Naujas viruso židinys atskleidė daugiau problemų

Savaitgalį paaiškėjus, kad Klaipėdoje atsirado naujas koronaviruso židinys privačiuose globos ir slaugos namuose, išryškėjo ir kitos problemos - sunku surinkti naują personalą, keliamas pavojaus, atsakomybės ir atlyginimų santykio klausimas.

COVID-19 infekcija jau nustatyta 33 „Klaipėdos hospiso“ pacientams ir 11 darbuotojų. Vienas pacientas, sirgęs sunkiomis gretutinėmis ligomis, mirė. Sekmadienį ir pirmadienį dėl situacijos privačiuose globos namuose buvo sušaukti Klaipėdos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžiai.

Sekmadienį buvo nutarta suformuoti naują hospiso darbuotojų komandą, kadangi visi iki šiol dirbę žmonės turi izoliuotis.

Pacientų slaugai užtikrinti reikalingos mažiausiai trys pamainos po 4-5 žmones, taip pat būtina kasdienė gydytojų vizitacija. Tačiau pirmadienį paaiškėjo, kad surinkti reikiamą darbuotojų skaičių nelengva, nes daug kas nenori dirbti rizikingomis sąlygomis.

Rado 9 žmones

Pirmadienį surengtame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje „Klaipėdos hospiso“ direktorė Rasa Dagienė teigė, kad šiuo metu padėtis stabili.

„Padėtis stabili, niekas nekarščiuoja, dūstančių taip pat nėra. <...> Viskas stabilu ir dirbam savo darbą„, - sakė R. Dagienė.

Ji informavo, kad hospisas susirado vieną slaugytoją, 4 slaugytojų padėdėjas ir 4 pagalbinius darbuotojus, kurie sutiko ateiti dirbti nuolatinių darbuotojų saviizoliacijos laikotarpiu. Taip pat atsiliepė ir keletas savanorių, tad esą jau būtų galima suformuoti 2 komandas.

Klaipėdos paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro direktorius Viljaras Reigas teigė, kad rasti daugiau darbuotojų hospisui nėra lengva.

„Sutinkančių dirbti skaičius nuolat kinta, nes žmonės baiminasi dėl savo saugumo. Studentams, kurie galėtų dirbti, svarbus saugumo jausmas, jie kelia daug klausimų, kaip viena ar kita situacija būtų įgyvendinta“, - komentavo V. Reigas.

Pasak jo, dalis žmonių nenori rizikuoti, nes kitose gydymo įstaigose eina antraeiles pareigas, kiti turi savų sveikatos problemų.

„Pajėgos nedidelės, nors mirga visur skelbimai, kad reikia darbuotojų„, - sakė V. Reigas.

Svarbus atlyginimo klausimas

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis dėl hospisui reikalingų darbuotojų susisiekė su regiono gydymo įstaigomis, bet rezultatai nedžiugina.

„Nesiseka visiškai su personalu, kadangi personalo amžius ten svyruoja netoli 70. Ten atsisakinėja dirbti, bijo ir tuoj pat išeina iš darbo. Kalbu vadovų žodžiais. Tad su personalu, matyt, ten turbūt nieko neišeis. Primenu dėl gydytojų - jei reikės, tai gydytoją mūsų įstaiga suras“, - kalbėjo KUL vadovas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) vadovas Darius Steponkus sakė, kad noras padėti yra, bet „žmonėms kyla daug visokių klausimų„.

„Neturime iš slaugos personalo nė vieno žmogaus, kuris norėtų ir sutiktų. Atsirastų gydytojų, kurie galėtų konsultuoti kolegas nuotoliniu būdu. Kreipėsi į mus ir iš kitų miestų kolegos, iš akademinės bendruomenės, kurie galėtų konsultuoti. Parama moralinė didelė, bet fizinės pagalbos nėra daug“, - konstatavo RKL vadovas.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga sakė, kad 4 ligoninės slaugytojos buvo išreiškusios norą dirbti hospise, tačiau jos norėtų gauti sveikatos apsaugos ministro įsakymuose numatytą 100 proc. priedą prie atlyginimo.

R. Dagienė komentavo, kad privačios įstaigos biudžetas yra ribotas.

„Atlyginimą siūlome tokį, kokį gauna mūsų darbuotojai. Viena atsisakė dėl amžiaus, kita sakė, kad pati karščiuoja, dvi nekėlė ragelio“, - kalbėjo hospiso direktorė.

Gali dirbti ar ne?

Svarstyta galimybė neužsikrėtusius pacientus perkelti į kitas įstaigas. Jų šiuo metu yra 5. Vieną į namus jau pasiėmė artimieji, dar 4 yra įstaigoje. Pastariesiems antradienį dar kartą bus atlikti testai.

