Naujas „Kauno energijos“ sezonas - daugiau centralizuotai patalpas šildančių klientų

Meteorologų prognozės rodo, kad šildymo sezonas gali prasidėti nelaukiant spalio vidurio. Miesto savivaldybės įsteigta „Kauno energijos“ bendrovė naujam sezonui pasirengusi. Įmonės specialistai baigė tikrinti visas šilumos tiekimo sistemas, atliko planinius remontus ir sutvarkė nesandarias bei avarijos pavojų galimai keliančias vietas, todėl Kaunas gali ramiai laukti žiemos.

Anot „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus Rimanto Bako, dėl užsitęsusio praėjusiojo šildymo sezono (jis buvo baigtas tik gegužės 3 dieną), hidrauliniai bandymai vyko tik nuo gegužės mėnesio, paskirstyti į 18 etapų, dalijant miesto ir rajono tinklus į 48 zonas. Paskutinis hidraulinis bandymas atliktas rugsėjo 19 dieną Sargėnuose. Iš viso nustatytos ir sutvarkytos 92 probleminės vietos. Palyginimui, 2015 metais tokių vietų buvo 156, 2016 metais - 101. Karšto vandens sustabdymo laikas truko nuo 2 iki 4 dienų, bet atskirose zonose tiekimas buvo atnaujinamas ir tą pačią dieną. Tikimasi, kad tinklas ateinantį šildymo sezoną tarnaus patikimai.

Bendrovės vykdomos investicijos lemia, kad ateinantį šildymo sezoną kauniečiai pradės turėdami vieną iš mažiausių šilumos kainų Lietuvoje. Mažiau šiluma kainuoja tik Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje - miestuose, kuriuose didžioji dalis šilumos gaminama biokuru kūrenamose kogeneracinėse elektrinėse. Spalį šilumos kaina Kaune bus 4,25 ct/kWh be PVM. Seimui grąžinus lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai, jos kaina su PVM sudarys 4,63 ct/kWh. Per pastaruosius 5 metus, „Kauno energijai“ investuojant į šilumos gamybos šaltinių bei tinklų modernizavimą, šilumos kaina sumažėjo daugiau nei perpus.

Bendrovės atstovo Ūdrio Staselkos teigimu, naujų klientų skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį pasipildė 364 naujais adresais. Iš viso bendrovė teigia turinti net 118 868 klientus, skaičiuojant su klientais, esančiais Kauno rajone ir Jurbarke. Net į 9 naujus pastatus (daugiabučius, verslo centrus, gamybos patalpas), kurių bendras plotas - daugiau kaip 27 tūkst. kvadratinių metrų, per šių metų pirmąjį pusmetį šilumą pradėjo tiekti bendrovė „Kauno energija“.

„Kauno energijos“ vadovai sako, kad klientų skaičiaus augimas rodo ne tik per pastaruosius keletą metų sumažėjusias šilumos kainas, bet ir augantį žmonių pasitikėjimą bendrove. Žmonės mato, kiek daug yra daroma, kad šiluma jų namus pasiektų patikimai ir kuo mažesniais kaštais.

„Vykdant tokio masto rekonstrukcijas, kartais tenka sukelti nepatogumų miestiečiams. Kažkur laikinai perkasamos gatvės, kai kur išardomi šaligatviai, tampa nepatogu jais vaikščioti ar įvažiuoti į kiemus, kartais tenka ilgesniam laikotarpiui sustabdyti ir šilumos tiekimą karštam vandeniui ruošti. Žmonės dažnai pyksta dėl šių nepatogumų, tačiau rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus kitaip nėra galimybės. Visuomet stengiamės žmonėms tai paaiškinti. Dauguma žmonių tai supranta ir mes jiems už tai labai dėkingi“, - sako bendrovės vadovai.

Siekiant sumažinti žmonėms sukeliamų nepatogumų ir sutrumpinti karšto vandens netiekimo laiką įdiegta naujovė - šiluma pradėta tiekti iš mobiliosios katilinės. Esant techninėms galimybėms, prie kvartalinio vamzdyno prijungiama mobilioji katilinė, iš kurios šiluma tiekiama namams, kuriems jos tiekimas sustabdomas dėl magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos. Tokiu būdu žmonės gauna karštą vandenį, o projekto rangovas gali vykdyti darbus.

Panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, šiemet Kaune atnaujinami net 6,7 kilometro įvairių skersmenų vamzdynų. „Kauno energija“ siekia gauti europinės paramos ir ateityje. Bendrovės specialistai parengė bei Lietuvos verslo paramos agentūrai jau pateikė paraiškas paramai investicijoms į tinklo plėtrą ir į trijų naujų biokuro katilų statybą. Projektus pagal šias paraiškas numatoma vykdyti ateinančiais metais. Investiciniai projektai, kurie numatyti investicijų programoje iki 2020 metų, pateikti derinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

ELTA