Naujasis europarlamentaras Saudargas didžiausią dėmesį žada skirti Ukrainai ir gynybos pramonei

Konservatoriai surinko penktadalį visų balsų Europos Parlamento (EP) rinkimuose ir užsitikrino 3 mandatus. Dalis šios konservatorių pergalės nesureikšmina ir ją aiškina itin žemu balsavimo aktyvumu, kiti nurodo, kad tai itin stiprus konservatorių laimėjimas, išduodantis, kad ir Seimo rinkimuose dar ne viskas prarasta. Liudą Mažylį keičia Paulius Saudargas. Briuselyje ir toliau lieka Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius.

Pasak naujojo europarlamentaro P. Saudargo, susidaro įspūdis, kad menkas aktyvumas pateikiamas, kaip staigmena. „Ieškoma kaltų. Prezidento rinkimai sutraukė daug daugiau rinkėjų, yra įdomu, balsuojama už asmenybę, visi turi savo nuomonę. Seimo rinkimai turi daug kandidatų, vienmandatininkų, svarbu, kas valstybę valdys ir kokius įstatymus priims. Tuo metu, EP yra toli nuo žmonių, ne visi įsigilinę, ką europarlamentarai veikia, taigi žmonėms ne tiek aktualu yra. Ne tiek žmonės yra įsitraukę ir stebėtis tuo nenorėčiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė P. Saudargas. Politikas planuoja piliečių susidomėjimą keisti patekus į EP, žada ir toliau aktyviai susitikti su gyventojais, papasakoti apie europinę politiką.

Briuselyje P. Saudargas tęs darbus Ukrainos labui bei bandys užkurti Europos gynybos pramonę. „Pagrindinė kryptis – parama Ukrainai, ne tik karinė, humanitarinė, bet ir jiems reikalinga eurointegracinė parama, Lietuvos stojimo patirtis, visuose Briuselio ir Strasbūro koridoriuose diplomatinis ir politinis palaikymas. Jau ir dabar sulaukiu daug skambučių iš ukrainiečių draugų, iš Rados, merų iš miestų, kurie džiaugiasi, prašosi į priėmimą ir nori tęsti darbą toliau. Taigi, darbai tęsis Ukrainos kryptimi. Kitas aspektas – Lietuvos ir Europos gynybos pramonė, Lietuvos įmonės šiame kontekste, Europos paramos kontekste. Turime susitelkti, kuo labiau įsukinėti gynybinius pajėgumus Europoje. Čia ir Europos Komisija yra susidomėjusi ir priėmusi atitinkamus sprendimus, Europos Parlamentas irgi gali paskatinti šį procesą. Būsime stipresni, jei užkursime gynybos pramonę“, – akcentavo jis.

Dėl didesnio kiekio radikalių jėgų EP, P. Saudargas didelių problemų nemato. „Mes priklausome Europos Liaudies partijai, kuri nuosaikesnė, centro dešinė. Džiaugiamės, kad laimėjome rinkimus europiniu mastu, turėsime keliais mandatais daugiau, nei prognozuota. Tuo tarpu, žalieji gal kiek

mažiau, nei prognozuota. Atsiranda iš dešinės pusės radikalesnių judėjimų, bet nevisus juos galime vadinti radikaliais. Jau įveikę rinkimų barjerą, politikai dažnai tampa mažiau radikaliais, retorika sušvelnėja. Aš pavojaus varpais čia neskambinčiau, tačiau kaip susiklostys koalicija EP viduje, kol kas sudėtinga pasakyti, dar viskas nesutarta“, – teigė politikas.

P. Saudargas norėtų dirbti Pramonės, energetikos, mokslinių tyrimų komitete. „Dėl to, kad esu susijęs su ekonomika. Dabar dirbu Ekonomikos komitete Seime, tai susiję ir su gynybos pramone, kuri yra „ant bangos“, kurią ir Lietuvoje, ir visos Europos mastu turime stiprinti“, – nurodė naujasis europarlamentaras.

Lietuvoje po EP rinkimų ir vėl suaktyvėjo diskusijos, kodėl mūsų visuomenė taip vangiai žiūri į Europos politiką. Lietuvos aktyvumas – antras nuo galo visoje ES. Visgi, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis ramina – nesame išskirtiniai. „EP rinkimai visuomenėse, ne vien Lietuvoje, vis dar laikomi antraeiliais. Kitas dalykas, dažnai sudėtinga suprasti žmonėms, ką tas EP daro, ką žmonės tiksliai renka. Dalykas yra toks, kad jei žiūrime vidurkį valstybėse, svarbiausių rinkimų, parlamentų, dažniausiai Europoje, arba prezidento, jei tai yra Lietuva, Prancūzija, Rumunija, tai ne tik pas mus, kitur irgi, aktyvumas EP rinkimuose yra mažesnis. Kiek mažesnis – priklauso, bet galima pasižiūrėti ir į mūsų kaimynines valstybes. Pavyzdžiui, Lenkijoje vos 40 proc., tai palyginkite su prieš tai buvusiais parlamento rinkimais, aktyvumas – apie 70 proc., irgi krytis yra didelis. Kad mes šiaip turime mažą rinkėjų aktyvumą ir domėjimąsi politika, bendrai paėmus, tai nieko keisto, kad tuose rinkimuose dar gerokai prasčiau atrodom, bet bendrai tendecija, kad EP rinkimai mažiau įdomūs, suprantama, balsuojama žemiau šalies vidurkio. Ir tai yra ne vien Lietuvos, o visos Europos tendencija”, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pastebėjo M. Jastramskis.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.