V. Janušonis laikėsi nuomonės, kad perkelti hospise gydomų pacientų į kitas įstaigas nereikėtų, nes, tikėtina, ir minėti 4 žmonės jau gali būti infekuoti.

„Mano ir daugelio kolegų nuomone, židinį reikėtų visomis jėgomis lokalizuoti ten, kur jis yra“, - sakė V. Janušonis.

Jis siūlė leisti dirbti darbuotojams, kurie neinfekuoti, bet dabar yra saviizoliacijoje. Tam pritarė ir R. Dagienė, teigusi, kad yra nemažai darbuotojų, kuriems buvo atliktas testas ir parodė, kad darbuotojai nėra infekuoti.

Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė, kad, pagal ministro įsakymą, jei darbuotojai turėjo kontaktą su infekuotais kolegomis, jie turi saviizoliuotis, taigi, negali dirbti.

V. Janušonis argumentavo nurodydamas kitą ministro įsakymą, kuriame sakoma, kad jeigu naudojamos visos asmens apsaugos priemonės, neinfekuotas žmogus gali dirbti. Jis siūlė leisti dirbti ir kas dvi dienas atlikti tyrimus, sekti, ar jie neužsikrėtė.

Tačiau R. Grigaliūnas rėmėsi įsakymais, reglamentuojančiais, kad saviizoliacija po kontakto su tais, kuriems nustatytas virusas, yra būtina.

„Pagal reglamentavimą, jie buvo kontakte su tais, kuriems nustatytas virusas, dėl to jie turi saviizoliuotis“, - kartojo R. Grigaliūnas.

R. Dagienė nerimavo, kad atėjus visai naujiems žmonėms, jie nesugebės išsyk perprasti įstaigos darbo ir tinkamai užtikrinti reikiamą pagalbą visiems pacientams.

Ji klausė, kad gali bent vienas darbuotojas padėti naujai atėjusiems dirbti žmonėms.

„Telefonu parodyti ir pasakyti visko neišeis. Jei visi (darbuotojai - VE) lieka saviizoliacijoje, negalim užtikrinti darbo. Net jei ir suformuosiu brigadas, nemanau, kad bus užtikrinta pagalba“, - abejojo R. Dagienė.

Vis dėlto Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo konstatuota, kad R. Dagienė turi organizuoti įstaigos darbą ir užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama.

Pasak R. Grigaliūno, visi, kurie ateis dirbti į hospisą, turės naudoti apsaugos priemones, rekomenduojama, kad jie turėtų kuo mažiau kontaktų savo įprastoje aplinkoje ir tiesioginiame darbe.

Dirbo be leidimų?

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį informavo, kad po NVSC atlikto patikrinimo koronaviruso židiniu tapusiuose privačiuose globos ir slaugos namuose „Klaipėdos hospisas“ paaiškėjo, jog įstaiga neturi visų reikiamų higienos leidimų veiklai vykdyti.

„Paskutinė informacija, kurią turime iš „Klaipėdos hospiso“, yra mažų mažiausiai skandalinga. Ką išsiaiškino NVSC specialistai, kurie vertino ten situaciją, kad ši įstaiga turėjo higienos pasą tik vienai hospiso lovai - paslaugoms teikti. Realybėje ten buvo 38 vietos, didžioji dalis pacientų yra užsikrėtusių„, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Veryga.

„Matyt, bus ir tam tikrų asmenų atsakomybės klausimas“, - pridūrė ministras.

NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė spaudos konferencijoje nurodė, kad patikrinimo aktas dar rengiamas, bet „aiškiai matosi, kad be sisteminių infekcijų kontrolės reikalavimų ignoravimo tokia padėtis negalėjo būti“.

„Taip pat reikia pasakyti, kad ši įstaiga neteikia nustatyta tvarka informacijos apie susirgusius ar mirusius asmenis. Apie mirusį asmenį (praėjo daugiau nei para), oficialios informacijos NVSC iš šios įstaigos neturi. Taip pat šiandien dar paaiškėjo, kad šio hospiso darbuotojai teikia ir sveikatos priežiūros paslaugas namuose esantiems pacientams“, - sakė ji.

R. Lingienė teigė neatmetanti, kad dėl šioje įstaigose išplitusio koronaviruso užsikrėtusių asmenų gali būti ir daugiau.

Pasak A. Verygos, specialistams surašius hospiso patikrinimo aktą, bus sprendžiama, ar kreiptis į teisėsaugą.

„Iš to, ką dabar matome, gali būti pagrindas kreiptis į teisėsaugą. Nes jei viskas yra taip, kokią informaciją gavome iš vertinusių specialistų, iš tikrųjų yra kriminalas, jei žmonės tokiu būdu taip neatsakingai elgiasi“, - kalbėjo ministras.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.