to norėtųsi. Reikia daug pastangų sutvarkyti finansus, vadybą ir t.t.

Dirbsite ligoninės rinkodaros klausimais? Atėjo tam laikas?

Čia yra kasdienis darbas – pristatyti ligoninę, paslaugų teikimą, naujus metodus. Tai yra kasdieninis darbas. Mes matome kaip Klaipėdoje konkuruoja trys ligoninės. Tą patį turi daryti Šiauliai, nes pacientų tikrai labai daug išvyksta kitur. Galbūt dėl to, kad jie nežino, jog čia gali gauti paslaugas, nes čia dirba daug gerų gydytojų. Bet, kita vertus, reikia neatsilikti nuo laikmečio. Mes kasmet turime investuoti į naujus gydymo metodus.

Dėl klasterių žadate konkuruoti su Klaipėda?

Čia ne dėl konkurencijos. Manau, kad klasterių klausimas, kalbant apie širdies ir kraujagyslių – pacientų interesas. Šiandien pacientui atvažiuoti iš kai kurių miestų, tarkime, Mažeikių, yra arčiau ir greičiau iki Šiaulių negu iki Klaipėdos. Tai, manau, turi būti sudaryta galimybė ligoniui patekti artimiausiu, greičiausiu būdu ir gauti paslaugas. O ne pagal priskirtus regionus.

Kaip jūs vertinate regioninę medicininių paslaugų centralizaciją?

Mes turim kalbėti apie gyventojus, kad jie gautų saugias ir kokybiškas paslaugas. Ten, kur gali rajonai, kur yra jų niša – viskas tvarkoje. Tačiau sudėtingų medicininių paslaugų, kurios reikalauja ištyrimo, gydymo, kompetencijų, apimčių, tai neabejotinai turi būti koncentruojama. Lygiai taip pat, jeigu trūksta kai kurių paslaugų. Tai, pavyzdžiui, įvykusi didelė reorganizacija dėl vaikų ligų stacionarinio teikimo Šiaulių apskrities rajonuose. Tai buvo neišvengiama, kadangi vaikų skaičius mažėja ir pan. Tie procesai yra natūralūs, jie ateina su laiku ir čia (Šiauliuose) jie vyko be jokių problemų.

Kaip stabilizuosite arba mažinsite pacientų eiles pas gydytojus?

Iš tikrųjų, yra eilės per didelės. Tai, manau, kad be organizacinių pakeitimų mes neapsieisime. Tam tikros idėjos jau yra, kaip tą padaryti, nes mes būsim priversti tą daryti. Nuo Naujųjų metų pradės funkcionuoti informacinė pacientų registravimo sistema. Bet būtina tai spręsti jau vien dėl to, kad būtų gerinamas paslaugų prieinamumas.