Naujasis Lietuvos sporto įstatymas: politikams tinka, sporto bendruomenei - ne

Seimas gegužės 30 dieną svarstys Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, kurios sukėlė didelį atgarsį sporto visuomenėje. Įdomu tai, kad pataisomis nėra patenkintas nei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), nei Lietuvos parolimpinis komitetas (LPOK), nei geriausi šalies sportininkai. Nepaisant to, įstatymas artėja prie lemiamos stadijos, ir politikų abejingumas sportui gali skaudžiai smogti visai Lietuvos sporto sistemai.

Apie naująjį įstatymą ir jo spragas ketvirtadienį LTOK būstinėje kalbėjosi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LPOK prezidentas Mindaugas Bilius, olimpinis prizininkas baidarininkas Aurimas Lankas bei Šiaulių savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas.

„Sporto bendruomenei įbrukamas įstatymas, prieš kurį pasisako absoliučiai visi, išskyrus kelis asmenis“, - sakė D. Gudzinevičiūtė.

Neseniai LPOK prezidentu išrinktas M. Bilius prisiminė politikų pažadus, kad neįgalieji ir sveikieji sportininkai nebebus skirstomi į atskiras kategorijas, tačiau skaitant įstatymą matosi didelė atskirtis.

„Nesuprantu, kaip toks įstatymas vis dar keliauja Seimo link. Pagal jį parolimpinis čempionas yra prilygintas sveikųjų Europos čempionui. Mes daug kalbamės, teikiame savo pastabas, bet visi į tai labai aplaidžiai žiūri. Kiek domėjausi, įstatymą svarstančios komisijos Seime mūsų pasiūlymus peržiūrės gegužės 24 dieną, todėl tikiuosi, kad bus kažkiek atsižvelgta į mūsų pastabas“, - pabrėžė M. Bilius.

Darbo grupė, svarstanti įstatymo pataisas, buvo sudaryta dar 2013 metų gruodį. Pasak D. Gudzinevičiūtės, darbo grupei daugybę kartų buvo pateikti siūlymai, kaip reikėtų tobulinti įstatymą, tačiau į jas dažniausiai nebūdavo atsižvelgiama, todėl savo pastabas reikėdavo vis kartoti.

„Labai daug neaiškumų dėl sąvokų. Daug terminų yra tokių, kurių negali paaiškinti net patys įstatymų leidėjai. Taip pat pagal naują įstatymą, teisti žmonės negalės dirbti federacijų Vykdomuosiuose komitetuose (VK). Kaip juos sužiūrėti? Visi nariai turės prieš posėdį atsinešti pažymą dėl teistumo? Suprasčiau, kad toks reikalavimas būtų taikomas vadovams, bet dėl visų VK narių toks pasiūlymas yra labai keistas“, - kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Lyg tyčia, artėjant svarstymams dėl naujo Sporto įstatymo, apie karjeros pabaigas paskelbė tituluotos Lietuvos sportininkės - dar 30 metų nesulaukusios irkluotoja Donata Vištartaitė ir dviratininkė Aušrinė Trebaitė. Paraišką rentos gavimui pateikė ir parolimpinis čempionas M. Bilius, kuris baiminasi, kad dėl naujojo įstatymo pakeitimo jis gali netekti dalies pajamų. Tuo tarpu Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbonavičius pabrėžė, kad svarias pergales jau pasiekusiems sportininkams galios tos pačios rentų gavimo sąlygos, kaip ir anksčiau. Vis dėlto tam reikės dar atlikti tam tikras korekcijas atitinkame straipsnyje.

Pagal naują įstatymą, rentos sportininkams bus diferencijuojamos pagal varžybų rangą ir užimtas vietas.

„Mus norima parodyti tokius, tarsi mes sportuotume tik dėl pinigų. Skaičiau straipsnį, kuriame teigiama, kad mūsų šalis yra išskirtinė su savo rentomis ir kitose šalyse jų išvis nėra. Norėčiau pasakyti, kad pats su Edvinu Ramanausku sportavome 18 metų, tada dėl nesutarimų ir prastų sąlygų nesportavome penkerius metus, o vėliau sugrįžome kaip į hobį, per daug nesitikėdami tapti olimpiniais prizininkais. Mes sugrįžome tikrai ne dėl pinigų, nes turėjome ir darbus, aš ir dabar turiu kitą darbą, todėl pinigai tikrai nebuvo tas rodiklis, kuris vertė sportuoti, - pasakojo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas A. Lankas. - Rentos yra valstybės nustatytas atlygis už pasiektą rezultatą. Jis yra teisingas. Rentą išsikovoti nėra paprasta, nes tam reikia pasiekti labai aukštą rezultatą, ir dauguma sportininkų to niekada nepasieks. Nesutikčiau, kad pinigai nėra svarbus dalykas. Premijos ir atlygis yra už kruviną darbą siekiant rezultatų“.

A. Lankas pabrėžė, kad valstybės parama ypač reikalinga individualioms sporto šakoms, kurios neturi didelių rėmėjų, negali atstovauti klubams ar kitaip užsidirbti iš sporto.

Kitas niuansas, dėl kurio užvirė diskusija, - pagal naują įstatymą, premijų nebegaus sportininkus aptarnaujantis personalas - masažuotojai, kineziterapeutai ir kiti. Už pasiektus rezultatus paskatinimą gaus tik sportininkas ir treneris, o premijas kitiems, prisidėjusiems prie pergalių, galės perduoti tik pats sportininkas.

„KKSD vadovas turbūt nesupranta, kiek kainuoja aptarnaujančio personalo išlaikymas. Pavyzdžiui, išvažiuojant į stovyklą keturioms savaitėms, kur artimiausia parduotuvė yra už 20 km. Tik krepšinis ir galbūt futbolas gali leisti turėti savo žmones, o visiems kitiems bus beveik neįmanoma prisikviesti gero lygio specialistų, žinant, kad jiems nebus numatytos jokios premijos. Gali tekti naudotis studentų paslaugomis, bet jų paslaugų kokybė dar negali būti pati aukščiausia“, - pasakojo A. Lankas.

Pasak D. Gudzinevičiūtės, būtent dėl šios priežasties iš Lietuvos olimpinės rinktinės pasitraukė ilgametis Lietuvos olimpiečių gydytojas Dalius Barkauskas. „Susiklosčius tokiai situacijai, jam buvo pasiūlyta grįžti į rinką Lietuvoje. Tą jis ir padarė, todėl Lietuvos sportas neteko vieno geriausių savo srities specialisto šalyje“, - pabrėžė D. Gudzinevičiūtė.

KKSD priežiūrą planuojama iš Vidaus reikalų ministerijos perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai.

„Mes turime didelių nuogąstavimų dėl to, kad įstatyme yra kalbama tik apie švietimo įstaigas, o nekalbama apie sportinio ugdymo centrus. Didžiųjų miestų nuomone, švietimo sąvokos visai neatitinka sporto situacijos. Švietimo įstaigose yra mokslo metų pradžia ir pabaiga, o sporte juk taip nėra. Savivaldos teisės skyriai nusisuks galvas ieškodami balanso tarp sporto ir švietimo“, - aiškino G. Jasiūnas.

Visi diskusijos dalyviai sutartinai pabrėžė, kad Sporto įstatymu norima pagerinti sąlygas sporto puoselėjimui Lietuvoje, tačiau pasigedo sisteminio mąstymo ir gilesnės analizės sporto specifikoje.

„Net kultūra neturi savo įstatymo, o sportas turi, tačiau nesugebame jo sureglamentuoti“, - pridūrė G. Jasiūnas.    

ELTA