Nauja realybė: kaitrių dienų turime vis daugiau. Ko lietuviai gali tikėtis šią vasarą?

Europa ruošiasi rekordiškai karštiems orams šią vasarą. Jau 11 mėnesių iš eilės fiksuojami rekordiniai karščiai, o jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante tokia aukšta nebuvo mažiausiai 40 metų. Todėl sinoptikai įspėja, kad Europos žemyno gali laukti dar viena neįprastai karšta vasara – galbūt net karščiausia per visą istoriją. Tačiau ar tokių karščių galime tikėtis ir Lietuvoje?

Jau fiksuota karščio banga

Nors klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis sako, kad paprastai karščio bangų metu Lietuvoje temperatūra būna 33-35 laipsniai, Lietuvos karščio rekordas yra 37,5 laipsnio.

Tai reiškia, kad tokių kaitrių dienų turime vis daugiau. „Būtų galima palyginti statistiką. Prieš 30-40 m. būdavo vidutiniškai viena dvi dienos per metus, tai dabar tokių dienų jau būna vidutiniškai 5-7. O yra buvę metų, kai tokių dienų buvo 12-14. Taigi išaugo kelis kartus tokių dienų skaičius ir jos tokiomis serijomis ne tik po 2, 3, bet ir po 5–7 netgi kartais dienas tęsiasi karščio bangos“.

Todėl tikimybė, kad karščio banga mus pasieks ir šią vasarą, yra didelė. „Pagal Vyriausybės nutarimą karščio banga Lietuvoje vadinama tada, kada temperatūra siekia 30 laipsnių ir tokia temperatūra yra daugiau nei tris dienas.

Dažniausiai jų pasitaiko nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios. Čia didžiausia tikimybė. Praėjusiais metais turėjome, pavyzdžiui, rugpjūčio pirmoje pusėje stipriausias karščio bangas“

Tačiau 30-ies lapisnių temperatūra Lietuvoje pasiekta jau gegužės mėnesį ir šiemet buvo trys dienos, kai temperatūra viršijo 30 laipsnių ribą, pastebėjo klimatologas. Tad karščio banga šiais metais jau užfiksuota.

Kada temperatūra tampa pavojinga sveikatai?

Nepaisant to, tokia temperatūra nėra žmogui nepakeliama. A. Bukantis sako, kad europiečiui fiziologiškai pavojingiausia temperatūra yra nuo 35 laipsnių. Kadangi žmogaus oda siekia apie 35 laipsnius, tuomet, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė, organizmas nebegali išspinduliuoti šilumos. Patiriamas šiluminis smūgis, galimi ir kiti sveikatos sutrikimai.

Vadinasi, aukštesnė nei 35 laipsnių temperatūra tampa ne tik pavojinga sveikatai, bet ir gyvybei. „Kadangi šiluminio smūgio patyrimas, gali įvykti su didelėmis komplikacijomis. Kai temperatūra ne tik 35, bet ir 40 laipsnių, reikia susirūpinti. Ypatingai tiems žmonėms, kurie dirba lauke arba sportininkams. Jeigu jie gali pasirinkti laiką – rytinį, vakarinį, kai žemesnė temperatūra, tai čia būtų irgi privaloma.

Taip pat dabar didelis susirūpinimas, kaip praeis vasaros olimpinės žaidynės, kai yra pats karščiausias laikas. Na, dabar sunku pasakyti, ar pavyks išvengti karščio bangų, bet jos yra labai tikėtinos tuo laiku. Tai sportas, darbas turi būti ribojamas atvirame ore, esant tokiai temperatūrai. Na ir tokiu būdu galima išvengti bent jau kažkokių rimtų pasekmių“, – laidoje „Alfa taškas“ kalbėjo ekspertas.

Ką daryti atėjus karščiams?

Gydytojai rekomenduoja per dieną išgerti 2-3 litrus vandens. Ypač tą rekomenduojama daryti, jeigu yra stiprus prakaitavimas, atkreipia dėmesį klimatologas. Taip pat būtinai reikia vartoti daug mineralinių medžiagų, nes jos yra išprakaituojamos. Tuomet gali sutrikti širdies veikla.

Be to, reikėtų neužmiršti vėdinti patalpas. „Ne kiekvienas dabar mes įsigysime kondicionierių, bet reikia žinoti, kur yra artimiausios vėdinamos patalpos, tai gali būti parduotuvė. Per karščius rekomenduojama ten praleisti keletą ar kelioliką minučių“, – patarė A. Bukantis.

Jis taip pat rekomenduoja, kiek įmanoma, riboti saulės patekimą į patalpas. Tokiu būdu galima sumažinti temperatūrą bent laipsniu ar dvejais. Kas be ko, reikia neužmiršti ir tinkamos aprangos.