Naujas NT mokesčio projektas įveikė pirmą balsavimą Seime

Seimas svarstys Finansų ministerijos siūlymą, kad pirmas asmens būstas nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu gali būti apmokestinamas mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų vertės jo „grindų“

Naujas projektas teiktas pakartotinai, pirminiam jo variantui antradienį neįveikus pirmojo balsavimo.

Jį ketvirtadienį pateikimo stadijoje palaikė 72 parlamentarai, prieš buvo 36, susilaikė 9. Tarp valdančiųjų susilaikė „demokratas“ Algirdas Butkevičius, prieš buvo „aušrietis“ Aidas Gedvilas.

Skirtingai nei antradienį, projektą palaikė visi 47 balsavime dalyvavę socialdemokratų frakcijos nariai.

Toliau siūlymą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), į posėdžių salę svarstymui projektas grįš birželio pradžioje.

Seimo komitetai toliau svarstys, ar, savivaldybių taryboms iki gruodžio mėnesio nenustačius neapmokestinamos pagrindinio būsto kartelės, virš 10 tūkst. eurų NT vertė būtų apmokestinama tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc. 

Tiesa, politikai jau anksčiau neatmetė, kad teikiant pasiūlymus ir po diskusijų 10 tūkst. eurų „grindys“ gali būti pakeltos.

„10 tūkst. eurų vertės grindys buvo pasirinktos orientuojantis į NT kainų lygį savivaldybėse, kuriose tos kainos yra pačios mažiausios“, – Seimo salėje kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.

Jo teigimu, Vyriausybė projektą patobulino atsižvelgdama į parlamentarų nerimą, kad savivldybės gali imti savivaliauti, turėdamos galimybę savo nuožiūra nustatyti bet kokias apmokestinimo „grindis“.

Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui siūloma nustatyti 50 proc. mokesčio lengvatą, taip pat 75 proc. lengvatą tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.

Prieš tai projekte buvo numatyta, kad savivaldybės pagrindiniam būstui galėtų nustatyti bet kokią neapmokestinamą kartelę, o mokesčio tarifus – taip pat intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Naujausias siūlymas numato, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, didesnės nei pasiūlyta dabar – nebe 20, o 50 tūkst. eurų vienam asmeniui.

50-200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas siektų 0,1 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., brangesniam nei 600 tūkst. eurų – 1 proc.

Tiesa, šį apmokestinimą visam nepagrindiniam gyventojų būstui siūloma taikyti iki 2030 m., visas šias pajamas iki to laiko skirti į Gynybos fondą. Pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo būtų skiriamos į savivaldybių biudžetus.

Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir dabar, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai.

Parlamentarai kėlė klausimus dėl poreikio keisti NT mokestį

Siūlymo nepalaikiusi konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad pagal naują projektą gyventojams labiau apsimokės deklaruoti gyvenamą vietą ne pirmame, o antrame būste, kuriam yra nustatyta didesnė neapmokestinama kartelė.

„Ar vertinote tą sąveiką pirmam būstui ir antram būstui – 10 tūkst. ir 50 tūkst. – ir iš kokio skaičiavimo šie skaičiai atsirado“, – finansų ministro klausė parlamentarė.

R. Šadžius tikino, kad savivaldybės turėtų laisvę taikyti didesnę kartelę, todėl šis 10 tūkst. eurų vertės „socialinis saugiklis“ suveiktų geriau.

Tuo metu „valstiečių“ frakcijos narė Rita Tamašunienė kritikavo, kad antradienį pirmo balsavimo Seime neįveikęs projektas parodė, kad parlamentas NT mokesčio nepalaiko. 

Parlamentarė taip pat kėlė klausimą, jog Vyriausybės jau pasiūlytų mokestinių pakeitimų ir taip pakanka, o dabar esą reikėtų pajamų ieškoti optimizuojant viešojo sektoriaus išlaidas, nekeičiant NT mokesčio.

„Negaliu sutikti su beveik visais jūsų išsakytais argumentais. (…) Yra rezervų viešajame sektoriuje, mes juos stengsimės panaudoti, stengsimės panaudoti visas galimybes, visus instrumentus, kaip ištraukti papildomų lėšų iš šešėlinės ekonomikos. (…) Ieškosime papildomų lėšų visur, bet šitie papildomis mokesčių pakeitimai yra būtini, jeigu mes norime užtikrinti tvarią mūsų šalies ir kairnio, ir socialinio saugumo ateitį“, – kalbėjo R. Šadžius.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Viktoras Fiodorovas iškėlė abejonę dėl finansų ministro argumentų, kad merai palaiko naująjį NT mokestį ir siekia galimybės patys daugiau apmokestinti gyventojus.

Tuo metu „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, kad, nepaisant to, kad priimamas nepopuliarus sprendimas, pokyčiais siekiama sumažinti mokestinę naštą socialiai jautrioms grupėms.

„Tikslas, kad tos grindys tiek antram, tiek pirmam būstui būtų saugiai sudėtos“, – kalbėjo politikas.

„Valstietė“ Ligita Girskienė pridūrė, kad nuo kitų metų Registrų centras perskaičiuos NT mokestines vertes, kas pagal dabartinį mokesčio modelį smarkiai padidins mokestį didelei daliai gyventojų.

Dabar neapmokestinama NT objektų riba siekia 150 tūkst. eurų bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.

Naujas NT mokestis – Vyriausybės mokesčių pertvarkos paketo dalis.

Pirmą balsavimą Seime antradienį įveikė pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, įvedant tris progresinius tarifus 20-32 proc. intervale bendrai pajamų sumai, „cukraus“ mokesčio arba akcizo saldiesiems gėrimams įvedimas.

Taip pat bus svarstoma atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – tarifas siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip dabar.

Be to, bus svarstomas ne gyvybės draudimo mokesčio įvedimas – 10 proc. būtų apmokestinama didžioji dalis draudimo įmokų, o šio vadinamojo Saugumo įnašo pajamos būtų skirtos gynybai.

Ministerija skaičiavo, jog priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – kitąmet jai papildomai sukaupti planuojama 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.