Nauja studentų karta – nauji lūkesčiai aukštajam mokslui: ko jie tikisi iš studijų?

Neretai girdime, kad šiuolaikiniai studentai yra gerokai kitokie nei ankstesni – pasikeitę tiek mokymosi įpročiai, tiek lūkesčiai ir vertybės. Ko Z kartos studentai tikisi iš universitetinių studijų ir kaip turėtų transformuotis aukštojo mokslo institucijos? Apie tai Lietuvos aukštųjų mokyklų forume „Išmanusis dėstymas 5.0“ pasakojo VILNIUS TECH studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Ieško emocinio ryšio su dėstytojais

Pasak prorektorės, Z kartai priklausantys studentai nuo ankstesnių kartų pirmiausia skiriasi į veiklas orientuotu mokymosi stiliumi ir technologinio patogumo poreikiu – užaugę ir subrendę su išmaniaisiais įrenginiais, jie ir universitetuose nori informaciją gauti greitai, patogiai ir personalizuotai.

„Dabartiniai studentai nori gauti mažais segmentais, dažniausiai vaizdo ar garso formatu pateiktą medžiagą ir mokytis per patirtį ir praktiką, per atvejų analizę ir diskusijas, o ne klausytis ilgų teorinių paskaitų. Pusantros valandos trunkančias paskaitas jie vertina kaip perteklinį informacijos perdavimą ir laiko švaistymą. Tiesa, patys studentai sunkiai rodo iniciatyvą veikloms“, – dalijasi doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. 

Dar vienas ryškūs Z kartos studentų išskirtinumas – kitoks požiūris į dėstytojo autoritetą, kurį anksčiau daugiausiai nulemdavo pasiekimai ir statusas. Dabar autoritetą pedagogas įgyja užmegzdamas emocinį ryšį su studentais.

„Studentai itin vertina stiprų ir emocinį ryšį su dėstytojais. Pirmenybę jie teikia savo savijautai, autentiškumui ir socialiniam teisingumui“, – priduria VILNIUS TECH ekspertė. 

Ryškėja neatitikimas tarp dėstytojų ir studentų lūkesčių

Prorektorė atkreipia dėmesį ir į ryškėjantį neatitikimą tarp studentų ir dėstytojų lūkesčių. Pastarieji tikisi, kad studentai bus savarankiški ir kritiškai mąstantys, o studentai – kad mokymas bus aiškiai struktūruotas, kryptingas ir pritaikytas jų mokymosi stiliui. 

Šis skirtumas, anot jos, daro poveikį studijų kokybei ir skatina pergalvoti pedagoginius metodus bei studijų organizavimą. Vis tik, pokyčiai jau vyksta. Naujausi „Trends 2024“ (EUA) duomenys rodo, kad Europos universitetuose vis daugiau orientuojamasi į DI taikymo, tarpdisciplininių bei skaitmeninių įgūdžių ugdymą, studijų lankstumo didinimą, mikrokvalifikacijos ir modulinės struktūros diegimą.

„Kaip niekad aktualus tampa ir inovatyvus PBL – problemų sprendimu grįsto mokymosi – metodas, pastaruoju metu aktyviai diegiamas bei įvairiai taikomas ir VILNIUS TECH. Be to, institucijos vis dažniau diegia skaitmeninius sprendimus, skirtus studentų įsitraukimui ir studentų psichologinei gerovei stebėti. Tuo keliu eina ir VILNIUS TECH“, – apie tendencijas Europoje pasakoja doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. 

Transformacija vyksta ir Azijos regione – tenykščiai universitetai investuoja į praktinių įgūdžių ugdymą ir taiko naujus, alternatyvius mokymosi modelius, tokius kaip mikrokursai ar „bootcamp’ai“ (trumpos, dažniausiai į praktinius gebėjimus orientuotos studijos), kad atlieptų jaunimo lūkesčius bei augantį aukštojo mokslo poreikį.

JAV – reikšmingi pokyčiai 

Reikšmingi pokyčiai vyksta ir JAV aukštojo mokslo sistemoje – tai daro įtaką tiek universitetų veiklai, tiek santykiams su studentais. 

„Viena iš pagrindinių tendencijų – studijų „vartotojiškėjimas“. Studentai vis dažniau vertina studijas pagal karjeros galimybes, kurios grąžintų jų investicijas į mokslą“, – sako prorektorė ir priduria, kad universitetai jaučia vis didesnį spaudimą įrodyti savo studijų vertę, o jų reputacija tampa trapesnė ir jautresnė reputacinėms krizėms, kurios pasitaiko dažniau ir būna labiau matomos. 

Papildomų iššūkių kelia demografinė įtampa – mažėjant tradicinio 18–24 m. amžiaus grupės studentų skaičiui, universitetai priversti ieškoti naujų tikslinių grupių ir siūlyti lankstesnes ar trumpesnes studijų formas.

Prie lankstumo poreikio prisideda ir nuotolinių bei hibridinių studijų populiarumas – pandemijos metu prasidėjęs virsmas pakeitė studentų mokymosi įpročius, o technologinės galimybės suteikė daugiau galimybių jam įsitvirtinti, tad šis modelis vis dar išlieka aktualus.

„Dėl šių pokyčių auga trumpesnių studijų programų, mikrokredencialų ir modulinių studijų pasiūla – tai leidžia mokytis etapais, greičiau reaguoti į darbo rinkos poreikius ir įgyti konkrečių įgūdžių“, – sako doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė. 

Individualizuotam mokymuisi, vertinimui, konsultavimui ir net emocinės būklės stebėsenai vis reikšmingesnis tampa ir dirbtinis intelektas (DI), tačiau tai kelia ir iššūkių: atsiranda etinių klausimų, susijusių su plagiatu, akademine atsakomybe ir vertinimo objektyvumu. 

„Visi šie pokyčiai rodo, kad aukštasis mokslas, ypač JAV, juda link lankstesnio, studentų poreikiams jautresnio ir technologijomis grindžiamo modelio“, – dalijasi prorektorė.